Gamybos inžinerijos studentė Greta Petraitytė: „Studijų keitimas buvo drąsus šūvis“

Liepos 3, 2020

Aktyvi, bendraujanti asmenybė, besistengianti į daugelį situacijų žiūrėti pozityviai, tačiau retkarčiais mėgstanti pabūti viena su savo mintimis – taip save apibūdina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Gamybos inžinerijos 3 kurso studentė Greta Petraitytė, kuri gyvenime vadovaujasi fraze: „drąsiems ir pats Dievas padeda.“  „Studijų keitimas buvo drąsus šūvis, tačiau sėkmingas – jaučiuosi esanti savo vėžėse“, – studijų pasirinkimu džiaugiasi VGTU studentė. 

Studijų keitimas drąsus, bet sėkmingas šūvis

Paklausta, kas lėmė iš pirmo žvilgsnio ne dažnu atveju merginų pasirenkamą studijų specialybę, Greta pirmiausia prisimena savo pirmąjį bandymą pasirinkti sau tinkamą specialybę. „Būdama vienuoliktoje klasėje, žinojau, kad stosiu į matematikos šakos studijų kryptį. Stodama, svarsčiau tarp dviejų variantų – taikomosios matematikos ir finansų draudimo matematikos. Vis dėl to pasirinkau pirmuoju numeriu taikomąją matematiką ir buvau tuo tikra, kad būsiu patenkinta, kadangi matematika buvo mano arkliukas“, – pasakoja Greta.

Mergina prisimena, kad vos pradėjusi studijuoti nesijautė komfortiškai, studijos nedomino ir atrodė, kad vis dėlto pasirinktas kelias ne jai. Priimti sprendimą nutraukti studijas nebuvo lengva, kadangi prieš tai Gretai jos atrodė tarsi svajonių studijos, apie kurias galvojo dar mokydamasi mokykloje. Tačiau visgi ryžosi priimti nelengvą sprendimą – nutraukė pasirinktas studijas.

„Nutraukusi matematikos studijas, grįžau į gimtąją Palangą ir pradėjau dirbti. Pusmetį dėliojausi mintis, ilgai svarsčiau, kurioje kitoje studijų kryptyje galėčiau išbandyti savo jėgas. Buvo visokių minčių, netgi svarsčiau vėl grįžti į taikomąją matematiką. Tačiau nusprendžiau du kartus ant to paties grėblio nelipti. Pasirinkta inžinerijos kryptis mano gyvenime atsirado visai netikėtai. Buvau iš tų jaunų žmonių, kurie tikrai neplanavo būti inžinieriais, tai puikiai įrodo, kad pirmasis dalykas, kurio atsisakiau mokykloje, buvo fizika. Tačiau niekada nesakyk niekada“, – teigia G. Petraitytė.

Gretos apsisprendimą pasukti inžinerijos link nulėmė draugo, tuo metu dirbančio inžinieriumi, pasakojimai apie savo kasdienę darbinę veiklą ir patirtį. Merginai buvo netikėta, kad klausantis draugo apie jo darbe praleidžiamą laiką, kilo nenumaldomas noras pasukti tuo pačiu keliu. 

„Atėjus stojimo laikotarpiui, atsidariau VGTU puslapį, išnagrinėjus daugelį studijų programų, labiausiai įsiminė Gamybos inžinerijos programa, todėl ją ir pasirinkau pateikti pirmuoju numeriu.  Studijų keitimas buvo drąsus šūvis, tačiau sėkmingas – jaučiuosi esanti savo vėžėse“, – studijų pasirinkimu džiaugiasi VGTU studentė Greta. 

Geram inžinieriui viena svarbiausių savybių – kritinis mąstymas

Nuolat tobulėjantys technologiniai procesai, vis platesnis ir efektyvesnis naujų medžiagų naudojimas, sparčiai augantis procesų robotizavimas ir pramonės skaitmeninimas leidžia manyti, kad inžinerijos specialistų poreikis ne tik nuolat auga, bet ateityje turės milžinišką paklausą.

Gretos manymu, pagrindinės savybės, kurias privalo turėti geras ir profesionalus inžinierius yra kritinis mąstymas, problemos matymas kitu kampu, kaip galimybė kažką patobulinti. „Ne mažiau svarbios inžinieriui savybės yra atidumas ir kruopštumas, tačiau šių dviejų savybių aš pati dar mokausi. Esu įpratusi viską daryti greitai, todėl skubėdama, padarau daug klaidų ir tenka darbą daryti du kartus“, – teigia studentė.

Darbinė patirtis – dviejose gamybos įmonėse

Greta yra ne tik stropi studentė, tačiau jau turi ir darbinės patirties. Ji pasakoja, kad pirmosios darbo patirties įgijo dar paauglystėje dirbdama aptarnavimo srityje padavėja. Kalbant apie profesinę patirtį, studentei didelį įspūdį padarė praktika, atlikta įmonėje UAB „Mars Lietuva“.

„Praktikos metu atliekant užduotis, teko bendrauti su operatoriais, žmonėmis iš gamybos, technikos, kokybės skyrių. Tai leido artimiau pažinti visą įmonę ir suprasti gamybos procesus. Taip pat praktikos metu buvo suteikta laisvė naujų idėjų generavimui bei jų vykdymui. Iškeltos praktikantų idėjos ir pastebėtos problemos buvo kruopščiai analizuojamas su vadovais“, – pasakoja Greta.

Šiuo metu VGTU studentė Greta dirba gamybos vadybininke įmonėje UAB „Elmoris“, kuri yra lyderė Pabaltijo šalyse pagal užsukamų metalinių dangtelių gamybą, lakuotos, litografuotos skardos pakuočių gamybai tiekimą. Merginos darbo specifika yra susijusiu su gamybos broko ataskaitų ruošimu, technologijų vedimu į sistemą, gamybos auditavimu. Taip pat  Greta prisideda prie įvairių vykdomų projektų, tokių kaip Lean diegimas gamyboje.

Studijų pasiekimai ir patirtys „Women Go Tech“ projekte

Kalbėdama apie pasiekimus studijų metu, Greta kaip vieną didžiausių savo pasiekimų laiko UAB „Mars Lietuva“ atliktą praktiką. Studentė pasakoja, kad atliktos praktikos metu ji pamatė gamyboje vykstančius procesus visai kitu kampu, kur būtinas kritinis mąstymas, „Out of box“ problemų sprendimas, apgalvojant įvairiausius alternatyvius sprendimus, norint išspręsti turimą problemą. 

Nebijanti iššūkių ir turinti drąsos Greta yra save išbandžiusi ir „Women Go Tech“ projekte. „Šio projekto metu įgavau pradinių žinių Lean ir Six Sigma praktikose, kurios taikomos gamybos tobulinimo srityje.  Šiuo metu įgytas žinias po truputį pritaikau ir savo darbe. Vykstant „Women Go Tech“, dalyvavau įvairiose sesijose, kurios buvo susijusios ne tik su inžinerija, bet ir su IT sritimis. Šio projekto metu susidomėjau duomenų mokslu, tad šiuo metu svarstau apie šios krypties magistrą“, – pasakoja trečiakursė.  

Ateities planuose – siekiamos magistro studijas

Paklausta apie ateities planus, Greta pasakoja, kad artimiausiu metu svarbiausia sėkmingai pabaigti bakalauro studijas, įstoti į duomenų mokslo magistro programą. Ji įsitikinusi, kad gamyba yra ta sritis, kurioje matanti save toliau, tačiau dar tiksliai nežino, gal ateityje pasuks ir kitu keliu, nors dabar yra patenkinta savo pasirinkimu.

Pasakodama apie laisvalaikį, Greta užsimena, kad anksčiau skaitymui skirdavo žymiai daugiau laiko, tačiau šiuo metu mažiau tenka laisvalaikio knygoms, nes dauguma laiko užima studijos bei darbas. Ji rekomenduotų keletą knygų: Norman Doidge „Save keičiančios smegenys“ , Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“. Tiems, kuriuos domina susipažinti su  Lean pradmenimis, Greta siūlytų perskaityti Samuel Obara, Darril Wilburn knygą „TOYOTA“ pagal „TOYOTĄ“. „TOYOTOS“ lyderių pamąstymai apie metodus, sukėlusius pramonės revoliuciją.“

Taip pat ir sportas, ypač bėgimas, visada buvo Gretos mėgstamiausias užsiėmimas, tačiau po kelio sąnario traumos mergina nebegali taip dažnai mėgautis šiuo sportu. Todėl šiuo metu ieško alternatyvų, kuriomis galėtų pakeisti šią sporto šaką kita.

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau