Stojantiesiems

„Girteka Group“ ir VILNIUS TECH iniciatyva virto realybe: transporto ir logistikos studentai nuo šiol mokysis kitaip

Gegužės 12, 2025
Talentų stygius – ne tik pramonės sektoriaus problema. Mažiau patraukli jaunajai kartai yra ir transporto ir logistikos sritis. Nors VILNIUS TECH Logistikos ir transporto vadybos bei Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos programose absolventų įsidarbinimo rodikliai siekia net 89,58 proc. (59,07 proc. – aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose), šiuo metu jose studijuoja tik 157 studentai. Darbdaviai pastebi, kad jauniems specialistams neretai stinga ne motyvacijos, bet praktinės patirties naudojant modernias transporto valdymo sistemas – taip formuojasi įgūdžių atotrūkis, trukdantis sklandžiai pereiti nuo mokslų prie praktikos.

Siekiant spręsti šiuos iššūkius, iniciatyvos imasi didžiausia transporto ir logistikos įmonių grupė Europoje „Girteka Group“ – kartu su technologijų įmone „Programmatus“, sukūrusia pažangią „Fleethand“ transporto valdymo platformą, ir VILNIUS TECH, gegužės 8 d. Transporto inžinerijos fakultete atidariusi naują laboratoriją, skirtą logistikos studentų skaitmeninėms kompetencijoms ugdyti. Joje studentai mokysis dirbti su pažangiomis transporto valdymo sistemomis, kad dar studijų metu įgytų realių praktinių įgūdžių.

„Lietuvoje logistikos specialistų paklausa išlieka labai didelė – sektorius sukuria apie 12 proc. šalies BVP, kai ES vidurkis yra apie 5,5 proc. Elektroninės prekybos plėtra ir sektoriaus skaitmenizacija dar labiau didina logistikos specialistų poreikį, todėl mūsų užduotis yra ruošti specialistus, gebančius ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir juos kurti“, – sako VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.

Mindaugo Paulausko, „Girteka Transport“ vadovo, teigimu, dalis jaunimo šį sektorių vis dar laiko ne itin patraukliu, tradiciniu dėl įsisenėjusių stereotipų, kurie, vertinant šiandieninę pozicijų pasiūlą, nėra visiškai pagrįsti: „Pavyzdžiui, manoma, kad logistikoje tebedirbama tik sandėliuose ar už vilkikų vairo. Tačiau iš tiesų tai viena labiausiai skaitmenizuotų ir sparčiausiai augančių verslo sričių, kurioje gausu analitinių ir intelektinių pozicijų.“

Padės greičiau įsilieti į darbo rinką

Spartus skaitmenizavimas jau dabar keičia logistikos kasdienybę. Patyrę vadovai prisimena, kad dar prieš dešimtmetį pagrindiniai jų darbo įrankiai buvo faksas, tachografas ir popieriniai žemėlapiai – šiandien viską pakeitė integruotos skaitmeninės sistemos.

Anot Mindaugo Paulausko, vairuotojai dabar didžiąją dalį informacijos – maršrutų, užduočių, atnaujinimų – gauna ir pateikia per mobiliąsias programėles, tad jiems seniai nebereikia minėtų įrankių. Technologijos ne tik palengvina darbą, bet ir leidžia griežčiau laikytis saugumo bei poilsio reikalavimų, efektyviau naudoti kurą.

„Ateityje automatizuotų sprendimų tik daugės – tikėtina, kad vis daugiau įmonių investuos į telematikos platformas ir dirbtinį intelektą transporto valdyme, siekdamos optimizuoti procesus ir mažinti kaštus. Tai reiškia, kad ateities transporto vadybininkams reikės puikiai suprasti duomenų analitiką, mokėti valdyti dirbtinio intelekto technologijas ir telematikos sistemas bei gebėti jas integruoti į kasdienius procesus“, – svarsto jis.

Naujoje laboratorijoje studentai galės prisiliesti prie šiandieninės pažangos – praktiškai modeliuoti visą logistikos procesą: planuoti maršrutus, realiuoju laiku stebėti transporto priemonių judėjimą, valdyti krovinių srautus bei analizuoti duomenis sprendimų priėmimui. Visa tai atliekama naudojant „Fleethand“ platformą, kurią šiuo metu taiko 80 proc. rinkos.
 
Anot „Fleethand“ įkūrėjo ir vadovo Tomo Sergadejevo, VILNIUS TECH dėstytojai kartu su „Fleethand“ ir „Girteka Group“ profesionalais šio kurso metu suteiks studentams pakankamai praktinių žinių, kurios padės daug lengviau įsilieti į šiuolaikinę transporto sektoriaus darbo rinką.

„Platforma padengia visą krovinio transportavimo ciklą – nuo užsakymo gavimo, optimalaus maršruto sudarymo iki dokumentų skenavimo ir automatinio sąskaitų išrašymo. O dirbtinis intelektas transporto vadybininkui kasdieniame darbe padeda nuskaityti ir sukurti užsakymus automatiškai tiesiai į platformą, parenka pigiausią degalinę maršrute, pasiūlo optimalų vairuotojo darbo poilsio režimą, kad kroviniai atkeliautų laiku, ir daugybę kitų dalykų. Visa tai optimizuoja įmonių kaštus ir efektyvina procesus“, – pasakoja T. Sergadejevas.

Ateities logistų karta valdys daugiau kompetencijų

Auganti procesų automatizacija keičia ir patį vadybininko vaidmenį – jis vis labiau krypsta nuo rutininių užduočių atlikimo link strateginių sprendimų priėmimo, remiantis duomenų analize ir prognozėmis. Tad šiandien svarbu derinti profesinius ir asmeninius gebėjimus su stipriais skaitmeniniais įgūdžiais – nuo gebėjimo operatyviai reaguoti į problemas iki efektyvaus bendravimo ir atsakingumo. 

„Išskirčiau keturias pagrindines kompetencijų grupes, kurių reikės ateities logistikos specialistams. Pirma – skaitmeniniai įgūdžiai ir tvarumo supratimas. Antra – sprendimų priėmimas, greita reakcija ir organizaciniai gebėjimai. Trečia – ne ką mažiau svarbūs bendravimo, derybiniai įgūdžiai, ir galiausiai – atsakingumas ir gebėjimas lanksčiai prisitaikyti“, – vardina logistikos ekspertas.

Anot jo, šios kompetencijos padeda auginti naują logistikos profesionalų kartą, pasirengusią efektyviai naudoti pažangius įrankius ir diegti inovacijas praktikoje.

„Investicija į jaunųjų specialistų technologinį pasirengimą šiandien yra investicija į viso sektoriaus rytojų. Transporto ir logistikos ateitis priklauso jiems – tiems jauniems žmonėms, kurie šiandien drąsiai gilina skaitmenines kompetencijas ir rytoj kurs šio sektoriaus sėkmės istorijas“, – pabrėžia „Girteka Transport“ vadovas M. Paulauskas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau