Stojantiesiems

Forumas „Studentų nubyrėjimo mažinimas aukštojoje mokykloje: geroji praktika ir prevencija“

Gruodžio 15, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto aukštosios mokyklos atstovai dalyvavo Forume „Studentų nubyrėjimo mažinimas aukštojoje mokykloje: geroji praktika ir prevencija“, į kurį atvyko atstovai iš 20 Lietuvos aukštųjų mokyklų.
 
Forumą atidarė LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė. Viceministrė kvietė Forumo dalyvius atkreipti dėmesį ir aptarti tris pagrindinius klausimus susijusius su studentų nubyrėjimu: 1) ar į aukštąsias mokyklas įstoja pakankamai motyvuoti ir gerai informuoti apie pasirenkamą studijų programą studentai? 2) ar aukštųjų mokyklų vykdomos studijos tenkina studentų poreikius? 3) ar nevertėtų optimizuoti aukštųjų mokyklų veiklos steigiant Universitetų konsorciumus?
 
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vadovė Nora Skaburskienė pabrėžė, kad išorės ekspertai, vykdydami aukštųjų mokyklų institucinį bei studijų programų vertinimą daug dėmesio skiria diskusijoms apie studentų nubyrėjimą. Diskusijų metu išryškėja du požiūriai: studentų nubyrėjimas vertinamas kaip blogas reiškinys, atskleidžiantis studijų programos arba aukštosios mokyklos tobulintinas vietas. Kita vertus, per mažas nubyrėjimo rodiklis kelia klausimą, ar aukštosios mokyklos iškelia ne per mažus vertinimo kriterijus studentams, ar studentai nėra per lengvai perkeliami į aukštesnius kursus. Nora Skaburskienė pabrėžė, kad studentų nubyrėjimas būtinas, kadangi ne visi įstojusieji turi pakankamai gabumų studijuoti. Tai lemia Lietuvoje susiformavusi nuomonė, kad gera ateitis neįmanoma be aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpo užsienio šalių patirtis rodo, kad labai pelninga investicija į ateitį, karjerą yra ir tinkamai pasirinktas profesinis išsilavinimas.
 
Jogilė Repečkaitė, MOSTA l.e.p. studijų politikos analizės skyriaus vedėja, savo pranešime  „Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?“ Forumo dalyvius informavo, kad nepaisant kintančio studentų skaičiaus, nutraukusiųjų studijas dalis išlieka stabili. Studijas nutraukia apie 14 proc. studentų. MOSTOS duomenimis kolegijos studentai dažniau ryžtasi nutraukti studijas, nei universitetų studentai. Studijas universitetuose (tiek pirmoje, tiek antroje pakopoje) dažniausiai nutraukia humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai. Antrosios pakopos studijose šį sąrašą papildo ir technologinius mokslus pasirinkę studentai. Dažniausiai studijas nutraukti ryžtasi pirmo kurso studentai, vėlesniuose kursuose nubyrėjimo tendencijos mažėja. Studijuojantys savo lėšomis dažniau priima sprendimą nutraukti studijas lyginant su studentais, kuriems skirtas valstybinis finansavimas. Studijų nutraukimo skirtumai ryškūs ir tarp skirtingų studijų formų: ištęstinių studijų studentai studijas nutraukia dažniau nei nuolatinių. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad socialinės paramos indėlis nėra reikšmingas ją gaunančių studentų pajamoms, jie teigia patiriantys finansinių sunkumų. Dirbantys studentai skiria sąlyginai mažai laiko studijoms, nors ir norėtų jo skirti daugiau, tačiau daugumai dirbančių studentų darbas yra būtina pragyvenimo sąlyga. Šios priežastys taip pat prisideda prie studentų nubyrėjimo.
 
Doc. dr. Renata Korsakienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dėstytoja pristatė atlikto akademinio jaunimo motyvacijos studijuoti tyrimo rezultatus. Šie rezultatai parodė, kad nelankstiems, neryžtingiems studentams trūko pasitikėjimo savimi ir jie neigiamai vertino pasirinktą studijų programą. Studentai, kurie manė esą lengvai prisitaikantys, nurodė, jog pasitiki savo gebėjimais pasirinkti studijų sritį ir patvirtino, jog studijos patobulino akademinius įgūdžius. Vadinasi, būtina suvokti studento motyvaciją studijuoti, skatinti jo tikėjimą sėkme, lavinti gebėjimus kurti mokymosi aplinką, užtikrinančią studentų pasitikėjimą savimi, savo jėgomis bei skatinančią siekti išsikeltų mokymosi tikslų.
 
Dr. Gabija Toleikytė savo pranešime “Studentų vidinė motyvacija mokytis: neuromokslinis požiūris ir įžvalgos iš užsienio universitetų” su Forumo dalyviais dalinosi Anglijos universitetų patirtimi. Anglijos universitetuose kasmet vidutiniškai nubyra apie 6% studentų, tačiau priklausomai nuo universiteto ir studijų programos ši situacija gali gerokai skirtis (nuo 1 iki 20%). Daugiausia nubyra studentai iš viešųjų mokyklų, turėję žemesnius akademinius pasiekimus mokyklose, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo, turintys asmeninių problemų bei neapsisprendę dėl savo ateities. Anglijoje studentų nubyrėjimas sprendžiamas kuriant geresnį studentų palaikymą pirmaisiais studijų metais, informuojant mokinius ir palaikant dėstytojus, vykdant vyresnių kursų studentų mentorystės programas jaunesnių kursų studentams.
 
Antroji Forumo dalis skirta praktinei diskusijai. Diskusijos metu dalyviai buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę, kaip būtų galima sumažinti studijas nutraukiančių studentų skaičių. Apibendrinus Forumo diskusijos dalyvių nuomonę išskirtos trys kryptys, kuriomis reikėtų veikti, siekiant mažinti studentų nubyrėjimą: 1) Finansinė parama. Aukštosios mokyklos turėtų taikyti lankstesnę apmokėjimo už studijas sistemą, ieškoti galimybių į paramą studentams įtraukti verslo atstovus, geriau informuoti apie siūlomas finansines paskolas. 2) Akademinė parama. Studijos turi būti organizuojamos lanksčiau, labai svarbu atkreipti dėmesį į studijų kokybę, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą. 3) Psichologinė parama. Universitetuose turėtų būti teikiama psichologinė pagalba studentams, padedanti geriau adaptuotis aukštosios mokyklos sistemoje, patarianti iškilus dvejonėms dėl studijų tęsimo.
 
Renginio dalyviai vieningai nutarė, kad ateityje būtina organizuoti Forumą skirtą aukštųjų mokyklų aukščiausiojo valdymo lygmens vadovams ir švietimo politiką formuojantiems atstovams, kad šio susitikimo sprendimai būtų įgyvendinti ir studentų nubyrėjimo problema būtų sprendžiama bendromis pastangomis.
 
Forumas organizuotas įgyvendinant Socialinių mokslų kolegijos projektą „Studijų nutraukimo pirmaisiais studijų metais priežasčių tyrimas ir prevencija“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pagal Jaunimo pilietinės, mokslinės, kūrybinės, sportinės veiklos iniciatyvų skatinimo programą.
 

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau