Provėžos ir duobės Lietuvos keliuose kelia galvos skausmą ne vienam vairuotojui – šią problemą spręsti žada Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, sukūrę analogų Lietuvoje neturintį ilgalaikėms statinėms apkrovoms atsparų asfalto mišinį.
Sukurtas asfalto dangos viršutinio sluoksnio mišinys užtikrins ne tik didelio eismo intensyvumo kelių, gatvių bei kitų eismo zonų patvarumą, bet ir oro uostų peronų, orlaivių stovėjimo aikštelių, jūrų uostų krantinių bei terminalų susisiekimo infrastruktūros ilgaamžiškumą. Remiantis laboratoriniais bandymais, šis mišinys 1,5 karto atsparesnis provėžoms nei įprasti asfalto mišiniai, tačiau išlaiko nemažesnį atsparumą aplinkos poveikiui bei nuovargiui kaip tradicinių asfalto dangų.
Vilniečiai bei miesto svečiai dabar gali jį pamatyti gyvai – jau įgyvendinti kelio dangos projektai Kalvarijų gatvės ruože nuo Apkasų gatvės iki Žalgirio gatvės bei V. Kudirkos gatvės ruože nuo Gedimino prospekto iki M. K. Čiurlionio gatvės.
„Lietuvoje šis asfalto mišinys neturi analogų, tai – pirmasis toks atsparus dėvimojo sluoksnio asfalto mišinys. Didelio atsparumo provėžoms asfalto mišiniai kuriami ir kitose Europos šalyse, tačiau daugeliu atvejų, sunkiasvorio transporto eismo bei stovėjimo zonose taikomi betono konstrukcijų ar trinkelių sprendimai. Lietuvoje asfalto dangos tradiciškai labiau priimtinos, todėl tokių asfalto mišinių poreikis buvo jau seniai“, – sako šio projekto vadovas VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Audrius Vaitkus.
Lietuvos rinkoje pasigendama asfalto mišinių, kurie tinkamai funkcionuotų ilgalaikių statinių apkrovų veikiamose zonose bei pasižymėtų pakankamu atsparumu statinėms apkrovoms bei liekamųjų deformacijų susidarymui. Taikant tipinius asfalto mišinius, ilgalaikių statinių apkrovų veikiamos dangos konstrukcijos reikalauja rekonstravimo žymiai anksčiau nei projektinis laikotarpis. VGTU mokslininkų sukurtas sprendimas pasižymi geresnėmis mechaninėmis ir eksploatacinėmis charakteristikomis, ilgalaikiškumu, atsparumu aplinkos poveikiui nei tradiciniai asfalto mišiniai.
„Asfalto mišinio atsparumą provėžoms nulemia naudojamų mineralinių medžiagų ir bitumo savybės, granuliometrinė sudėtis, taip pat ir oro tuštymių kiekis. Sukurtų asfalto mišinių granuliometrinė sudėtis specialiai parinkta, taikant mineralinių medžiagų dalelių optimizavimo principus. Tokiu būdu užtikrinamas standesnis mišinio karkasas bei optimalaus bitumo kiekio taikymas“, – apie asfalto tvarumo paslaptis pasakoja dr. A. Vaitkus.
VGTU mokslininkų grupės – A. Vaitkaus, Viktoro Vorobjovo, Ovidijaus Šerno, Ritos Kleizienės, Juditos Gražulytės ir Ajos Tumavičės – sukurti asfalto mišiniai pripažinti Lietuvos patentų biuro ir jiems suteikta patentinė apsauga. Šis naujas produktas sukurtas įgyvendinant pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą vykdytą projektą, kurį iš dalies finansavo Europos socialinis fondas. Kadangi neseniai pasirašyta licencinė patento sprendimo naudojimo sutartis su AB „Eurovia Lietuva“ atstovais, iki šių metų pabaigos ši įmonė naudos VGTU mokslininkų sukurtą mišinio „receptą“ ir kurs geresnės kokybės, patvaresnį asfalto mišinį. Taigi, labai tikėtina, kad greitai Lietuvoje galėsime pasigirti dar aukštesnės kokybės keliais, taip pat puikia oro ir jūrų uostų dangų kokybe.
Galerija
