Pasaulis moksle juda greitai – ir mes esame jo dalis. „Globalios naujienos“ atveria langą į tai, kuo gyvena mūsų partneriai visame pasaulyje: kokius tyrimus atlieka, kokias idėjas augina ir kokią ateitį kuria šiandien.
AZIJA
National Sun Yat-sen University, Taivanas
National Sun Yat-sen University (NSYSU) atidarė Jungtinę puslaidininkių technologijų laboratoriją, kuri taps vienu svarbiausių universiteto inovacijų ir technologijų plėtros centrų. Į laboratorijos kūrimą investuojama apie 800 mln. Taivano dolerių (apie 23 mln. eurų). Moderniame centre bus vykdomi puslaidininkių gamybos, pakavimo, testavimo ir medžiagų analizės darbai – bus kuriamos ir tobulinamos technologijos, naudojamos lustų bei kitų elektronikos komponentų gamyboje.
Vienas svarbiausių šio centro išskirtinumų – didelio masto puslaidininkių pakavimo ir testavimo laboratorija, įkurta bendradarbiaujant su pasauline technologijų bendrove „ASE Group“. Laboratorijoje bus vystomos trys pagrindinės sritys: naujų įrenginių kūrimas, techninių savybių tyrimai ir pažangių medžiagų analizė.
Tikimasi, kad laboratorija kasmet pritrauks daugiau nei 5 tūkst. studentų, tyrėjų ir pramonės specialistų, o per pirmąjį veiklos dešimtmetį padės parengti daugiau nei 1,2 tūkst. aukštos kvalifikacijos ekspertų. Ši iniciatyva svarbi ne tik Taivanui, bet ir visai pasaulinei technologijų rinkai. Augant lustų poreikiui, universitetas siekia prisidėti prie naujų specialistų rengimo ir glaudesnio mokslo bei verslo bendradarbiavimo. Taip NSYSU stiprina savo, kaip vieno svarbiausių inovacijų ir puslaidininkių technologijų centrų pasaulyje, poziciją.
https://drive.google.com/drive/folders/1LUX9L7iny2bnrLGHD7LOQusrGZm_MCVy
POSTECH, Pietų Korėja
Artėjant POSTECH 40-mečiui, universitetas ne tik apžvelgia pasiektus rezultatus, bet ir ruošiasi naujam veiklos etapui – „POSTECH 2.0“, vadinamajam antrajam universiteto įkūrimo etapui. Jo tikslas – ne sekti jau egzistuojančiomis mokslo kryptimis, o kurti naujas ir tapti lyderiu tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos ir biotechnologijos.
Svarbiausia šios transformacijos dalis – įsitikinimas, kad didžiausia universiteto vertybė yra talentingi žmonės. POSTECH aktyviai siekia pritraukti aukščiausio lygio tyrėjus iš viso pasaulio ir sudaryti jiems sąlygas visą dėmesį skirti drąsiems, inovatyviems moksliniams tyrimams atlikti.
Neseniai prie universiteto prisijungęs profesorius Youngjoon Choi vykdo pažangius grafenu paremtų kvantinių medžiagų tyrimus. Tikimasi, kad jie padės sukurti stabilesnius kubitus – pagrindinius kvantinių kompiuterių elementus, reikalingus naujos kartos kvantinėms technologijoms. Tuo metu profesorius Luke Lee vadovauja tarpdisciplininiams smegenų bangų ir neinvazinių garsinių terapijų tyrimams. Jis taip pat kuria K-BIGHEART – naują tarptautinį biomedicininių inovacijų tyrimų centrą.
PIETŲ AMERIKA
University of São Paulo, Brazilija
Universiteto Architektūros ir urbanistikos fakultetas stiprina tarptautinį lyderystės vaidmenį dizaino tyrimų srityje, pristatydamas naują tarptautinį leidinį „Community (&) Design: Material, Spatial, and Social Encounters“. Leidinyje žymūs tarptautiniai mokslininkai nagrinėja, kaip dizainas gali skatinti žmonių susitelkimą, bendruomeniškumą, tvarumą ir įtraukesnės ateities kūrimą įvairiose pasaulio šalyse.
Svarbų vaidmenį šiame leidinyje atlieka profesorė Maria Cecilia Loschiavo dos Santos – FAUUSP profesorė, kuri yra viena iš knygos sudarytojų. Ji, kartu su Tomu Bielingu ir Wolfgangu Jonasu, parašė leidinio įvadą. Profesorės tarptautiniu mastu pripažinti tyrimai socialinio dizaino, tvarumo ir urbanistinės kultūros srityse buvo esminiai, formuojant tarpdisciplininę ir socialiai atsakingą leidinio kryptį. Tai dar labiau sustiprina FAUUSP, kaip svarbaus kritinio dizaino tyrimų centro pasauliniu mastu, vaidmenį.
Šis pasiekimas taip pat atspindi platesnį universiteto tarptautinį pripažinimą. Universitetas 2025 m. „Times Higher Education Latin America University Rankings“ reitinge buvo pripažintas geriausiu universitetu Ibero-Amerikoje ir nuolat vertinamas kaip vienas iš pasaulio lyderių aukštojo mokslo srityje.
https://link.springer.com/book/10.65272/978-88-6977-546-8
Pontificia Universidad Católica del Perú, Peru
Universiteto mokslininkai vadovauja tarptautiniam tyrimų konsorciumui, tiriančiam blogėjančią vakarinės Amazonės būklę – vieną svarbiausių planetos ekosistemų. Projektas „AndesFlux“ apima keturių matavimo bokštų tinklą, išdėstytą trijuose Peru regionuose. Čia mokslininkai realiuoju laiku matuoja anglies dioksido (CO₂), vandens garų ir metano mainus tarp miško ir atmosferos.
Tyrėjai Eric Cosio ir Norma Salinas nustatė, kad Amazonėje spartėja didelių ir senų medžių nykimas. Be to, tam tikru metu miškai nebeveikia kaip anglies dvideginį sugerianti ekosistema ir ima patys išskirti CO₂ į atmosferą.
Šie tyrimai – itin svarbūs visam regionui, nes Amazonės miškų garinamas vanduo palaiko daugiau nei trečdalį Pietų Amerikos vandens ciklo. Dėl šios priežasties Amazonės būklės pokyčiai gali turėti tiesioginį poveikį vandens saugumui net ir tokiuose miestuose kaip Lima.
„AndesFlux“ – pasaulinio „AmeriFlux“ tinklo dalis, bendradarbiaujanti su mokslinių tyrimų institucijomis iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Vokietijos.
EUROPA
Instituto Superior Técnico, Portugalija
Lisabonoje veikiantis universitetas nuosekliai stiprina savo tarptautinį vaidmenį, plėtodamas strategines partnerystes, dalyvaudamas Europos universitetų aljansuose, vykdydamas tarptautines mobilumo programas ir įgyvendindamas bendrus mokslinių tyrimų projektus.
Vienas iš svarbių šios krypties pavyzdžių – 2026 m. organizuota Tarptautinės personalo savaitė ir Tarptautinė diena. Šis renginys subūrė dalyvius iš 23 šalių ir tapo dar viena proga stiprinti bendradarbiavimą su partneriais Europoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, dalijantis patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais aukštojo mokslo srityje.
Tarptautinė veikla ypač sustiprėjo ir 2023–2025 m., kai „Técnico“ koordinavo „Erasmus+“ pajėgumų stiprinimo projektą I-MAT (angl. Innovative Mobility Attracting Tools for Latin America). Šis projektas, įgyvendintas kartu su tarptautiniais partneriais, tarp jų ir VILNIUS TECH, buvo skirtas stiprinti tarptautinio mobilumo galimybes bei aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą Lotynų Amerikoje, pasitelkiant inovatyvius ir skaitmeninius sprendimus.
Hellenic Mediterranean University (HMU), Graikija
Universitetas tampa vienu ryškiausių Graikijos aukštojo mokslo pavyzdžių dėl savo pasiekimų mokslinių tyrimų, inovacijų ir tarptautiškumo srityse.
Mokslinių tyrimų srityje net 19 HMU dėstytojų ir mokslininkų – apie 10 proc. viso akademinio personalo – pateko į Stanfordo universiteto sudaromą 2 proc. geriausių pasaulio mokslininkų sąrašą. Universitetui suteiktas 4 žvaigždučių „QS Stars“ įvertinimas, patvirtinantis aukštą studijų, mokslinių tyrimų ir valdymo kokybę. Toks įvertinimas ypač reikšmingas regioniniam universitetui, įkurtam tik 2019 m.
Inovacijų srityje HMU dalyvauja Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektuose EMERGE ir „InfraChip“, yra Europos universitetų aljansų ATHENA ir HEROES partneris bei prisideda prie „Erasmus Mundus“ magistrantūros programos EMINENT įgyvendinimo.
Tarptautiškumo srityje universitetas taip pat demonstruoja reikšmingą augimą. 2024–2025 m. m. į HMU atvyko daugiau kaip 1 tūkst. tarptautinio mobilumo dalyvių, o 2025–2026 m. m. jų skaičius viršijo 1,2 tūkst. Pagal šiuos rodiklius universitetas užima 4–5 vietą tarp 25 Graikijos valstybinių aukštųjų mokyklų.
HMU koordinuoja 2 virtualių mainų programas, 12 mišriųjų intensyvių programų bei organizuoja „ATHENA Colloquial Talks“ diskusijų ciklą, kuriame dalyvauja daugiau nei 120 mokslininkų iš viso pasaulio. Tryliktoji universiteto Tarptautinė savaitė pritraukė net 420 dalyvių.
KTH Royal Institute of Technology, Švedija
„Žmogaus baltymų atlasas“ (angl. Human Protein Atlas) – viena pažangiausių pasaulyje mokslinių iniciatyvų, siekianti sudaryti visų žmogaus organizmo baltymų žemėlapį. Šis projektas padeda mokslininkams geriau suprasti ligų vystymąsi ir kurti tikslesnius gydymo metodus – nuo vėžio iki neurodegeneracinių ligų.
Projektui vadovauja profesorius Mathias Uhlén iš KTH Royal Institute of Technology. Naujausioje projekto versijoje itin svarbų vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas – jis naudojamas baltymų struktūrų analizei, genetinių mutacijų vertinimui ir ligų požymių nustatymui kraujo mėginiuose.
Šios technologijos leidžia greičiau ir tiksliau diagnozuoti tokias ligas kaip vėžys, Parkinsono liga ar amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS), dažnai – net neatlikus invazinių procedūrų. Mokslininkai tikisi, kad dirbtinio intelekto ir biomedicinos tyrimų derinys ateityje leis ne tik nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje, bet ir kiekvienam pacientui pritaikyti individualų gydymą.
