Gamybos inžinieriaus darbas – ar plačios galimybės darbo rinkoje?

Birželio 2, 2021

Pastaraisiais metais gamybos inžinieriai tampa vienais iš didžiausių pridėtinės vertės kūrėjų rinkoje. Šios specialybės atstovai turi gebėti ne tik naudotis išmaniais programuojamais įrenginiais, staklėmis, robotais, svėrimo, fasavimo ar transportavimo sistemomis. Jie privalo turėti ir inžinerinių gebėjimų tam, kad galėtų įrenginius suderinti, sudaryti valdymo programas bei projektuoti pažangias gamybinių procesų technologijas ir vadovauti gamybinio profilio įmonėms. 

Gamybos inžinieriai yra ir technologai, kurie brėžiniuose konstruktorių išdėstytas mintis paverčia realiais daiktais. Taip pat – ir kvalifikuoti vadybos specialistai, gebantys planuoti, apskaičiuoti reikalingas gamybos apimtis, įvertinant jų poreikį, t.y. tarsi nuspėti planuojamų gaminti produktų poreikį.

„Šios srities specialistai visada buvo itin paklausūs. Tačiau pastaraisiais metaus jų poreikis darbo rinkoje dar labiau išaugo ne tik dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos, bet ir dėl spartaus ekonomikos augimo, kurio metu beveik visi gamybos sektoriai didino gamybos apimtis, plėtėsi bei perėjo prie skaitmenizacijos procesų“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto prodekanas doc. dr. Gintas Viselga.

Skaitmeninimo pasekmė – gamybos ir IT susijungimas 

„Mars Lietuva“ Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų, informacinių technologijų (IT) vadovo Tado Žilinsko teigimu, mus supanti aplinka greitai keičiasi ir gamybinis procesas nebėra valdomas vien primityvia logika, ne viską galima sutaisyti su atsuktuvu rankose. Fabrikuose vis dažniau pasitelkiamos ir informacinės technologijos – sistemų virtualizacija, kibernetinio saugumo užtikrinimas, komunikacijų tinklo infrastruktūra ir t.t. Visa tai atvėrė galimybes kitam skaitmenizacijos žingsniui, nes tapo lengviau sujungti gamybą su IT sistemomis.

Viena iš šios industrinės revoliucijos sričių – gamybinio proceso duomenų srauto sujungimas su mašininio mokymosi algoritmais. Galutinis tikslas – algoritmui apdorojus didelius kiekius istorinių duomenų apie gamybos procesą, sudaryti jo modelį, kuriuo pagal realiu laiku gaunamus duomenis būtų galima nuspėti ir rekomenduoti pakeitimus naujiems gamybos procesams.

„Paprasčiau tariant, pagal praeities įvykius nuspėjama ateitis. Turint patirties, sekundžių tikslumu galima pasakyti, kada saulė teka Rytuose, leidžiasi Vakaruose, nes apie tai turime pakankamai duomenų. Pavyzdžiui, kepant konditerijos gaminius galima pakeisti temperatūrą tam tikram receptui ir taip sumažinti nuostolius bei padidinti efektyvumą“, – teigia T. Žilinskas.

Pagrindinė gamybos inžinieriaus savybė – įvairialypumas 

Pasak „Mars Lietuva“ atstovo, susieti bei tobulinti procesus galima ir be algoritmų pagalbos, tą daro gamintojai. Tačiau juos riboja žmonių gebėjimas analizuoti didesnius kiekius duomenų, tam skiriamas laikas. Tuo tarpu mašininio mokymosi sistema gali susieti kelerių metų trukmės duomenis ir pateikti rezultatus bet kuriuo metu. Būtent todėl daugelis gamintojų siekia suspėti į ketvirtosios industrinės revoliucijos traukinį. Tuomet procesai taps efektyvesni, tai atsispindės ir gaunamame pelne.

„IT ir gamybos sistemų sinergijos pagrindas – duomenys. Kalbant plačiąja prasme, didėja ir kompleksija –svarbi tampa duomenų struktūra, tolimesnis IT infrastruktūros vystymas gamybinėje aplinkoje, sistemų prijungimas prie „debesų“ platformų, saugumo užtikrinimo sprendimai. Prireikia duomenų analizės specialistų ir išteklių, norint palaikyti bei išsaugoti šias sukurtas sistemas“, – pasakoja Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų ir IT vadovas.

Kadangi įvairių šalių gaminamos technologinės ir programinės įrangos pasiūla itin plati, gamybos inžinieriui pirmiausia reikia suprasti įvairios paskirties gamybinės įrangos techninius parametrus ir mokėti išsiaiškinti, ar ji yra tinkama įmonei, ar ją bus galima priderinti prie kitų turimų įrenginių. 

VILNIUS TECH docento G. Viselgos teigimu, jau įsigijus įrangą, reikia mokėti greitai perprasti jos valdymą ir priežiūrai keliamus reikalavimus, kadangi po to reikės apmokyti su šia technika dirbti kitus įmonės darbuotojus. Reikia gebėti viską įtikinamai paaiškinti, atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, perteikti turimas žinias, kad būtų išvengta įrangos gedimo, gaminamos produkcijos broko atvejų. 

Anot „Mars Lietuva“ atstovo, tam būtini bendravimo įgūdžiai ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. 

„Aš esu atsakingas už Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų bei IT strategiją ir tolimesnį plėtojimą. Esu tarsi vertėjas, organizacijoje padedantis susikalbėti skirtingų pasaulių atstovams – techniniam ir vadybiniam personalui“, – apie savo darbą pasakoja T. Žilinskas.

Kaip tinkamai suvaldyti inovacijų procesus?

Pagrindinė užduotis gamybinėms organizacijoms – ne techniniai įrankiai tikslui pasiekti, bet gebėjimas tikslingai suvaldyti ir palaikyti inovacijų procesą. Svarbu turėti aiškią viziją, išsikelti skaitmenizacijos proceso tikslus ir, žinoma, būti lanksčiam keičiant metodus ir kryptį. 

Nėra vieno būdo, kaip gamybinei įmonei įgyvendinti sprendimus su mažiausiais kaštais, kompleksija ir per trumpiausią laiką. Dabar gamybos inžinieriai labiau nei bet kada anksčiau turi būti tarsi įmonės inovacijų vedliai, nes jie turi įgūdžių ir žinių tam, jog pamatytų, kas yra svarbu, nauja ir naudinga gamybos srityje pasaulio mastu.

Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų ir IT vadovas pabrėžia, kad gamybos inžinerijos specialistams tenka nuolat modernizuoti naudojamas gamybos technologijas bei kurti naujas, greitai prie besikeičiančios gamybos pritaikomas, sistemas. Tai, kas sukuriama naujai, turi būti greitai ir kokybiškai pagaminta, nes konkurentai taip pat nesnaudžia. 

„Užmigti ant laurų – neįmanoma, nes reikia nuolat galvoti apie ateitį. Šioje srityje monotonijos nėra, o darbas tikrai įdomus, reikalaujantis kūrybiškumo ir pilnas iššūkių“, – sako T. Žilinskas.

Specialybės pasirinkimas – dar mokyklos suole

Pasak VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto prodekano doc. dr. G. Viselgos, kuruojančio Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programą, norint studijuoti šią studijų kryptį, reikia itin gerai išmanyti tiksliuosius mokslus: matematiką bei fiziką. Dėl to apie studijas derėtų pradėti galvoti dar mokykloje, prieš prasidedant profiliavimui. Jei moksleiviai Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programa susidomi aukštesnėse klasėse, jie gali susidurti su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, jie gali neturėti stiprių tiksliųjų mokslų pagrindų, tuomet studijų krypties pasirinkimo galimybės ženkliai sumažėtų.

„Įmonėms reikalingi plataus profilio gamybos specialistai, turintys ne tik gamybos, bet ir mechanikos, vadybos bei informacinių technologijų sričių žinių. Būtent tokie specialistai ruošiami VILNIUS TECH Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programoje. Dabar – puikus laikas šios srities profesionalams pasireikšti, nes geresnį rytojų sukurti galima jau šiandien“, – teigia docentas.

Jo teigimu, kaip fantastinėmis atrodančias idėjas galima paversti realybe, žino tik gamybos srities žinių turintys ir jos subtilybes išmanantys specialistai. Jų galvose nėra minčių, kad ko nors neįmanoma įgyvendinti. Jie visada suranda būdų bei priemonių tam, kad galėtų pasiekti užsibrėžtą tikslą. 

„Studentai, baigę gamybos inžinerijos studijas, įgyja inžinerinį, loginį mąstymą, leidžiantį jiems nepasimesti nuolat besikeičiančiame inžinerijos pasaulyje ir rasti išeitį visose situacijose, kurios iš pirmo žvilgsnio, kitos srities specialistui, atrodytų neišsprendžiamos ar net beviltiškos“, – pabrėžia G. Viselga.

Jau kurį laiką darbo rinkoje jaučiamas inžinierių stygius. Apie tai vis garsiau kalba ir gamybinių įmonių atstovai. Norėdamos pritraukti kuo daugiau studentų, įmonės juos kviečia atlikti praktiką, sudaro kuo geresnes sąlygas. Taip reikšmingai prisideda prie būsimų specialistų praktinių įgūdžių didinimo.
 

Galerija

Panašios naujienos

Architektūros fakultetas kviečia į žinomo architekto Shigeru Ban paskaitą
Architektūros fakultetas kviečia į žinomo architekto Shigeru Ban paskaitą
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto bendruomenė ir Japonijos ambasada Lietuvoje maloniai kviečia į atvirą Pritzkerio architektūros premijos laureato SHIGERU BAN paskaitą: „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ 2026 m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. VILNIUS TECH, T2 209 aud., Trakų g. 1, Vilnius Paskaita nemokama ir atvira visiems. Būtina registracija: užpildykite šią formą. Japonų architektas Shigeru Ban paskaitoje apžvelgs savo iki šiol nueitą profesinį kelią, ypatingą dėmesį skirdamas tris dešimtmečius trunkančiai veiklai nelaimių ir humanitarinės architektūros srityje. Shigeru Ban garsėja novatorišku atsinaujinančių medžiagų panaudojimu ir greito reagavimo sprendimais humanitarinės architektūros srityje. Jo darbai atskleidžia, kokią galią architektūra turi kurti teigiamus pokyčius po stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių. Revoliuciniai architekto darbai, kuriuose naudojami popieriniai vamzdžiai, rodo, kaip kuklios ir paprastos medžiagos gali tapti įspūdingų sprendimų pagrindu – nuo greitai pastatomų laikinų statinių, skirtų ekstremalioms situacijoms, iki elegantiškų ir ilgaamžių pastatų. Tuo metu medinės konstrukcijos atveria naujas aplinkos tausojimo galimybes. Šis požiūris į medžiagų inovacijas, derinamas su giliu įsipareigojimu architektūros socialinei atsakomybei, pakeitė požiūrį į reagavimą į nelaimes visame pasaulyje ir iki šiol skatina diskusijas apie architektūros, tvarumo ir humanitarinės pagalbos sąsajas. Klimato kaitos, vis dažnėjančių stichinių nelaimių ir pasaulinių konfliktų laikais Shigeru Ban darbai tampa kaip niekad aktualūs. Jie primena, kad atsparios ir lanksčios konstrukcijos gali padėti išsaugoti gyvybes ir padėti nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. 2026 m. paskaitoje „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ Shigeru Ban pasidalys vertingomis įžvalgomis apie architektūros projektavimą po nelaimių ir apžvelgs šią savo veiklos sritį platesniame įvairiapusės ir išskirtinės profesinės karjeros kontekste. Architektas Shigeru Ban Shigeru Ban gimė 1957 m. Tokijuje. Baigė Cooper Union universitetą. 1982 m. pradėjo dirbti Aratos Isozaki biure, o 1985 m. įkūrė savo architektūros studiją „Shigeru Ban Architects“. 1995 m. tapo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) konsultantu. Tais pačiais metais įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Voluntary Architects' Network“ (VAN), teikiančią paramą nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. Tarp svarbiausių jo darbų – Pompidou centras Mecene, Oitos prefektūros meno muziejus, Fudžio kalno pasaulio paveldo centras Šizuokoje, „La Seine Musicale“ koncertų kompleksas ir „Swatch Omega“ būstinė. Shigeru Ban yra pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų, tarp jų – Prancūzijos Architektūros akademijos aukso medalį (2004), Japonijos architektūros instituto Didįjį prizą (2009), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininko laipsnį (2010), Auguste'o Perret premiją (2011), Japonijos kultūros reikalų agentūros meno premiją (2012), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino komandoro laipsnį (2014), Pritzkerio architektūros premiją (2014), Japonijos Garbės medalį su violetine juosta (2017), Motinos Teresės socialinio teisingumo apdovanojimą (2017) ir Astūrijos princesės santarvės premiją (2022). 2021 m. Shigeru Ban buvo pakviestas tapti vienu iš „iškilių mąstytojų ir praktikų“ Europos Naujojo Bauhauzo aukšto lygio apskritojo stalo ambasadorių. 2024 m. jis pelnė „Praemium Imperiale“ architektūros premiją. Šiuo metu Shigeru Ban yra kviestinis profesorius Shibaura technologijos institute. Renginio formatas Po pagrindinės paskaitos vyks klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu auditorija galės tiesiogiai užduoti klausimus Shigeru Ban. Būtina registracija: užpildykite registracijos formą. Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. „Facebook“ renginys Renginio nuotrauka: Hiroyuki Hirai. Fudžio kalno pasaulio paveldo centras, 2017 m., Šizuoka, Japonija.
Plačiau
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: atraskite bibliotekos informacijos išteklius
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: atraskite bibliotekos informacijos išteklius
Mokslo metų pradžia – puikus metas iš naujo atrasti VILNIUS TECH bibliotekos informacijos išteklius. Čia rasite ne tik spausdintų leidinių, bet ir gausų elektroninių išteklių pasirinkimą studijoms, moksliniams tyrimams ir profesiniam tobulėjimui. Biblioteka nuolat plečia išteklių pasiūlą ir užtikrina, kad kiekvienas rastų patikimą, kokybišką bei aktualią informaciją studijoms ir mokslui. Bibliotekos spausdintų leidinių fonde - vadovėliai, mokslinės monografijos, žodynai, enciklopedijos, periodiniai leidiniai ir kiti informacijos šaltiniai, padedantys gilinti žinias, rengtis paskaitoms ir rengti mokslinius darbus. Dar daugiau galimybių suteikia elektroniniai ištekliai - knygos, žurnalai, mokslo vertinimo ir statistiniai duomenys, vaizdo įrašai ir kiti informacijos šaltiniai. Elektroninius išteklius galite rinktis pagal mokslo sritį ar konkrečią temą - teminės informacijos skiltyje. Nežinote, nuo ko pradėti paiešką? Visų leidinių ieškokite vieno langelio principu - VILNIUS TECH virtualioje bibliotekoje. Čia galima ieškoti bibliotekos išteklių, LST standartų, prenumeruojamų bei atviros prieigos elektroninių išteklių. Laikinos prieigos skiltyje rasite duomenų bazes ir kitus elektroninius išteklius, kuriuos leidėjai laikinai suteikia išbandyti VILNIUS TECH bendruomenei. Informacija šioje skiltyje nuolat atnaujinama pagal tuo metu vykstančius testavimus. Elektroniniais ištekliais galima naudotis ne tik universitete. Jeigu jungiatės ne iš VILNIUS TECH tinklo, naudokitės VPN paslauga. Jungiantis prie VPN, papildomai reikalinga dviejų faktorių autentifikacija – prisijungimą patvirtinsite mobiliojo įrenginio programėle arba skambučiu.  VILNIUS TECH prenumeruojamos universalios ir specializuotos duomenų bazės: Academic Complete & Library Thing Books Cover Widget Package duomenų bazė, turinti daugiau nei 240 tūkst. įvairių mokslo sričių elektroninių knygų. Access Engineering (McGraw Hill) technologijos mokslų duomenų bazė, kurioje yra daugiau nei 900 interaktyvių grafikų, lentelių, skaičiuoklių, atvejų analizių bei kitos vaizdinės medžiagos. ACM Digital Library – atviros prieigos žurnalai, konferencijų pranešimai  ir kiti leidiniai kompiuterijos ir informacinių technologijų temomis. ACS Publications daugiau nei 60 chemijos ir susijusių sričių mokslinių žurnalų. Applied Science and Technology Source (per EBSCO) - viso teksto žurnalai bei kitos publikacijos kompiuterijos ir susijusiomis temomis. Cambridge University Press 90 įvairių mokslo sričių Cambridge University Press el. knygos, kurios buvo įsigytos nuolatinei prieigai. Knygų sąrašas >>> EBSCO Publishing duomenų bazių paketas, apimantis daugelį mokslo sričių straipsnių, konferencijų pranešimų ir kitų elektroninių išteklių. EBSCO eBook Academic Collection daugiau nei 260 tūkst. įvairių mokslo sričių el. knygų. EBSCO eBook Open Access Collection daugiau nei 2500 įvairių mokslo sričių el. knygų. Emerald Engineering  eJournals Collection 26 inžinerijos mokslo elektroniniai žurnalai. Emerald Core eJournals Collection 172 ekonomikos bei vadybos mokslo sričių elektroniniai žurnalai. Human Anatomy Atlas Visible Body tai išsamūs 3D ištekliai, skirti žmogaus kūno anatomijai, fiziologijai ir sveikatos mokslams. IEEE Electronic Library (IEL) elektros ir elektronikos inžinerijos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų žurnalai, standartai, konferencijų medžiaga. IOPscience EXTRA  66 fizikos ir susijusių mokslų elektroniniai žurnalai. JoVE vaizdo įrašų platforma, kurioje yra daugiau kaip 25 000 vaizdo įrašų, skirtų mokymuisi, mokymams bei tyrimams. Turinį sudaro fizikos, gamtos, medicinos, psichologijos, inžinerijos, statistikos, aplinkos apsaugos ir kitų mokslų tyrimai, laboratoriniai eksperimentai, straipsniai. JSTOR Collections  aukštos kokybės archyviniai žurnalai ir pirminių šaltinių turinys vienoje kolekcijoje. Ši duomenų bazė apima virš 4000 akademinių žurnalų įvairiomis temomis: literatūra, istorija, politika, psichologija, ekonomika, verslas, gyvybės ir gamtos mokslai, menai ir kt.   KTU el. knygos daugiau nei 500 leidyklos „Technologija“ įvairių mokslo sričių el. knygų.   OnArchitecture – architektūros ir dizaino projektų vaizdo įrašų biblioteka: interviu, projektų trumpi aprašymai, informacija apie demonstruojamus pastatus ir įrenginius, techninės specifikacijos. Passport (Euromonitor International) 210 šalių statistiniai duomenys, analizės, ataskaitos ir prognozės apie įvairias pramonės šakas, šalis ir vartotojus. SAGE Journals Online daugiau nei 700 įvairių mokslo sričių žurnalų. SAGE ImechE Journals 18 technologijos mokslo sričių žurnalų. Science Direct daugiau nei 2000 Elsevier leidyklos leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. eBooks on Science Direct daugiau nei 50 tūkst. Elsevier leidyklos įvairių mokslo sričių el. knygų. Scopus – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslinių žurnalų straipsnių bibliografinių įrašų bei mokslinės informacijos internete paieškai. Scopus AI – tai intuityvus ir išmanus paieškos įrankis, kuris pagrįstas generatyviuoju dirbtiniu intelektu bei Scopus indeksuojamų publikacijų duomenimis. Springer LINK daugiau nei 2000 įvairių mokslo sričių žurnalų. SpringerLink Computer Science Collections Books 2011-2012 daugiau nei 2000 el. knygų kompiuterijos temomis. SpringerLink Engineering Collections Books 2011-2012 daugiau nei 1000 el. knygų  mechanikos, elektronikos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų srityse. SpringerLink įvairių kolekcijų el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Springer eBooks: Engineering Collection Inžinerijos mokslų el. knygos, apimančios visas inžinerijos sritis ir jų tarpusavio ryšius. Tai ryšių inžinerijos tinklai, grandinės ir sistemos, signalų, vaizdų apdorojimas, gamyba, mašinos, įrankiai ir procesai, sauga ir apsauga, DI taikymas inžinerijoje. Statista Campus License tai pasaulinė duomenų ir verslo žinių platforma, turinti platų statistikos, ataskaitų ir įžvalgų rinkinį, apimantį daugybę temų ir faktų iš 170 pramonės šakų ir daugiau nei 150 šalių. Taylor & Francis apie 2000 įvairių mokslo sričių elektroninių žurnalų. Taylor & Francis įvairių mokslo sričių el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Verslo žinios. Premium.  Vienintelis verslo naujienų portalas Lietuvoje. Verslo ir politikos aktualijos, įvykių analizė, ekspertų komentarai ir prognozės, tendencijos, akcijos, valiutų kursai, įmonės ir žmonės, sprendimai. VILNIUS TECH mokslo žurnalai  VILNIUS TECH 16 leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. VILNIUS TECH el. knygos daugiau nei 700 VILNIUS TECH išleistų įvairių mokslo sričių el. knygų. Web on Science (Clarivate Analytics) – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslo vertinimui, ieškant literatūros, renkantis žurnalą publikavimui. Web of Science Research Assistant Generatyviniu dirbtiniu intelektu (DI) paremtas įrankis. Wiley Online Library daugiau nei 1300 įvairių mokslo sričių žurnalų. Writefull - anglų kalbos redagavimo įrankis, kuris taiso gramatiką, rašybą, skyrybą bei specializuojasi akademinėje kalboje vartojamais terminais, tad gali tapti pagalbininku rašant mokslinį ar baigiamąjį darbą. Svarbu: kai kuriose duomenų bazėse prieinamas ne visas turinys, o prenumeruojama tam tikra el. knygų ar žurnalų kolekcija. Prie kiekvienos bazės aprašymo rasite informaciją, kokie leidiniai ar informacija yra prieinama VILNIUS TECH bendruomenei.  Informaciją iš licencijuojamų duomenų bazių galima kopijuoti (perkelti į kompiuterį, spausdinti) tik asmeninėms mokslo reikmėms ir tik nedideliais kiekiais. Griežtai draudžiama tokią informaciją perduoti tretiesiems asmenims, talpinti į intranetą ar naudoti komerciniais tikslais. Taip pat griežtai draudžiamas prisijungimo duomenų perdavimas tretiesiems asmenims. Lietuvoje autorių teises gina  LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Plačiau