Hibridinis darbo modelis – įmonių prakeiksmas ar išsigelbėjimas?

Liepos 1, 2024
Populiariuose socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „TikTok“ tarsi žaibas plinta vaizdo įrašas, kuriame pavaizduotas įmonių elgesys su darbuotojais per ir po Covid-19 pandemijos. „5 dienas dirbsite iš namų su puikia nuotaika, tobulais rezultatais ir produktyvumu. Tai yra mūsų naujoji norma“, – suokia vidutinio rango vadovas per Zoom ar Teams platformą savo nuotoliniams darbuotojams. „Pandemija praėjo, mūsų naujoji norma yra hibridinis darbas – privalote būti biure X kartų per savaitę, nes tai padidins produktyvumą, pagerins komandinį darbą ir įsitraukimą“, – dainelę pakeičia popandeminis vadovas. O kaip yra iš tikrųjų? Apie tai pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF) Ekonomikos inžinerijos katedros docentė-partnerė dr. Simona Survilaitė.

Hibridinis darbo modelis – nauda įmonei, ar darbuotojams?

Esminis hibridinio darbo modelio principas – lankstumas, kai darbo laiką galima paskirstyti tarp darbo biure ir namuose. Statistika rodo, kad pasauliniu mastu hibridinio darbo modelio pasirinkimas įmonėse išaugo nuo 20 proc. 2020 m. iki 28 proc. 2023 m. 2023-aisiais dažniausiai pasitaikęs hibridinio darbo modelis didelėse ir vidutinėse organizacijose buvo darbas biure 3 dienas per savaitę. Toks reikalavimas buvo tokiuose gigantuose kaip „Google“, „Apple“, „Meta“, „Amazon“, „Microsoft“. 

Pasak VILNIUS TECH VVF Ekonomikos inžinerijos katedros docentės-partnerės dr. Simonos Survilaitės, tai atrodo ir patogu, ir logiška, tačiau kyla klausimas, ar tai įmonėms palankus sprendimas, ar darbuotojams.

„Vadovams neretai tenka susidurti su darbuotojų skundais ir nenoru eiti į biurą. Pastarieji niurzga, kad kainuoja kuras, švaistomas laikas automobilių spūstyse, reikia pasirūpinti namuose likusiais šuneliais, katinėliais ir kitais augintiniais, o kur dar serganti močiutė, kurią darbuotojas spėdavo prižiūrėti, dirbdamas iš namų. 

Kita vertus, neretai darbas iš namų virsta chaosu. Pavyzdžiui, virtualaus skambučio metu už darbuotojo nugaros pasirodo ne visai profesionaliai atrodantis žmogus, nesuskaičiuojamą kiekį kartų fone pasigirsta vaikų verksmas, skardūs augintinių balsai, ar tolumoje išrėktas – „ir vėl neišnešei šiukšlių?“, – pastebi doc. dr. Simona Survilaitė.

Hibridinio darbo modelio privalumai ir trūkumai

Anot doc. dr. Simonos Survilaitės, mokslininko Naqshbandi ir jo komandos 2024 m. atlikti tyrimai rodo, kad hibridinis darbo modelis daro teigiamą įtaką darbo atlikimui ir produktyvumui, taip pat darbuotojų įsitraukimui (angl. employee engagement). Atsirado dažnai mokslininkų cituojama sąvoka „nuotolinis darbas“ (angl. telework), kai darbuotojams leidžiama dirbti bet kada ir bet kur. Tokios sąlygos turi nemažai esminių privalumų. 

„Kaip teigia Tran, Carden, Zhang 2022 m. atliktame tyrime, toks darbo modelis suteikia didesnį lankstumą darbuotojams. Kiti mokslininkai Biron, Casper, Raghuram savo 2022 m. atliktuose tyrimuose pastebi, kad hibridinio darbo modelis lemia darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Kaip teigia mokslininkai Sekhar ir Patwardhan (2021 m.) bei Choudhury, Foroughi, Larson (2021 m.), įmonės organizacinis pelnas išauga, nes didėja darbuotojų produktyvumas, našumas ir mažinamos fiksuotos išlaidos“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkė.

Vis tik, yra mokslinių tyrimų, atskleidžiančių hibridinio darbo minusus, kurie lemia darbuotojų rezultatų, produktyvumo bei įmonės rodiklių sumažėjimą. 

„Wöhrmann ir Ebner (2021 m.) tyrime minima neryški riba arba jos nebuvimas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Kitų mokslininkų Liu, Wan, Fan (2021 m.) tyrimuose akcentuojama apribota prieiga prie reikalingų esminių darbo išteklių, fizinė ir psichinė izoliacija, sunkumai atliekant darbus dėl šeimos trikdžių ir bendradarbiaujant su kitais bendradarbiais, jei jie tuo metu nepasiekiami nuotoliniu būdu. Taigi, kiek mokslininkų, tiek ir nuomonių – vieniems hibridinis darbo modelis yra puikus su akivaizdžiais privalumais, kitoms įmonėms ir darbuotojams jis ne itin tinkamas“, – sako doc. dr. S. Survilaitė. 

Svarbiausią vaidmenį atlieka vadovas

Pasak VILNIUS TECH VVF docentės-partnerės, esant tokiems kontroversiškiems tyrimams vertėtų atkreipti dėmesį į įmonės rūšį, tipą, dydį, taip pat tai, kokias prekes ar paslaugas ji teikia. Vis tik, dauguma mokslinių tyrimų atskleidžia vieną esminį hibridinio darbo modelio aspektą – didžiausią atsakomybę prisiima ir vaidmenį  atlieka vadovas. 

„Jei tai yra tarptautinė korporacija, dažniausiai šis vaidmuo atitenka vidurinio rango vadovams, kurie turi savo pavyzdžiu parodyti, kad hibridinis darbas turi tik privalumų, o jei darbuotojai nėra patenkinti, stengtis paversti jų minimus trūkumus minimaliais ar nereikšmingais. 

Anot mokslininkų komandos Yeke ir Ozveren 2024 m. atliktų tyrimų, 75 proc. darbuotojų hibridinį darbą vertina teigiamai ir teigia, kad jis pagerino jų pasitenkinimą. Žinoma, toks modelis reikalauja disciplinos, efektyvios komunikacijos, pasitikėjimo, bendradarbystės tarp vadovo ir darbuotojo. Šiuo atveju ir vadovas turi suprasti, kad kiekvienas asmuo turi unikalius įpročius ir poreikius, tad lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti yra vienos iš esminių gero „hibridinio vadovo“ įgūdžių“, – dalijasi  doc. dr. S. Survilaitė. 

Hibridinio darbo modelio grėsmės ir sėkmės paslaptis

Vis dėlto, pasitaiko ir hibridinio darbo modelio manipuliacijų. „Pastaruoju metu dažnėja vadinamasis „badge-in/badge-out“ fenomenas, kai darbuotojas užeina į biurą, perbraukia įėjimo kortele, išgeria kavos ir keliauja toliau dirbti iš namų, ar kitos jam patogios vietos. Dauguma darbuotojų laikosi standartinės darbo dienos biure politikos, tad tai sukelia nepasitenkinimą ir papildomus klausimus vadovams – kodėl kai kurie kolegos yra lygesni už lygius?“, – pasakoja mokslininkė.

Anot jos, paprastai, siekiant to išvengti, yra nustatomas minimalus biure išdirbtų valandų kiekis, tačiau toks būdas reikalauja tinkamos įėjimo/išėjimo sistemos – kiekvienas darbuotojas tiek atvykdamas, tiek išvykdamas iš biuro privalėtų perbraukti savo asmenine įėjimo kortele. 

„Žinoma, tokiais atvejais irgi gali būti sukčiaujama paprasčiausiai „paskolinant“ savo kortelę kolegai, tuo metu esančiam biure“, – priduria  doc. dr. S. Survilaitė. 

Taigi, kokį gerą būdą galima rasti hibridinio darbo modelio efektyvumui užtikrinti? 

„Manau, kad raktinis žodis – reguliarus, nuoseklus bendradarbiavimas. Patarčiau įmonių vadovams ir darbuotojams kalbėtis, girdėti vieniems kitus ir vis atnaujinti diskusijas šia tema. Reguliarus bendradarbiavimas, tikslus ir aiškus komunikavimas, lūkesčių aptarimas – esminė sėkmės paslaptis ne tik įmonių pasaulyje, bet ir kasdienėje veikloje“, – tikina VILNIUS TECH VVF Ekonomikos inžinerijos katedros docentė-partnerė dr. S. Survilaitė.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentė-partnerė dr. Simona Survilaitė.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau