Stojantiesiems

Gamybos inžinieriaus darbas – ar plačios galimybės darbo rinkoje?

Birželio 2, 2021

Pastaraisiais metais gamybos inžinieriai tampa vienais iš didžiausių pridėtinės vertės kūrėjų rinkoje. Šios specialybės atstovai turi gebėti ne tik naudotis išmaniais programuojamais įrenginiais, staklėmis, robotais, svėrimo, fasavimo ar transportavimo sistemomis. Jie privalo turėti ir inžinerinių gebėjimų tam, kad galėtų įrenginius suderinti, sudaryti valdymo programas bei projektuoti pažangias gamybinių procesų technologijas ir vadovauti gamybinio profilio įmonėms. 

Gamybos inžinieriai yra ir technologai, kurie brėžiniuose konstruktorių išdėstytas mintis paverčia realiais daiktais. Taip pat – ir kvalifikuoti vadybos specialistai, gebantys planuoti, apskaičiuoti reikalingas gamybos apimtis, įvertinant jų poreikį, t.y. tarsi nuspėti planuojamų gaminti produktų poreikį.

„Šios srities specialistai visada buvo itin paklausūs. Tačiau pastaraisiais metaus jų poreikis darbo rinkoje dar labiau išaugo ne tik dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos, bet ir dėl spartaus ekonomikos augimo, kurio metu beveik visi gamybos sektoriai didino gamybos apimtis, plėtėsi bei perėjo prie skaitmenizacijos procesų“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto prodekanas doc. dr. Gintas Viselga.

Skaitmeninimo pasekmė – gamybos ir IT susijungimas 

„Mars Lietuva“ Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų, informacinių technologijų (IT) vadovo Tado Žilinsko teigimu, mus supanti aplinka greitai keičiasi ir gamybinis procesas nebėra valdomas vien primityvia logika, ne viską galima sutaisyti su atsuktuvu rankose. Fabrikuose vis dažniau pasitelkiamos ir informacinės technologijos – sistemų virtualizacija, kibernetinio saugumo užtikrinimas, komunikacijų tinklo infrastruktūra ir t.t. Visa tai atvėrė galimybes kitam skaitmenizacijos žingsniui, nes tapo lengviau sujungti gamybą su IT sistemomis.

Viena iš šios industrinės revoliucijos sričių – gamybinio proceso duomenų srauto sujungimas su mašininio mokymosi algoritmais. Galutinis tikslas – algoritmui apdorojus didelius kiekius istorinių duomenų apie gamybos procesą, sudaryti jo modelį, kuriuo pagal realiu laiku gaunamus duomenis būtų galima nuspėti ir rekomenduoti pakeitimus naujiems gamybos procesams.

„Paprasčiau tariant, pagal praeities įvykius nuspėjama ateitis. Turint patirties, sekundžių tikslumu galima pasakyti, kada saulė teka Rytuose, leidžiasi Vakaruose, nes apie tai turime pakankamai duomenų. Pavyzdžiui, kepant konditerijos gaminius galima pakeisti temperatūrą tam tikram receptui ir taip sumažinti nuostolius bei padidinti efektyvumą“, – teigia T. Žilinskas.

Pagrindinė gamybos inžinieriaus savybė – įvairialypumas 

Pasak „Mars Lietuva“ atstovo, susieti bei tobulinti procesus galima ir be algoritmų pagalbos, tą daro gamintojai. Tačiau juos riboja žmonių gebėjimas analizuoti didesnius kiekius duomenų, tam skiriamas laikas. Tuo tarpu mašininio mokymosi sistema gali susieti kelerių metų trukmės duomenis ir pateikti rezultatus bet kuriuo metu. Būtent todėl daugelis gamintojų siekia suspėti į ketvirtosios industrinės revoliucijos traukinį. Tuomet procesai taps efektyvesni, tai atsispindės ir gaunamame pelne.

„IT ir gamybos sistemų sinergijos pagrindas – duomenys. Kalbant plačiąja prasme, didėja ir kompleksija –svarbi tampa duomenų struktūra, tolimesnis IT infrastruktūros vystymas gamybinėje aplinkoje, sistemų prijungimas prie „debesų“ platformų, saugumo užtikrinimo sprendimai. Prireikia duomenų analizės specialistų ir išteklių, norint palaikyti bei išsaugoti šias sukurtas sistemas“, – pasakoja Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų ir IT vadovas.

Kadangi įvairių šalių gaminamos technologinės ir programinės įrangos pasiūla itin plati, gamybos inžinieriui pirmiausia reikia suprasti įvairios paskirties gamybinės įrangos techninius parametrus ir mokėti išsiaiškinti, ar ji yra tinkama įmonei, ar ją bus galima priderinti prie kitų turimų įrenginių. 

VILNIUS TECH docento G. Viselgos teigimu, jau įsigijus įrangą, reikia mokėti greitai perprasti jos valdymą ir priežiūrai keliamus reikalavimus, kadangi po to reikės apmokyti su šia technika dirbti kitus įmonės darbuotojus. Reikia gebėti viską įtikinamai paaiškinti, atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, perteikti turimas žinias, kad būtų išvengta įrangos gedimo, gaminamos produkcijos broko atvejų. 

Anot „Mars Lietuva“ atstovo, tam būtini bendravimo įgūdžiai ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. 

„Aš esu atsakingas už Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų bei IT strategiją ir tolimesnį plėtojimą. Esu tarsi vertėjas, organizacijoje padedantis susikalbėti skirtingų pasaulių atstovams – techniniam ir vadybiniam personalui“, – apie savo darbą pasakoja T. Žilinskas.

Kaip tinkamai suvaldyti inovacijų procesus?

Pagrindinė užduotis gamybinėms organizacijoms – ne techniniai įrankiai tikslui pasiekti, bet gebėjimas tikslingai suvaldyti ir palaikyti inovacijų procesą. Svarbu turėti aiškią viziją, išsikelti skaitmenizacijos proceso tikslus ir, žinoma, būti lanksčiam keičiant metodus ir kryptį. 

Nėra vieno būdo, kaip gamybinei įmonei įgyvendinti sprendimus su mažiausiais kaštais, kompleksija ir per trumpiausią laiką. Dabar gamybos inžinieriai labiau nei bet kada anksčiau turi būti tarsi įmonės inovacijų vedliai, nes jie turi įgūdžių ir žinių tam, jog pamatytų, kas yra svarbu, nauja ir naudinga gamybos srityje pasaulio mastu.

Europos regiono inžinerinių valdymo sistemų ir IT vadovas pabrėžia, kad gamybos inžinerijos specialistams tenka nuolat modernizuoti naudojamas gamybos technologijas bei kurti naujas, greitai prie besikeičiančios gamybos pritaikomas, sistemas. Tai, kas sukuriama naujai, turi būti greitai ir kokybiškai pagaminta, nes konkurentai taip pat nesnaudžia. 

„Užmigti ant laurų – neįmanoma, nes reikia nuolat galvoti apie ateitį. Šioje srityje monotonijos nėra, o darbas tikrai įdomus, reikalaujantis kūrybiškumo ir pilnas iššūkių“, – sako T. Žilinskas.

Specialybės pasirinkimas – dar mokyklos suole

Pasak VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto prodekano doc. dr. G. Viselgos, kuruojančio Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programą, norint studijuoti šią studijų kryptį, reikia itin gerai išmanyti tiksliuosius mokslus: matematiką bei fiziką. Dėl to apie studijas derėtų pradėti galvoti dar mokykloje, prieš prasidedant profiliavimui. Jei moksleiviai Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programa susidomi aukštesnėse klasėse, jie gali susidurti su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, jie gali neturėti stiprių tiksliųjų mokslų pagrindų, tuomet studijų krypties pasirinkimo galimybės ženkliai sumažėtų.

„Įmonėms reikalingi plataus profilio gamybos specialistai, turintys ne tik gamybos, bet ir mechanikos, vadybos bei informacinių technologijų sričių žinių. Būtent tokie specialistai ruošiami VILNIUS TECH Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programoje. Dabar – puikus laikas šios srities profesionalams pasireikšti, nes geresnį rytojų sukurti galima jau šiandien“, – teigia docentas.

Jo teigimu, kaip fantastinėmis atrodančias idėjas galima paversti realybe, žino tik gamybos srities žinių turintys ir jos subtilybes išmanantys specialistai. Jų galvose nėra minčių, kad ko nors neįmanoma įgyvendinti. Jie visada suranda būdų bei priemonių tam, kad galėtų pasiekti užsibrėžtą tikslą. 

„Studentai, baigę gamybos inžinerijos studijas, įgyja inžinerinį, loginį mąstymą, leidžiantį jiems nepasimesti nuolat besikeičiančiame inžinerijos pasaulyje ir rasti išeitį visose situacijose, kurios iš pirmo žvilgsnio, kitos srities specialistui, atrodytų neišsprendžiamos ar net beviltiškos“, – pabrėžia G. Viselga.

Jau kurį laiką darbo rinkoje jaučiamas inžinierių stygius. Apie tai vis garsiau kalba ir gamybinių įmonių atstovai. Norėdamos pritraukti kuo daugiau studentų, įmonės juos kviečia atlikti praktiką, sudaro kuo geresnes sąlygas. Taip reikšmingai prisideda prie būsimų specialistų praktinių įgūdžių didinimo.
 

Galerija

Panašios naujienos

Mokslo žurnalas „TRANSPORT“ reikšmingai pagerino tarptautinius bibliometrinius rodiklius
Mokslo žurnalas „TRANSPORT“ reikšmingai pagerino tarptautinius bibliometrinius rodiklius
2026 metais paskelbti tarptautiniai bibliometriniai rodikliai, apskaičiuoti pagal 2025 metų duomenis, patvirtina reikšmingą VILNIUS TECH leidžiamo mokslo žurnalo TRANSPORT augimą ir stiprėjančias pozicijas pasaulinėje mokslinės leidybos erdvėje. Nuo 1986 metų leidžiamas žurnalas TRANSPORT publikuoja originalius transporto mokslo ir technologijų tyrimus. Žurnalas indeksuojamas prestižinėse tarptautinėse duomenų bazėse Scopus ir Web of Science, kurios yra vieni svarbiausių mokslinių publikacijų vertinimo ir analizės šaltinių pasaulyje. Žurnalo matomumą, mokslinę įtaką ir cituojamumą atspindintys bibliometriniai rodikliai kasmet atnaujinami tarptautinių mokslinės informacijos ir analitikos bendrovių „Elsevier“ ir „Clarivate Analytics“. Naujausi rezultatai rodo ypač spartų žurnalo pažangos tempą. Pakilimas į aukštesnį kvartilį „Web of Science“ vertinime   Pagal naujausius 2026 m. „Clarivate Analytics“ skelbiamus „Journal Citation Reports“ duomenis, žurnalas TRANSPORT kategorijoje Transportation Science & Technology pakilo iš ketvirtojo (Q4) į trečiąjį (Q3) kvartilį ir šiuo metu užima 42 vietą tarp 80 vertinamų žurnalų. Praėjusiais 2025 metais žurnalas buvo 58-oje vietoje tarp 77 leidinių. Vienas svarbiausių mokslinių žurnalų kokybės rodiklių – Journal Impact Factor (JIF) – per metus padidėjo daugiau nei du kartus: nuo 1,3 iki 3,1. Taip pat reikšmingai išaugo penkerių metų poveikio rodiklis – nuo 1,4 iki 2,1. Teigiamą augimo tendenciją patvirtina ir Journal Citation Indicator (JCI) rodiklis, padidėjęs nuo 0,20 iki 0,36. Pagal šį vertinimą žurnalas taip pat pakilo iš Q4 į Q3 kvartilį. Augantis matomumas „Scopus“ duomenų bazėje   Reikšmingi pokyčiai fiksuojami ir „Scopus“ duomenų bazėje. Žurnalo CiteScore rodiklis padidėjo nuo 2,9 iki 4,0, o vienas svarbiausių tarptautinio poveikio vertinimo rodiklių – SNIP (Source Normalized Impact per Paper) – išaugo nuo 0,598 iki 0,878. Nors SJR (SCImago Journal Rank) rodiklis išliko panašiame lygyje (0,445, palyginti su 0,456 ankstesniais metais), žurnalas išlaikė aukštas pozicijas ir antrąjį kvartilį (Q2) abiejose vertinamose srityse. Automotive Engineering kategorijoje TRANSPORT pakilo iš 50-osios į 42-ąją vietą tarp 143 žurnalų, o Mechanical Engineering kategorijoje – iš 341-osios į 290-ąją vietą tarp 740 leidinių. Nuoseklaus darbo rezultatas   Pasak žurnalo vyr. redaktoriaus prof. dr. Olego Prentkovskio, pagerėję bibliometriniai rodikliai liudija augantį žurnalo TRANSPORT tarptautinį matomumą, mokslinį poveikį ir publikacijų aktualumą pasaulinei tyrėjų bendruomenei. Šie rezultatai atspindi nuoseklų redaktorių kolegijos, autorių, recenzentų ir leidėjų darbą siekiant užtikrinti aukščiausią mokslinių publikacijų kokybę. Pasiekti rezultatai sustiprina žurnalo TRANSPORT, kaip vieno svarbiausių transporto mokslo srities leidinių regione, pozicijas ir prisideda prie VILNIUS TECH tarptautinio mokslinio matomumo bei akademinės reputacijos stiprinimo.
Plačiau
Kanados delegacijos vizitas VILNIUS TECH: nuo tarptautinių mokslo projektų iki bendrų studijų programų
Kanados delegacijos vizitas VILNIUS TECH: nuo tarptautinių mokslo projektų iki bendrų studijų programų
VILNIUS TECH viešėjo Kanados dešimties aukštųjų mokyklų delegacija , kurios vizitą organizavo Kanados ambasada Lietuvoje ir Kanados Tarptautinio švietimo centras. Šis vizitas Kanados ir Baltijos šalių gynybos partnerystės misijos švietimo srityje (Canada-Baltics Education in Defence Partnership Mission) dalis. Susitikimo metu buvo aptarti tolimesnio bendradarbiavimo gynybos, dvigubos paskirties technologijų, dirbtinio intelekto ir autonominių sistemų, kibernetinio saugumo, logistikos, infrastruktūros, robotikos, kosmoso technologijų inžinerijos, biomedicinos, aplinkos inžinerijos, aukštųjų technologijų ir kt. srityse klausimai. Taip pat aptartos bendrų „Europos horizonto“ projektų galimybės. Kartu su Britų Kolumbijos (British Columbia Institute of Technology)  ir Pietų Albertos (SAIT - Southern Alberta Institute of Technology) technologijų institutais buvo aptartos dvigubo diplomo studijų galimybės, dėl kurių numatomas dar vienas susitikimas lapkričio mėnesį. Šiame susitikime taip pat dalyvaus Vaterlo  universitetas, su kuriuo bendradarbiavimas užmegztas jau anksčiau – praėjusiais metais VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas jau viešėjo šiame universitete. Po susitikimo svečiai lankėsi Mechanikos ir Transporto inžinerijos  fakultetų laboratorijose, kuriose galėjo susipažinti su VILNIUS TECH turima moksline infrastruktūra bei atliekamais tyrimais. Dėkojame VILNIUS TECH akademinei bendruomenei aktyviai dalyvavusiai susitikime su Kanados universitetų atstovais ir pristačiusiai universiteto potencialą mokslo ir tyrimų srityse. Taip pat už šio vizito organizavimą dėkojame Kanados ambasadai Lietuvoje ir Kanados Tarptautinio švietimo centrui  pasirinkus VILNIUS TECH kaip vieną iš potencialių partnerių. VILNIUS TECH lankėsi: British Columbia Institute of Technology, Brock University, Carleton University, Dalhousie University, Institut national de la recherche scientifique (INRS), Lakehead University, McMaster University, Saint Mary's University, SAIT - Southern Alberta Institute of Technology ir University of Guelph atstovai.   Daugiau renginio akimirkų: čia.
Plačiau