„Go Vilnius“ vadovė I. Ramanovskienė – apie sėkmingą sostinės „pardavinėjimą“

Birželio 25, 2019

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. I ketvirtį Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 225 tūkst. svečių, kurie čia praleido daugiau nei 420 tūkst. naktų. Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, keliautojų skaičius išaugo 7,43 proc., o nakvynių skaičius padidėjo 8,65 proc. Vilnių aplanko vis daugiau miesto svečių.

„Absoliuti dauguma užsieniečių, viešėjusių Vilniuje, teigia, kad miestas pranoko jų lūkesčius, kad jam būdinga kažkokia ypatinga atmosfera. Taip ir yra – mūsų unikalumas ne kažkoks vienas išskirtinis faktorius, bet jų visuma. Miesto jaukumas – maži atstumai, puiki architektūra ir įvairiapusė istorija, kūrybingi žmonės, kartu susipynusi ilgaamžė istorija ir naujovės – visa tai labai patrauklu. Vis daugiau keliautojų ieško naujos, autentiškos patirties, įprasti „atvirukiniai“ turistus viliojantys vaizdai tampa nebeįdomūs. Taigi, Vilnius tikrai tampa įdomia kryptimi. Turbūt pagrindinis mūsų tikslas yra stipriai didinti miesto žinomumą, pralaužti ledus šioje srityje, nes sunku pasakoti apie miesto privalumus, jei apie patį miestą mažai kas yra girdėjęs“, – sako Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto absolventė, Inga Romanovskienė. 

Turbūt būtų sunku rasti tautietį, kuris nebūtų girdėjęs Lietuvos sostinę plačiai išgarsinusio kampanijos šūkio: „Niekas nežino, kur jis yra, bet kai jį rasi – bus nuostabu. Vilnius, Europos G taškas“.  „Go Vilnius“ slypi už dideles diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusios virusinės kampanijos, tad apie Vilnių, miesto turizmo potencialą ir jo „pardavinėjimo“ ypatybes kalbamės su „Go Vilnius“ vadove I. Romanovskiene.

Viename interviu esate sakiusi, jog negalėtumėte pardavinėti to, kuo netikite. Šiuo metu „pardavinėjate“ Vilnių. Koks Jūsų santykis su šiuo miestu?

Esu gimusi Vilniuje, tad ir santykis su šiuo miestu, matyt, yra toks, kaip su artimu žmogumi. Galvojant objektyviai, suprantu, kad yra pasaulyje gražesnių vietų, tačiau čia viskas turi prasmę, kiekvienas kampelis kelia tam tikrus prisiminimus. Nuo to laiko, kai gimiau, daug kas Vilniuje pasikeitė, pasikeičiau ir aš, tad galima sakyti, kad augome ir augame kartu. 

Žiniasklaidoje itin plačiai nuskambėjo „Vilniaus – G taško“ kampanija. Kaip ją vertinate iš dabarties taško, kai praėjo šiek tiek laiko ir nurimo aistros? Kaip galima būtų įvertinti jos rezultatus?

Ši reklamos kampanija yra iš tiesų išskirtinė. Sukurti virusinę reklamą yra daugelio rinkodaros specialistų svajonė ir siekis, bet, jei būtų vienas aiškus receptas, matyt, daug kam pavyktų, ir kiekviena kampanija tuomet taptų virusine. Su „Vilniaus – G taško“ reklama atsitiko būtent taip, kad jos rezultatai pranoko net didžiausių skeptikų abejones. Milžiniškas dėmesys iš užsienio žiniasklaidos grandų, puikūs įsitraukimo rodikliai ir neslopstantis dėmesys Vilniui po kampanijos byloja apie neabejotiną jos sėkmę ir efektyvumą. Taikli žinutė, išskirtinė dėmesį patraukianti metafora ir kruopščiai suplanuota bei įgyvendinta integruota rinkodaros kampanija lėmė įspūdingus rezultatus.

Ko galbūt galėtume pasimokyti iš kitų šalių verslo ir turizmo sektorių, jų viešinimo kampanijų? 

Man asmeniškai labai patinka skandinavų šalių ir miestų prisistatymas – jie būna atviri, šmaikštūs, saviironiški ir moka savo trūkumus paversti privalumais. 

Kokią Vilniaus ateities viziją turite?

Vilnius keičiasi, daro pažangą įvairiose srityse ir tai labai džiugina. Visgi reikia nepamiršti konkurencinio aspekto. Neužtenka augti, neužtenka rodyti gerus rezultatus – reikia pranokti konkurentus. Todėl Vilniuje, kad jis būtų konkurencingas, dar daug ką reikia nuveikti – tiek kalbant apie infrastruktūrą, tiek apie mokslo, inovacijų ir verslo plėtrą. Vilnius turi labai didelį potencialą – daug faktorių lemia, kad mūsų sostinė tikrai gali tapti verslo ir kultūros traukos centru Europoje. 

Teko skaityti, jog rinkodara Jus traukė jau tada, kai VGTU studijavote verslo vadybą. Kuo ši sritis Jus sudomino? Ko reikia, norint sėkmingai joje dirbti?

Rinkodara man nėra vien darbo dalis. Ši sritis traukė dar studijų metais, o su laiku tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Šioje srityje susipina kūrybiškumas ir pragmatiškumas, intuicija ir tikslus apskaičiavimas. Tame ir yra rinkodaros žavesys – iš vienos pusės, turi tiksliai įvardyti savo tikslinę auditoriją, suprasti jos poreikius, parinkti tinkamus kanalus ir pasverti jų poveikį. Tačiau be tinkamos kūrybinės idėjos, išgrynintos žinutės, visi skaičiavimai bus nieko verti. Tad reikia ne tik žinių, bet ir intuicijos, kūrybiškumo, nėra vieno aiškaus recepto, tinkančio visiems gyvenimo atvejams. Tai, kas suveikė vieną kartą, nebūtinai suveiks antrą. 

Ar studijos VGTU padėjo savo gyvenimą pakreipti norima linkme? Koks apskritai, Jūsų nuomone, yra aukštosios mokyklos vaidmuo sėkmingai karjerai?

Geras išsilavinimas praplečia žmogaus akiratį, suteikia bazinių įgūdžių ir duoda gerą startą pritaikyti įgautas žinias praktikoje. Man niekada nekilo klausimas, ar stoti į auštąją mokyklą. Auštojo mokslo diplomas man atrodė bazinis dalykas, be kurio savo karjeros neįsivaizdavau. Suprantu, kad gyvenime niekas niekada neduoda garantijų, ir joks diplomas, net geriausio universiteto, negali garantuoti sėkmingos karjeros. Svarbu viskas – žmogaus ryžtas siekti užsibrėžtų tikslų, darbštumas ir atkaklumas.

Ką patartumėte jauniems žmonėms, svajojantiems apie karjeros aukštumas? Kokių klaidų patartumėte vengti?

Reikėtų suprasti, kad sėkmė turi savo kainą. Ir dažniausiai tai yra sunkus, kruopštus ir atkaklus darbas, kuris aplinkiniams gali pasirodyti kaip gerai susiklosčiusių aplinkybių visuma. Nesu tikra, kad turiu teisę dalyti patarimus, galiu tik pasidalyti savo patirtimi. Niekada man karjera nebuvo pagrindinis tikslas, imdamasi darbo negalvojau, ką man tai atneš. Bet tai, kas man buvo patikėta, stengiausi atlikti ne 100, bet 120 procentų. Man tiesiog rūpėjo, ką tuo metu dariau. Rūpėjo ir po darbo valandų, ir per atostogas, ir būnant vienai ar su draugų kompanija. Ir taip jau atsitikdavo, kad tos pastangos nelikdavo nepastebėtos ir duodavo rezultatų. Tad linkėčiau visiems jauniems žmonėms, kad ir kokį kelią pasirinktumėte, išgauti iš savęs maksimalų rezultatą ir galbūt jūs nustebinsite ne tik aplinkinius, bet ir patys save. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Gaisrinės saugos inžinerijos procesų skaitmeninimo perspektyvos ankstyvajame projektavimo etape
Gaisrinės saugos inžinerijos procesų skaitmeninimo perspektyvos ankstyvajame projektavimo etape
Gaisrinės saugos inžinerija yra svarbi užtikrinant žmonių gyvybių, sveikatos ir turto apsaugą bei pastatų saugų naudojimą. Gaisrinės saugos sprendiniai glaudžiai susiję su pastato paskirtimi, erdvine struktūra, konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir evakuacijos galimybėmis, todėl jų pagrindimas reikalauja nuoseklaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo. Nepakankamai suderinti sprendiniai gali lemti papildomas sąnaudas ir vėlavimus. Iššūkiai susiję su skirtinguose dokumentuose išdėstytų gaisrinės saugos reikalavimų interpretavimo skirtumais ir didele rankiniu būdu atliekamų patikrų apimtimi. Todėl aktualu projekto atitikties vertinimą gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimams įtraukti jau į pradinių projekto poreikių nustatymo ir koncepcijos rengimo etapus, užtikrinant informacijos tęstinumą toliau plėtojant projektą. Statinio informacinis modeliavimas (BIM) sudaro prielaidas gaisrinės saugos reikalavimus susieti su pastato geometrija ir elementų savybėmis, koordinuoti skirtingų projekto dalių sprendinių rengimą bei automatizuoti dalį atitikties patikrų. Tačiau Lietuvos projektavimo praktikoje gaisrinės saugos specialistai dažnai dirba su dvimačiais brėžiniais už BIM aplinkos ribų, o jų parengta informacija į modelį neperkeliama, perkeliama netiesiogiai, nevienodai ir ne visada laiku. Neapibrėžta, kas turi modeliuoti gaisrinės saugos elementus BIM modelyje, kokius parametrus pateikti, kada juos perduoti kitų projekto dalių rengėjams ir kas atsako už jų atnaujinimą pasikeitus projektiniams sprendiniams. Integraciją taip pat apsunkina nesuvienodinti gaisrinės saugos informacijos reikalavimai užsakovo informacijos reikalavimuose (EIR), nepakankamai detalizuotos atsakomybės BIM įgyvendinimo plane (BEP) ir modeliavimo gairių nebuvimas. Dėl to veiksmingai integracijai būtina ne tik plėtoti skaitmenines priemones, bet ir pertvarkyti darbo procesus: numatyti ankstyvą gaisrinės saugos inžinerijos specialistų dalyvavimą, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir apibrėžti informacijos turinį, pateikimo laiką bei patikros BIM modelyje tvarką. Šioms problemoms spręsti įgyvendinamas FireBIM projektas, kurio tikslas – sukurti į naudotoją orientuotą FireBIM-LT platformą, kurioje BIM modelio duomenis siejami su skaitmenizuotais gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimais ir sudaromos sąlygos automatizuotai vertinti projektinių sprendinių atitiktį gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimams ankstyvajame projektavimo etape. Projekte bendradarbiaujant VILNIUS TECH, UAB „InnoBIM“ ir UAB „Poliprojektui“, plėtojami nacionalinei praktikai pritaikyti duomenų reikalavimai, modeliavimo metodai ir atitikties tikrinimo scenarijai. Taip kuriamas metodinis ir technologinis pagrindas pereiti nuo fragmentuotų, dvimačiais dokumentais grindžiamų patikrų prie koordinuoto, atsekamo ir BIM darbo metodais paremto gaisrinės saugos inžinerijos sprendinių vertinimo. Technologinis ir metodinis projekto pagrindas – OpenBIM ir IFC duomenų mainai, semantinis bei ontologinis modeliavimas, žinių grafai, taisyklėmis grindžiama analizė, geometrinis vertinimas ir ekspertinis validavimas. Kuriamoje sistemoje sprendžiami neapibrėžtumai susiję su galimybe tekstinius, nuo konteksto priklausančius gaisrinės saugos inžinerijos reikalavimus formalizuoti į mašininiu būdu tikrinamas taisykles neprarandant jų prasmės, išimčių ir tarpusavio priklausomybių. Sprendžiama, kokia reikalavimų dalis gali būti patikimai automatizuota, o kur būtinas ekspertinis vertinimas, ir kokio geometrinio detalumo bei atributinės informacijos reikia konkrečiai patikrai. Kitas klausimas – ar atitikties patikros metodai paremti OpenBIM metodika bus tinkami skirtingos paskirties pastatams. Praktiniai iššūkiai apima trūkstamus ar prieštaringus duomenis, netikslią geometriją, parametrų praradimą keičiantis informacija ir elementų ryšių išsaugojimą atnaujinant IFC modelius. FireBIM-LT platformoje šiuo metu jau parengtas gaisrinio skyriaus ploto patikros sprendinys, rengiami atsparumo ugniai ir evakuacijos kelių vertinimo BIM modelyje sprendiniai bei parengta šių sprendinių bandomoji aplinka. Pirmasis, gaisrinio skyriaus didžiausio leidžiamo ploto patikros scenarijus, jau išbandytas naudojant VILNIUS TECH laboratorinio korpuso BIM modelį. [caption id="attachment_137390" align="alignnone" width="1283"] FireBIM-LT platformos gaisrinio skyriaus ploto patikros bandomosios aplinkos fragmentas[/caption] Antrasis scenarijus skirtas statinio elementų atsparumo ugniai charakteristikų priskyrimui ir atitikties tikrinimui: atlikta geometrijos trūkumų analizė, o elementų papildymas parametrais bei automatinio vertinimo funkcionalumą numatyta tobulinti vėliau. Trečiasis scenarijus apima evakuacijos kelius: išbandytas jų perkėlimas iš 2D brėžinių į 3D modelį, evakuacijos kelio segmentų parametrų perdavimas IFC formatu ir evakuacijos išėjimų žymėjimas BIM modelyje. Tolesni darbai numato evakuacijos kelio segmentų ilgio atitikties reikalavimams vertinimą. Sprendinių patikimumui pagrįsti bus naudojami kiti bandomieji projektai. [caption id="attachment_137391" align="alignnone" width="1270"] Evakuacijos kelių vertinimo sprendinių išbandymo BIM modelyje fragmentai[/caption] Tikėtina FireBIM nauda gaisrinės saugos inžinerijai – ankstesnis projekto neatitikčių nustatymas, mažesnis pasikartojančių rankinių patikrų poreikis, nuoseklesnis reikalavimų taikymas ir aiškiau vizualizuoti bei dokumentuoti vertinimo rezultatai. Tiesioginis patikros išvadų susiejimas su BIM modelio elementais gali palengvinti gaisrinės saugos inžinerijos specialistų, architektų ir kitų projekto rengėjų bendradarbiavimą, sumažinti vėlyvų pakeitimų bei perdarymų poreikį ir sudaryti pagrindą naujoms skaitmeninėms paslaugoms bei specialistų mokymui. Atlikti bandymai pagrindžia pasirinkto darbo proceso įgyvendinamumą, tačiau kiekybinis našumo padidėjimas ir rezultatų patikimumas platesnėje projektų imtyje dar turi būti nustatyti. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Finansuojama per EUREKA tinklo MTEP priemonę. Tekstą paruošė Tatjana Vilutienė ir Vaidotas Šarka.
Plačiau
Įvyko 11-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija „Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“
Įvyko 11-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija „Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“
2026 m. lapkričio 12 d. VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto Atlantų salėje įvyko jau 11-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija „Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“, surengta 29-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis. Kūrybiškumas, inovacijos ir komunikacija“ rėmuose. Renginys subūrė jaunosios mokslininkų kartos atstovus – doktorantus, magistrantus ir bakalaurantus – iš VILNIUS TECH, Vilniaus universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos bei kitų aukštojo mokslo institucijų. Dalyviai pristatė savo tyrimus kūrybiškumo, komunikacijos, inovacijų, technologijų, kultūrinių ir kūrybinių industrijų, medijų, mados, skaitmeninės bei kūrybos visuomenės temomis. Konferencijos plenarinėje sesijoje savo tyrimais, įžvalgomis ir patirtimi dalijosi žinomi komunikacijos ir medijų tyrėjai, praktikai bei ekspertai. Komiksų, kino ir animacijos tyrėja, projektų vadovė dr. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė (VILNIUS TECH) skaitė pranešimą „Laikas ir erdvė istoriniuose komiksuose: komunikacijos aspektas“, o reklamos industrijos ir komunikacijos praktikas, medijų turinio kūrėjas Giedrius Liaudeneckas pristatė temą „Kūrybiškumas: Pradėti nuo nulio. Įveikti save. Kas rytą. Iš naujo“. Dėkojame jauniesiems mokslininkams už dalyvavimą ir laukiame sugrįžtant su moksliniais darbais 2027 metų lapkritį 12-ojoje konferencijoje!
Plačiau