Šį pavasarį Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) įkūrė inovatyvų Tvarumo centrą, kurio tikslas konsoliduoti tarpdisciplinines mokslininkų kompetencijas kuriant pažangius tvarius sprendimus ir imtis lyderystės siekiant teigiamų pokyčių visuomenėje. „Siekiame būti centru, kuris padėtų valstybinėms, visuomeninėms organizacijoms, šalies įmonėms žengti šiuo keliu ir kuris inicijuotų tvarias bei klimatui neutralias inovacijas visose srityse. Mūsų universitetas galėtų būti vedliu. Tad pagrindinis centro uždavinys prisidėti prie tvarumo kultūros kūrimo ir atsakomybės aplinkai stiprinimo“, – teigia naujai įsteigto centro vadovas doc. dr. Raimondas Grubliauskas.
Tvarumas jau daug metų yra vienas iš strateginių universiteto tikslų (apibrėžtas VILNIUS TECH strategijoje 2021–2030 m.) ir, pasak centro vadovo, universitetas per šiuos metus sukaupė daug žinių, kuriomis ketina plačiai dalintis su visuomene. „Pirma, turėtume įsigilinti į tvarumo sąvoką, tuomet, išnaudodami mokslinį ir technologinį potencialą, turėtume visi kartu siekti dar 2015 m. Jungtinių Tautų Organizacijoje iškeltų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Taip pat turėtume daug dėmesio skirti vienam iš svarbiausių visų laikų iššūkių – kovai su klimato kaita. Nors visuomenė, kartais bent man taip atrodo, kad jau pavargo nuo šios temos, bet mes, ypač mokslininkai, negalime sau leisti pavargti. Privalome laikytis Žaliojo kurso bei kuo anksčiau būti klimatui neutrali ekonomika“, – sako R. Grubliauskas.
Tvarumo specialistas – perspektyvi profesija
Aplinkos inžinerijos fakultete netrukus bus sukurtos naujos tarpdisciplininės pirmos ir antros pakopos su tvarumo valdymu ir inžinerija susijusios studijų programos. Pasak docento, tai perspektyvi profesija. Prognozuojama, kad per artimiausius keletą metų vien Lietuvoje reikės šimtų tvarumo specialistų. „Kiekviena save gerbianti įmonė, kuri rimtai žvelgia į šią temą, o ne užsiima „greenwashing“, turės tvarumo specialistą ar konsultuosis su ekspertais šiais klausimais. Planuojame, kad šias konsultacijas bei mokymus teiks mūsų centras, kad kiekvienas galėtų persikvalifikuoti, įgyti naujų žinių bei reikalingų kompetencijų“, – teigia mokslininkas.
Centras planuoja organizuoti įmonėms mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus, praktines dirbtuves. Taip pat rengs seminarus, konferencijas, susijusias su tvarumo kultūros stiprinimu. Pasak centro vadovo, tai būdas perduoti universiteto mokslininkų „know-how“ partneriams. Juo labiau, kad centras apjungia skirtingų sričių mokslininkų kompetencijas – nuo Verslo vadybos ir tvariųjų finansų iki Statybos fakulteto ir tvariųjų medžiagų kūrimo. „Tvarumas yra plati tarpdisciplininė tema. Tai viso universiteto tema. Bendradarbiavimą su partneriais pradėsime nuo švietimo veiklų. Vėliau planuojame plėsti bendradarbiavimą. Kviesime Lietuvos ir užsienio įmones, kurios savo veikloje vadovaujasi tvarumo principais ar įgyvendina įvairius projektus šioje srityje, dalintis žiniomis su mūsų bendruomene. Taip pat planuojame kartu su partneriais iš Europos universitetų aljanso ATHENA organizuoti vasaros mokyklas, į kurias kviesime studentus ir dėstytojus iš užsienio“, – pasakoja centro vadovas.
Centras taip pat planuoja kviesti įmones prisidėti įgyvendinant mokslinius projektus bei kuriant naujas technologijas. Pasak centro vadovo, technologijos pakeitė suvokimą apie tvarumą ir aplinkosaugą. „Technologijos atveria daug galimybių. Kalbant apie aplinkos stebėseną, anksčiau norėdami paimti mėginius, turėdavome vykti į objektą, o dabar yra automatizuotos oro, vandens, triukšmo stebėsenos stotelės, kurios gali siųsti atviros prieigos duomenis tiesiai į centre kuriamą aplinkos duomenų ir modeliavimo laboratoriją“, – teigia mokslininkas.
Inovatyvios laboratorijos ir mokymo erdvės
Centro steigimą paskatino projektas „Integruoto tvarumo technologijų laboratorijos VILNIUS TECH įkūrimas“. Tai, pasak docento, leis sukurti infrastruktūrą ne tik inovacijoms kurti, bet organizuoti edukacines veiklas. Centre veiks demonstracinių veiklų laboratorijos ir mokymosi erdvės (taip pat ir nuotolinio mokymosi), kurios leis gilinti tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, susijusius su įvairiomis tvarumo veiklų ir technologijų sritimis. Pavyzdžiui, Ekodizaino erdvė, kurioje bus demonstruojama, kaip antrinis ir daugkartinis medžiagų panaudojimas bei perdirbimas gali būti naudingas naujų produktų kūrimui. Taip pat Duomenų modeliavimo erdvė, kurioje bus mokoma dirbti su didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data) – studentai išmoks duomenų gavybos, apdorojimo ir modeliavimo, kurie naudingi analizuojant tvarumo veiklų rezultatus.
Studentai galės eksperimentuoti ir Tvaraus vartojimo demonstracinėje erdvėje, kurios koncepcija remiasi žiediškumo įgyvendinimu maisto vartojimo grandinėje. „Bus demonstruojama, kaip galima sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir poveikį klimatui, „vertikaliame darže“ bus auginamos maistinės kultūros, kurias galėsime naudoti maisto gamybai. Tuo pat metu susidariusios maisto ir virtuvės atliekos bioreaktoriuje anaerobinio apdirbimo metu bus perdirbamos į biodujas bei kompostą. Su tokio pobūdžio technologijų demonstravimu, praktinių gebėjimų ir tvaraus vartotojo elgsenos įpročių formavimu sieksime ugdyti beatliekio maisto gaminimo įpročius, kurie itin naudingi plačiajai visuomenei – išmetamas maistas vis dar yra rimta problema visame pasaulyje“, – pasakoja mokslininkas.
„Visa tai ne tik stiprins visuomenės sąmoningumą, bet, tikiuosi, įkvėps mūsų mokslininkus, universiteto bendruomenę, studentus kurti kuo daugiau inovatyvių tvarių technologijų ir sprendimų. Mūsų erdvės bus atviros – kviesime ir jaunąją kartą, mokinius. Aplinkos inžinerijos fakultetas skiria daug dėmesio mokinių aplinkosauginiam raštingumui ugdyti, pavyzdžiui, kartu su partneriais organizuojame Žaliąją odisėją. Pabendravus su mokiniais, supranti, kad jaunoji karta žino iššūkius. Aktyvūs mokytojai kalba apie tai, o mokiniai jungiasi į įvairius tvarumo ar aplinkosauginius būrelius. Bet pasakysiu tiesiai – visam pasauliui reikia kuo daugiau talentų, aktyvių, drąsių žmonių. Pavyzdžiui, mane pasirinkti šį kelią įkvėpė Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, pelnęs pasaulinį pripažinimą aplinkosaugos srityje per beveik tris dešimtmečius trukusią karjerą JAV Aplinkos apsaugos agentūroje. Šiandienos jaunimą įtraukia kiti lyderiai, kaip jaunoji aktyvistė Greta Thunberg, kuri įkvepia milijonus žmonių susirūpinti klimato kaita bei mūsų planetos ateitimi“, – sako centro vadovas.
Svarbiausia, pasak mokslininko, drąsiai veikti ir bendradarbiauti įgyvendinant būtinus pokyčius aplinkosaugos srityje. Kaip sėkmingą bendradarbiavimo pavyzdį docentas paminėjo šiemet Jungtinių Tautų valstybių po daugiau nei dešimtmetį trukusių derybų pasiektą istorinį susitarimą dėl vandenynų apsaugos. Iki šiol buvo saugomas tik 1 proc. vandenynų. Pagal susitarimą vandenynų apsauga bus praplėsta iki 20 proc., o tai leis išsaugoti itin svarbias vandenynų ekosistemas. Docentas taip pat paminėjo ir 9 Afrikos šalių įgyvendinimą neįtikėtiną projektą – Didžiosios žaliosios sienos statybą (angl. The Great Green Wall), kuriuo siekiama sustabdyti Sacharos dykumos plitimą. „Viskas yra mūsų rankose. Tvarumas reiškia po savęs palikti būsimoms kartoms švarią, žalią, gyvybingą planetą“, – teigia centro vadovas.
Projektas (Integruoto tvarumo technologijų laboratorijos VILNIUS TECH įkūrimas Nr. 10-005-P-0003) finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Galerija
