Stojantiesiems

„Ignitis grupė“ dvigubina paramą studentams – devynių aukštųjų mokyklų stipendijoms skirs beveik 300 tūkst. eurų

Birželio 29, 2023

Transformaciją išgyvenantis energetikos sektorius greitu metu taps naujosiomis informacinėmis technologijomis – ekspertai prognozuoja milžinišką kvalifikuotų specialistų poreikį. Jau dabar žinoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvai papildomai reikės kelių tūkstančių šią sritį išmanančių darbuotojų: jie bus graibstomi, dėl jų konkuruos įmonės, išaugs energetikos studijų populiarumas. 

Laukti nėra ko – didžiausia Baltijos šalyse listinguojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ jau dabar pradeda auginti jaunąją kartą ir padeda studentams, pasirinkusiems energetikų specialybę. „Ignitis grupė“ pasirašė sutartis su devyniomis aukštosiomis šalies mokyklomis, kurių elektros ir energetikos inžinerijos studijų kryptis pasirinkusiems studentams per 2023-2024 mokslo metus skirs beveik 300 tūkst. eurų paramą.

„Inžinierių ir technologų paklausa kasmet vis auga – prognozuojama, kad iki 2030 metų Lietuvai papildomai reikės mažiausiai 2500 specialistų. Matydami augantį specialistų poreikį, norime paskatinti jaunuolius rinktis energetikos krypties studijas ir užtikrinti geras sąlygas studijuoti pasirinktoje aukštojoje mokykloje“, – sako #EnergySmartSTART programos vadovė Giedrė Žlibinienė.

Beveik 300 tūkst. eurų atiteks 9 aukštosioms mokykloms, kurios skirs stipendijas beveik šimtui pirmo ir antro kurso studentų. Tai yra dvigubai daugiau nei pernai – praėjusiais mokslo metais, startavus plataus masto programai #EnergySmartSTART, „Ignitis grupė“ 50 inžinerijos ir elektros inžinerijos studijas pasirinkusių pirmakursių skyrė 150 tūkstančių eurų. Šiemet stipendijos skiriamos ne tik naujai įstojusiems, bet ir pradėtas studijas tęsiantiems antrakursiams. Vienam studentui atiteks 300 eurų mėnesinė stipendija, kuri bus mokama 10 mėnesių. 

„Lietuvoje permainos energetikoje tik įsibėgėja, plečiama saulės ir vėjo elektrinių infrastruktūra, investuojame į inovatyvius žaliuosius sprendimus ir kuriame tvarią ateitį. Būtų apmaudu, jei šių tikslų siekti Lietuva negalėtų dėl specialistų trūkumo. Todėl dedame visas pastangas pritraukti jaunus žmones, sudominti juos energetikos temomis ir rinktis šį perspektyvų kelią“, – sako G. Žlibinienė.

Prognozuojama, kad jei gamybos tempai ir toliau augs, Lietuva bus viena pirmųjų šalių, kuri 100 proc. patenkins energijos poreikį tik iš alternatyvių energijos šaltinių. 

„Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią dėmesį skiriame žaliosioms ir lanksčiosioms technologijoms, tokioms kaip jūrinio vėjo elektrinės, sausumos vėjo hibridinės elektrinės, svarbus prioritetas – elektros kaupimas, jos konvertavimas, saugojimas. Energetika jau seniai nebėra vamzdžių tinklas, šiandien čia susijungia ir inovacijos, ir informacinės technologijos, ir aplinkosauga. Plataus profilio energetikai yra graibstomi visame pasaulyje“, – sako G. Žlibinienė.

„Ignitis grupės“ paramą stipendijoms gaus 9 aukštosios mokyklos – Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VILNIUS TECH) skiriama 57 tūkst. eurų.

Daugiau informacijos apie programą: #EnergySmartSTART | programa
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau