Stojantiesiems

Forumas aukštųjų mokyklų dėstytojams

Gruodžio 17, 2018

Lapkričio 30 d. įvyko baigiamasis Edukacinių kompetencijų grupės (EKG) 2018 m. balandžio-lapkričio mėn. vykdyto projekto „Technologinių studijų srities studentų kritinio mąstymo ugdymas grindžiamas paritetiniais santykiais“ renginys – praktinis-mokslinis forumas „Studentų kritinio mąstymo ugdymo kontekstai“, skirtas Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojams, dėstantiems technologinių studijų srities studentams. Projektas buvo vykdomas laimėjus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą konkursą pagal programą „Studijų ir mokslo plėtra“. Projektas apėmė įvairias veiklas: penkias studentų grupių diskusijas (focus grupes), penkis seminarus mišrioms studentų ir dėstytojų grupėms, tris socialinių dalininkų organizuotus mokymus studentams ir t.t. Juo buvo siekiama kurti technologinių studijų srities studentų kritinio mąstymo ugdymo aukštojo mokslo metodiką, taikomą skirtingose edukacinėse aplinkose, studijų formose, akcentuojant studento ir dėstytojo paritetinius – pagarbius ir lygiaverčius – santykius. 
Galima pasidžiaugti, kad forumas sulaukė didelio susidomėjimo ir gausaus būrio dalyvių. Iš viso jame dalyvavo apie 70 Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų ir svečių iš įvairių aukštųjų Lietuvos mokyklų. Forumą pradėjo projekto vadovė doc. dr. Vida Navickienė, pristatydama nuveiktus darbus bei projektą vykdžiusią EKG komandą – doc. dr. Gražiną Droessiger, doc. dr. Liną Bagdžiūnaitę-Litvinaitienę bei Elidą Žalnieriūnienę. Susirinkusius pasveikino VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas, pabrėždamas kritinio mąstymo ugdymo svarbą ir palinkėdamas sėkmės tolesniems darbams. 
Dalyvių veiklas organizavo kviestinės lektorės. Dr. Rasos Nedzinskaitės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorės, parengtų interaktyvių užduočių tema buvo dėstytojų lyderystės vaidmuo studijų procese. Dalyviai aktyviai įsitraukė į grupinį darbą, diskutavo apie šiuolaikinio dėstytojo vaidmenį organizuojant ir vykdant studijų procesą. 
Aktualų kritinio mąstymo ugdymo probleminio mokymosi kontekste klausimą pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė dr. Raimonda Brunevičiūtė. Profesorė išsamiai nušvietė probleminio mokymosi sampratą ir pagrindinius jo taikymo principus, teoriją gausiai iliustruodama praktiniais LSMU studentų ir dėstytojų darbo pavyzdžiais. Forumo dalyviai turėjo galimybę išbandyti tutorinio užsiėmimo eigą pagal LSMU tutorinio užsiėmimo metodines rekomendacijas – pasiskirstyti vaidmenimis, išsiaiškinti sąvokas, apibrėžti problemą, sudaryti mokymosi planą ir t.t. 
Forumas baigėsi apibendrinimu – mintimis ateičiai. Dalyviai pasidalijo įspūdžiais apie forumą. Džiugu, kad renginys buvo įvertintas kaip naudingas, įdomus, plečiantis akiratį ir įkvepiantis pokyčiams.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau