Gyva ar dirbtinė: kokią eglutę rinkis?

Gruodžio 21, 2015
Kalėdinė eglutė – tiesiog būtinas švenčių atributas. Visgi, čia susiduriame su dilema, kokią žaliaskarę puošti – dirbtinę ar gyvą. Išsklaidyti mitus ir pasirinkti aplinkai draugiškiausią variantą padės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė.
 
 „Jeigu renkatės tarp dirbtinės, kirstos ir vazonėlyje pasodintos eglutės, ekologijos požiūriu, be abejo, pirmauja pastaroji. Puiki išeitis: šventiniu laikotarpiu galite pasidžiaugi, o vėliau pasodinti miškelyje arba atiduodi tai galinčiam padaryti žmogui“, – aiškina ekologijos ir aplinkosaugos ekspertė.
 
Mokslininkės teigimu, tai, kad tokios eglutės neprigyja yra mitas. Šis reiškinys labiau taikytinas lepesniems, mūsų klimatui nepritaikytiems medeliams, o nuo seno Lietuvoje augančios eglės atsodintos puikiai žaliuoja. Žinoma, įtakos turi ir atsodinimo vieta, laikas, taip pat priežiūra.
 
„Pastebėjau, jog šiemet eglučių kainos pakilusios, o vazonuose augantys spygliuočiai yra bene patys brangiausi. Taigi, natūralu, jog daugelis renkasi ekonomiškesnį variantą ir puošia kirstas eglutes. Jei tik savavališkai nekerti miško, tai nėra jau taip blogai. Juk pardavinėjamos kalėdinės eglutės yra tam auginamos specialiai, o po švenčių jas galima teisingai sutvarkyti“, – sako A. Zigmontienė.
 
Geriausias būdas atsisveikinti su kirsta švenčių puošmena – kompostavimas. Jeigu gyvenate nuosavame name, turite savo kiemą, reikėtų medelį susmulkinti ir palikti kompostuoti dirvožemyje su senais medžių lapais, kitomis šakelėmis – toks būdas tampa vis populiaresnis, o tai, kas paimta iš dirvožemio, grįžta atgal kitu pavidalu. Visgi, jeigu tokios galimybės neturite, reikėtų nepatingėti sudalyvauti specialiose akcijose, kurių metu eglutės yra surenkamos, o po to perdirbamos į biokurą ar kompostuojamos. Svarbiausia nedarykite klaidos ir nemeskite žaliaskarių į mišrių atliekų konteinerį.
 
Kitas populiarus šventinis sprendimas – dirbtinės eglutės. Rinka perpildyta kiniškų neperdirbamo plastiko medelių, o tai reiškia, jog jie negali būti perdirbami ir panaudojami antrąjį kartą.
 
„Ar egzistuoja ekologiškos dirbtinės eglutės? Apie tokias girdėti neteko. Neperdirbamas plastikas naudojamas tam, kad gaminio savikaina būtų mažesnė. Gaminiai gali būti tik geresnės ar prastesnės kokybės, skirtis naudojamų dažų kiekiu, grožiu, kaina, bet visos bus pagamintos iš tos pačios medžiagos. Plastikinės eglutės dažniausiai keliauja į sąvartyną, kur labai ilgai yra – tam prireikia ne 10, ne 50, kartais ir ne 100 metų. Plastikas ilgai užima tam tikrą tūrį sąvartyne, o, veikiamas saulės spindulių, būna ardomas. Jeigu plastiko maišelį ilgai palaikytume ant saulės, po tam tikro laiko jis taptų labai trapus. Tos smulkios kietosios dalelės keliauja ir labiau kenkia ne orui, o vandenų ekosistemai. Jei yra pakankamai mažos, nusėdusios į vandenį plastiko dalelės gyvūnų gali būti sumaišytos su planktonu ir patekti į virškinamąjį traktą – taip atsiranda ekotoksiškumas“, – aiškina VGTU docentė.
 
Dirbtinių eglučių žalą gamtai galime sumažinti naudodami jas pakankamai ilgai ir neišmesdami po 2-3 metų. Jei visgi nusprendėte ja atsikratyti, geriausia būtų eglutę pastatyti prie plastiko konteinerio. Asmenys, atsakingi už antrines žaliavas, nusprendžia, ką toliau su ja daryti, kur priduoti. Vienas iš variantų – deginimas. Tai taip pat žaloja gamtą, nes į plastiko sudėtį įeina chloras, kuris deginant išsiskiria ir rūgština aplinką, tačiau visgi tai visiškai blogas atliekų tvarkymo būdas.
 
„Alternatyva šiems trims kalėdinių eglučių variantams? Na, įmonėms, organizacijoms, miestų erdvėms tiktų dekoracijos, gaminamos iš antrinių žaliavų. Pamenu vienos asociacijos iš žaliai nudažytų padangų sukurtą eglutę – atrodė tikrai puikiai. Svarbiausia pasitelkti fantaziją. Žinoma, namams toks variantas nėra labai tinkamas, tačiau, jei neturite mažų vaikų, galbūt visiškai užtektų eglės šakos. Jas prieš pat šventes net dalina nemokamai! Spyglių nubyra mažiau, o namai kvepia tikra, gyva egle“, – šypsosi A. Zigmontienė, pastebėjusi, jog pasirinkus tiek dirbtinę, tiek kirstą ar vazoninę eglutę, visuomet yra būdas šį variantą padaryti bent šiek tiek draugiškesnį aplinkai.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Galerijoje A vyko Angelijos Eidukienės parodos „Kelionių istorijos“ pristatymas
Galerijoje A vyko Angelijos Eidukienės parodos „Kelionių istorijos“ pristatymas
Rugsėjo 15 d. vyko Angelijos Eidukienės tapybos darbų „Kelionių istorijos“ pristatymas ir susitikimas su autore. Angelija Eidukienė gimė Latvijoje lietuvių šeimoje. Kūrybiškumą ir meilę menui paveldėjo iš tėčio, kuris taip pat tapė, piešė ir drožinėjo. Nuo vaikystės meninėje aplinkoje augusi autorė aktyviai dalyvavo dailės užsiėmimuose bei konkursuose. Baigusi drabužių dizaino studijas, ji pasirinko tęsti meninį kelią Vilniaus dailės akademijoje, kur 2003 m. įgijo menų bakalauro, o 2007 m. – dailės magistro laipsnį. Menininkė nuolat rengia personalines parodas, dalyvauja grupiniuose tapybos projektuose bei daugiau nei dvidešimt metų kuria privačius interjerus. Šiuo metu A. Eidukienė kuria ir dirba savo įkurtoje Meno ir dizaino studijoje Kaune, o įkvėpimo semiasi gyvendama gamtos apsuptyje netoli Rumšiškių. Parodoje eksponuojami darbai kviečia leistis į kelionę per prisiminimus, emocijas ir įvairių kraštų įspūdžius. Autorės paveiksluose atsiskleidžia ne tik aplankytų vietų vaizdai, bet ir kelionių metu patirti jausmai, įspūdžiai bei asmeniniai išgyvenimai. Spalvomis ir šviesa pasakojamose istorijose susipina realūs peizažai, svajonės ir vidinio pasaulio refleksijos. Pasak autorės, paroda „Kelionių istorijos“ pasakoja apie akimirkas, kurias norisi išsaugoti ilgam: kalnus, jūrą, horizontus, šviesos blyksnius ar sunkiai žodžiais nusakomus jausmus. Kiekvienas paveikslas tampa savotišku langu į vietas, kuriose menininkė lankėsi, arba į tas, kurias dar tik svajoja aplankyti. Paroda Galerijoje A veiks iki rugsėjo 29 d.
Plačiau
Kai idėjos tampa virtualiais pasauliais: kūrybiškumo ir technologijų sinergija BLON festivalyje
Kai idėjos tampa virtualiais pasauliais: kūrybiškumo ir technologijų sinergija BLON festivalyje
Animacija, vaizdo žaidimai, virtualioji realybė, judesio fiksavimo technologijos ir eksperimentai su skirtingomis animacijos technikomis – tai, kas dar neseniai buvo VILNIUS TECH studentų studijų projektai, rugsėjo 10–14 dienomis persikėlė į Klaipėdoje vykusį tarptautinį animacijos, vaizdo žaidimų ir virtualiosios realybės festivalį BLON. Šiemet festivalyje Grafinių sistemų katedros dėstytojai ir studentai festivalyje pristatė universitetą interaktyvioje ekspozicijoje „VILNIUS TECH: kūrybiškumo ir technologijų sinergija“. Taip pat lankytojams ir kūrybinių industrijų profesionalams savo darbus pristatė Multimedijos ir kompiuterinio dizaino bakalauro bei Animacijos skaitmeninių technologijų magistrantūros studentai, o dalis jų tapo ir oficialios BLON edukacinės programos pranešėjais. „Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programoje laikomės paprasto principo – studentų praktiniai darbai turi būti kuriami ne tik atsiskaitymui, bet ir taip, kad juos būtų galima viešai pristatyti. BLON festivalyje studentas savo projektą parodo realiai auditorijai, atsako į lankytojų ir industrijos profesionalų klausimus, gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį.  Tai ugdo ne tik profesinius, bet ir komunikacinius gebėjimus bei padeda studentui sklandžiau įsilieti į industriją. Tuo metu industrijai tai galimybė įvertinti praktinius studento gebėjimus, nuspręsti ar jo turimi įgūdžiai atitinka įmonės poreikius“, – sako VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto alumnų ir partnerysčių prodekanas, techninis menininkas doc. dr. R. Semėnas. [caption id="attachment_128977" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Grafinių sistemų katedros dėstytojai ir studentai BLON festivalyje Klaipėdoje[/caption] Technologijas buvo galima ne tik pamatyti, bet ir išbandyti Keturias festivalio dienas Klaipėdos kultūros fabrike veikusi VILNIUS TECH interaktyvi ekspozicija tapo erdve, kurioje lankytojai galėjo ne tik pamatyti studentų sukurtus darbus, bet ir patys išbandyti šiuolaikines kūrybines technologijas. Virtualioji realybė, videomappingas, 3D grafika ir interaktyvūs projektai leido iš arčiau pažinti, kaip technologijos pasitelkiamos kuriant animaciją, vaizdo žaidimus ir virtualiosios realybės turinį. Ekspozicijoje pristatyti Multimedijos ir kompiuterinio dizaino bakalauro bei Animacijos skaitmeninių technologijų magistrantūros studentų kursiniai ir baigiamieji darbai. Jiems demonstruoti buvo įrengtos virtualiosios realybės darbo vietos, naudojami „Meta Quest“ akiniai, videomappingo sistema ir kita kūrybiniams projektams skirta techninė įranga. Taip lankytojai galėjo ne tik stebėti galutinį rezultatą, bet ir geriau suprasti technologinę šių projektų kūrimo pusę. [caption id="attachment_128978" align="alignnone" width="1024"] BLON lankytojai VILNIUS TECH ekspozicijoje galėjo išbandyti studentų naudojamas virtualiosios realybės ir kitas interaktyvaus turinio kūrimo technologijas[/caption] Studentai – ne tik festivalio dalyviai, bet ir pranešėjai Vienu svarbiausių VILNIUS TECH dalyvavimo BLON festivalyje akcentų tapo studentų įsitraukimas į oficialią jo programą. Elžbieta Poliakova kalbėjo apie stilizuoto apšvietimo galimybes CGI animacijoje, Sabina Mamedova pristatė medžio raižinio stiliaus animacijos taikymą VR 360 projekte, Jovilė Gečaitė nagrinėjo rotoskopijos metodą animacijoje, o Anastasija Aušra Simaškaitė dalijosi hibridinės animacijos technikos taikymo patirtimi. Edukacinę programą papildė ir VILNIUS TECH dėstytojų bei specialistų pranešimai: dr. Tomas Mitkus pristatė Lietuvos animacijos industrijos žemėlapį 2026 metais ir nagrinėjo generatyvinio dirbtinio intelekto vietą Europos animacijoje, o doc. dr. Rokas Semėnas kalbėjo apie techninių menininkų rengimą VILNIUS TECH. [caption id="attachment_128972" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH studentė Jovilė Gečaitė[/caption] Kūrybinės technologijos – nuo studijų projekto iki profesinės veiklos Dalyvavimas BLON atskleidžia ir platesnę techninių menininkų rengimo  kryptį – kai  animacija, garsas, grafika ir interaktyvus turinys susijungia viename projekte, kūrėjui nebeužtenka vienos srities žinių. Greta meninių ir kūrybinių gebėjimų vis svarbesnis tampa technologijų išmanymas, gebėjimas suprasti projekto platformą ir techninius apribojimus. Ne mažiau svarbios ir minkštosios kompetencijos, ypač gebėjimas pristatyti savo kūrinį skirtingomis auditorijomis. „Renginio metu studentui tenka ne kartą trumpai pristatyti savo darbą ir aiškiai komunikuoti su skirtingais žmonėmis, kurie užduoda skirtingus klausimus ir turi skirtingą bendravimo būdą. Šis procesas akivaizdžiai prisideda prie studentų minkštųjų kompetencijų ugdymo ir sklandesnio įsiliejimo į industriją“, – pabrėžia R. Semėnas. VILNIUS TECH ekspozicijoje apsilankė daugiau kaip 400 žmonių – moksleivių, jų tėvų, mokytojų, ir dėstytojų, Lietuvos ir užsienio animacijos ir žaidimų industrijų profesionalų. Pokalbiai neapsiribojo studijų programų pristatymu: lankytojai domėjosi VILNIUS TECH studentų projektais, jų kūrimo procesu, naudojamomis technologijomis ir profesinėmis galimybėmis animacijos ir vaizdo žaidimų srityse. [caption id="attachment_128988" align="alignnone" width="1024"] BLON lankytojai VILNIUS TECH ekspozicijoje galėjo išbandyti studentų naudojamas virtualiosios realybės ir kitas interaktyvaus turinio kūrimo technologijas[/caption] Fotofr. Lėja Linkaitė
Plačiau