Stojantiesiems

Iš Malaizijos į Lietuvą atvykusi Xin Jo išbandė save technologijų srityje

Sausio 29, 2020

Būdami Lietuvoje ir galvodami apie saulėtą, atogrąžų klimato lepinamą Malaiziją, sunkiai galime suprasti, kodėl kas nors norėtų 26 laipsnių šilumą iškeisti į darganotą Vilniaus orą. Tačiau technologijomis susidomėjusi Xin Jo taip negalvoja. Ji, palikusi savo komforto zoną, atkeliavo į už daugiau nei 8 tūkstančių kilometrų esantį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabriką“.   

Xin Jo – 23-ejų metų studentė iš Malaizijos technologijos universiteto (MTU), kur šiuo metu ji studijuoja Statybos inžineriją bakalauro studijų kryptyje. Praktikos VGTU „LinkMenų fabrike“ metu studentė buvo užsibrėžusi įgyti naujų ir įvairių įgūdžių: nuo 3D modeliavimo, grafinio dizaino iki programavimo. Likus vos kelioms dienoms iki Xin Jo kelionės namo, susitikome su ja pasikalbėti apie jos patirtį VGTU „LinkMenų fabrike“.   

Kodėl savo praktikai nusprendėte pasirinkti Lietuvą ir VGTU „LinkMenų fabriką“?

Labai domiuosi technologijomis ir noriu išbandyti ką nors naujo. Mane sudomino VGTU „LinkMenų fabriko“ turima įranga ir naudojamos technologijos, todėl nusprendžiau savo praktiką atlikti čia. Kita priežastis, kodėl atvykau – Erasmus+ programa ir jos teikiamas finansavimas. Galimybė dalyvauti šioje programoje nuskambėjo tarsi iš pasakos, ypač tokiai studentei kaip aš, kilusiai iš viduriniosios klasės šeimos.

  
Šiais laikais vis daugiau moterų domisi technologijomis. Kodėl Jūs pasirinkote studijas statybos inžinerijos srityje?

Mano pasirinkimas studijuoti statybų inžineriją gana paprastas. Specialybė man užtikrins darbo vietą gana ilgą laiką. Nesvarbu, kaip sparčiai keisis pasaulis, žmonėms visuomet reikės stogo virš galvos. Augančiam gyventojų skaičiui reikia vis daugiau būstų. Kita vertus, vis daugiau studijuodama, statybų sektorių pamačiau ir iš kitos pusės, pradėjau galvoti apie tvarumą. 

Man įsiminė Peterio Thielio žodžiai iš knygos „Zero to One“: „Nėra nieko panašaus į išsivysčiusias šalis ar tautas. Jeigu milijonai Indijos namų ūkių gyventų taip, kaip šiuo metu gyvena amerikiečiai – naudotųsi tik šiuolaikine įranga – pasekmės aplinkai būtų katastrofiškos.“ 

Be abejonės, galime stebėti didžiulį energijos ar automobilių pramonės progresą tvarumo srityje, pavyzdžiui, saulės ar elektros energija varomi automobiliai. Deja, statybų sektoriuje, nors tai viena iš svarbiausių sričių, kuriant pasaulio gerovę, progreso matome daug mažiau. Ši pramonės šaka yra liūdnai pagarsėjusi dėl labai lėto našumo augimo per pastaruosius 20 metų ir skaitmenizacijos stygiaus. Man atrodo, kad yra daug potencialo, jungiant statybų sektorių ir technologijas, ypač žvelgiant iš tvarumo perspektyvos. Todėl nutariau rizikuoti ir padariau semestro pertrauką namuose. Atvykau čia susipažinti su įvairiomis technologijomis. 

Ko mokėtės VGTU „LinkMenų fabrike“?

Pirmiausia susipažinau su 3D spausdinimo technologija. Pradėjau nuo funkcionalių dekoratyvinių objektų VGTU „LinkMenų fabriko“ 3D spausdinimo dirbtuvėse. Vėliau trimačius modelius modeliavau „SolidWorks“ programa. Viena iš užduočių buvo sukurti „LinkMenų fabriko“ pastato modelį pagal architektūrinius brėžinius ir atspausdinti jo mini kopiją. 

Kalėdų laikotarpiu sukūriau du kalėdinių dovanų prototipus. Pirmieji prototipai buvo pagaminti naudojant 3D spausdinimo technologijas. Kadangi 3D spausdinimas yra pakankamai lėtas procesas, kitus prototipus nusprendžiau suprojektuoti gamybai lazeriu. Suprojektavau šešis skirtingo dizaino padėkliukus, naudodama „Inkscape“ vektorinių failų redagavimo programą. Šie padėkliukai buvo skirti graviravimui lazeriu, kurie buvo su lazeriu išpjaunami iš beržo faneros lakšto. Galutiniam užbaigimui padėkliukai buvo šlifuojami ir dažomi pulverizatoriumi. Taigi, šis kalėdinis projektas man leido susipažinti su įvairiomis skaitmeninio prototipavimo technologijomis.

Šiuo metu mokausi, kaip naudotis 3D spausdintuvų valdymo posisteme „Octo Pi“, kurią naudosiu pagreitinto judesio filmavimui, filmuojant 3D spausdintuvu spausdinamas detales. Ši 3D spausdintuvų posistemė veikia, naudojantis įterptinio mikrokompiuterio programa „Raspberry Pi“. Nors jau turėjau reikiamų programavimo žinių ir buvau dirbusi su „Android“ aplikacijų ir „Arduino“ mikrovaldiklių programavimu, tai buvo pirmasis kartas, kai man teko dirbti su „Raspberry Pi“. Laimei, kitas praktikantas Gustavo, atvykęs iš Brazilijos, padėjo man sparčiau mokytis dirbti su minėtu mikrokompiuteriu. Šiuo metu sistemos programavimas yra baigtas ir liko tik atlikti keletą bandymų, siekiant suderinti spausdinimo ir pagreitinto judesio vaizdo įrašo kokybę.


Greitieji klausimai:
Koks buvo Jūsų didžiausias iššūkis praktikos metu?

Tikriausiai tai bus laikas. Mano laikas čia ribotas, todėl stengiuosi dirbti daugiau ir ilgiau, kad iš šio mokymosi proceso įgaučiau kuo daugiau žinių bei įgūdžių. Deja, vis tiek nespėjau įgyvendinti visų sau išsikeltų tikslų, pavyzdžiui, pasigaminti savo lazerinę pjaustyklę, susipažinti su dirbtinės ir virtualios realybės kūrimo procesais, išmokti redaguoti vaizdo medžiagą.

Koks VGTU „LinkMenų fabriko“ įrankis Jums patiko labiausiai?

Tai – 600mm x 600mm x 600mm didelis 3D spausdintuvas. Tai nuostabiausia, ką čia išmėginau!

Kaip manote, kaip čia įgyti įgūdžiai padės Jūsų karjerai? 

Tiesiogiai, tikriausiai, šių įgūdžių nepanaudosiu. Bet esu tikra, kad įgytos esminės žinios man pravers tiek toliau studijuojant, tiek siekiant karjeros. Pavyzdžiui, tikriausiai savo būsimame darbe nenaudosiu 3D spausdintuvo, bet suprasdama jo esmines technines specifikacijas, tokias kaip parametrai, nulemiantys spausdinimo kokybę ar kaip veikia pats mechanizmas, galėsiu geriau suvokti ir kritiškiau vertinti galimus būsto sprendimus, panaudojant 3D spausdinimo technologijas.

Ar rekomenduotumėte kitiems atvykti į VGTU „LinkMenų fabriką“ atlikti praktiką?

Be abejonės! VGTU „LinkMenų fabrike“ praktikantai turi labai daug galimybių. Čia nėra nurodoma, kokį mokymosi kelią privalai pasirinkti, taip paliekant laisvę saviraiškai. Gali pats formuoti savo mokymosi planus, o administracija paskiria atitinkamus mentorius. Čia dirbantys žmonės yra labai draugiški ir nuoširdžiai padeda, o, svarbiausia, yra labai talentingi. Čia gali sutikti elektros inžinierius, metalo apdirbimo inžinierius, vaizdo medžiagos kūrėjus ir daug kitų – visus po vienu stogu. Todėl, manau, čia puiki vieta įgyti daug naujų įgūdžių.  

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau