Stojantiesiems

Fundamentinių mokslų fakulteto mokslininkai prisideda prie apskaitos sistemų modernizavimo

Lapkričio 4, 2021

Dirbtinio intelekto metodai vis plačiau taikomi įvairiose srityje – tai leidžia automatizuoti šiuo metu žmonių atliekamus veiksmus, sumažinti darbo monotoniškumą ir dėl to kylančias klaidas. Dirbtinio intelekto panaudojimo naudą mato ir UAB „STEKAS“. Ši įmonė savo kuriamose apskaitos sistemose integruoja dirbtiniu intelekto paremtus sprendimus, skirtus automatizuotai vertinti bendradarbiavimo tarp įmonių efektyvumą, prognozuoti jų tolesnio bendradarbiavimo tendencijas, rekomenduoti naujas bendradarbiavimo galimybes, užtikrinti įmonių kontaktinių duomenų savalaikį atnaujinimą. 

Šie sprendimai reikalauja esamų dirbtinio intelekto metodų adaptavimo ar naujų sprendimų sukūrimo. UAB „STEKAS“ šias inovacijas kuria kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto (VILNIUS TECH FMF) mokslininkais,  Europos sąjungos fondų dalinai finansuojamame projekte „Apskaitos ir verslo valdymo sistemų galimybių išplėtimas dirbtinio intelekto sprendimais“ ( https://www.stekas.lt/es-projektai/ ).

„Projekto metu kuriamus sprendimus naudojančioms įmonėms bus teikiamos naujos, rinkoje dar nesiūlomos ir inovatyvios funkcijos, leidžiančios efektyviau stebėti bei planuoti bendradarbiavimą su įmonės klientais ir/ar užsakovais. Tuo pačiu šie sprendimai inovatyvūs ir moksliniu požiūriu, nes rekomendacijų teikimui remiamasi ne tik įmonių kaupiamais duomenimis, bet ir viešai internete prieinama informacija apie įmones. Vien internete viešinamos nestruktūrizuotos informacijos (straipsnių iš naujienų portalų, įmonių dalyvavimo projektinėse veiklose, teisminiuose procesuose ir kitų duomenų šaltinių) automatizuotas išgavimas ir analizė reikalauja savitų mokslinių sprendimų, nes turi atsižvelgti į Lietuvių kalbos sudėtingumą, nuolat besikeičiančius duomenis, skirtingus jų atvaizdavimo šablonus ir pan.“ – teigia šiame projekte dirbantis doc. dr. Pavel Stefanovič.

VILNIUS TECH FMF darbuotojai doc. dr. Simona Ramanauskaitė, doc. dr. Pavel Stefanovič, dr. Asta Slotkienė ir Rokas Štrimaitis projekto metu yra atsakingi už dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą. Kuriami modeliai remiasi UAB „STEKAS“ turimomis srities žiniomis, tyrimams reikalingais apskaitos sistemų duomenimis. Siūlomi sprendimai įmonės darbuotojų pilnai realizuojami ir pritaikomi paprastam vartotojų naudojimui.

„Projekto metu siūlomi sprendimai reikalauja labai įvairių žinių: bendradarbiavimo efektyvumo vertinimui naudojami daugiakriteriniai sprendimų priėmimo metodai; viešai prieinamų duomenų išgavimui kuriami automatizavimo (RPA) modeliai; duomenų analizei taikomi įvairūs dirbtinio intelekto metodai; vertinama galima sistemos apkrova ir debesų kompiuterijos taikymas našumo užtikrinimu; siūlomų sprendimų priimtinumas vartotojams ir patogumas naudoti (UX). Todėl smagu, kad projekto vykdytojų komanda turi skirtingas ir labai plačias kompetencijas. Darbas tokioje įvairiapusiškoje komandoje ir žinojimas, kad šie sprendimai bus taikomi praktikoje, prisidės prie Lietuvos įmonių valdymo automatizavimo labai motyvuoja siekti kuo geresnio rezultato.“ – mintimis dalinosi projekte dirbanti doc. dr. Simona Ramanauskaitė. 

Į šio mokslinio projekto vykdymą įtraukiami ir studentai. Doktorantas Rokas Štrimaitis dirba projekte tyrėju, o jam pasibaigus ir toliau planuoja plėtoti projekto idėjas rengiant savo disertaciją. Praėjusią vasarą į projekto veiklas buvo įtrauktas ir Informacinių technologijų bakalauro studijų programos studentas Saurav Krishna Ajith Kumar Smitha. Šis studentas atliekamos praktikos metu prisidėjo prie sukurtų sprendimų testavimo ir prototipų kūrimo.

Projekto metu gauti rezultatai ir toliau bus publikuojami mokslinėse publikacijose. Projektui pasibaigus (nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio), jo metu sukurti produktai bus prieinami Lietuvos įmonėms: UAB „STEKAS“ apskaitos sistemose jie bus jau integruoti, o kitas apskaitos sistemas naudojančios įmonės sukurtas funkcijas galės pasiekti teikiamų elektroninių paslaugų pagalba.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau