Stojantiesiems

Game Dev Day @ VILNIUS TECH diskusijos pranešėjai

Lapkričio 21, 2022
Pristatome jau lapkričio 22d. vyksiančio renginio Game Dev Day @VILNIUS TECH panelinės diskusijos "AR ĮMANOMAS KOKYBIŠKAS ŽAIDIMŲ KŪRĖJŲ RENGIMAS UNIVERSITETUOSE?" pranešėjus.

Diskusijoje dalyvaus:

  • Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė – VILNIUS TECH studijų prorektorė,  Kūrybinių industrijų fakulteto komunikacijos dėstytoja.
  • Romualdas  Baušys – VILNIUS TECH „Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ studijų programos vadovas
  • Vitalija Radzevičiūtė-Cibulskė – Wargaming programų vadovė , dirbanti su ilgametę patirtį ir sėkmę įvairose rinkose pelniusia Wargaming Forge programa
  • Gediminas Tarasevičius – No Brakes Games Vilnius vadovas, Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacijos direktorius
  • Ingrida Leščauskienė – VILNIUS TECH dėstytoja, pirmojo Lietuvoje lietuvių kalba ir lietuvos autorių išleisto vadovėlio apie kompiuterinius žaidimus bendraautorė.
Prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė – VILNIUS TECH universiteto studijų prorektorė, Kūrybinių industrijų fakulteto komunikacijos dėstytoja. Domisi sužaidybinto mokymosi temomis, kartu su kolegomis tyrinėjo įmonės ,,Turning College‘‘ sukurtos sužaidybintos išmanios programavimo mokymuisi skirtos platformos tobulinimo galimybes. Stažavosi Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Taivane ir Pietų Korėjoje.

Prof. dr. R.Baušys – VILNIUS TECH „Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ studijų programos vadovas. Jau daugelį metų „Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ studijų programa patenka į populiriausių studijų programų Lietuvoje dešimtuką, o profesoriaus uždavinys – ieškoti būdų, kaip vienoje Informatikos kryptie sstudijų programoje suderinti  technologijas, programavimą ir dizainą.

Vitalija Radzevičiūtė-Cibulskė, programų vadovė -. Didžiausios Lietuvoje įsikūrusios žaidimų kūrimo kompanijos Wargaming programų vadovė , dirbanti su ilgametę patirtį ir sėkmę įvairose rinkose pelniusia Wargaming Forge programa. Vitalijai yra tekę dirbti net 3-iuose prestižiniuose Lietuvos universitetuose (VU, Vilnius Tech ir ISM), Edukacijos sritis Vitalijai yra gerai pažįstama. Joje ji dirba daugiau nei 7-erius metus, ketverius  iš jų, iš verslo perspektyvos.  Sėkmingai startavo su tarptautinį pripažinimą pelniusia ”Danske bank” programa “Future Pros”, o dabar didžiausioje Lietuvoje žaidimų kūrimo įmonėje dirba su ilgametę patirtį ir sėkmę įvairose rinkose pelniusia Wargaming Forge programa, kur ji yra atsakinga už darbą su edukacinėmis institucijomis, jaunųjų talentų ugdymo programų kūrimą – praktikas, mokymus, kitas iniciatyvas.

Gediminas Tarasevičius –  studijos vadovas, No Brakes Games Vilnius. Gediminas daugelį metų dirba įvairiose rolėse žaidimų industrijoje. Vadovauja No Brakes Games Vilniaus studijai, taip pat yra Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius.

Dr. Ingrida Leščauskienė – VILNIUS TECH dėstytoja, dėstanti “Kompiuterinių žaidimų dizaino” ir “Žmogaus ir kompiuterio saveikos” modulius. Ingrida jau daugelį metų domisi ne tik žaidimų dizaino, bet ir įtraukių naudotojų sąsajų kūrimo subtilybėmis. Taip pat stengiasi suprasti kaip sistemizuototi kompiuterinių žaidimų kūrėjų ugdymą.  Šio domėjimosi rezultatas akivaizdus – šiais metais išleistas jos ir bendraautorių parašytas vadovėlis – „Naratyvą turinčių kompiuterinių žaidimų dizainas“, kuris yra uniklaus tuo, jog tai yra pirmasis lietuvių kalba lietuvių autorių išleistas vadovėlis apie kompiuterinių žaidimų dizainą.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau