Stojantiesiems

Iš pirmų lūpų: studijos, kurios anksti atveria karjeros duris

Liepos 16, 2025
Vykstant stojimams į Lietuvos universitetus ir kolegijas, abiturientams – svarbių sprendimų metas: kokią specialybę rinktis, ką studijuoti, kaip nesuklysti? Į pagalbą ateina tie, kurie visai neseniai dar patys išgyveno šias dilemas. Šiandien jie vis dar studentai, tačiau jau žengiantys tvirtus žingsnius darbo rinkoje – inžinerijos studijos jiems atvėrė galimybes sėkmingai pradėti karjerą dar mokantis.

Inžinerinę studijų kryptį pasirinkę studentai neretai darbo rinkoje įsitvirtina dar studijų metais – juos darbdaviai pastebi anksčiau nei įteikiami diplomai. Naujosios energetikos grupėje „EPSO-G“ karjeros keliu žengiantys inžinieriai pasakoja, kodėl pasirinko šią kryptį, kaip sekasi derinti studijas su darbu ir kodėl energetikos inžinerija tampa ne tik perspektyviu, bet ir prasmingu karjeros pasirinkimu.

Į inžineriją pastūmėjo… įkalta vinis

Antrąjį elektromechanikos kursą Panevėžio kolegijoje užbaigusi Rasa Kireilė šią vasarą prisijungė prie gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ jaunesniųjų inžinierių programos ir šiuo metu dirba bendrovės Panevėžio padalinyje.

Ji sako, kad tikslieji mokslai traukė nuo paauglystės, bet tikrasis postūmis į inžineriją buvo… pačios įkalta vinis. „Labai ryškiai atsimenu, kai buvau dar visai jaunutė ir tėčio paprašiau įkalti vinį pasikabinti paveikslui kambaryje, jis atsakė: „Bandyk pati įsikalti. Negi visada prašysi kitų, kad įkaltų? Ne visada šalia bus, kas moka“, – pasakoja R. Kireilė.

Ji pripažįsta, kad tada ir supratusi, jog nori būti savarankiškesnė, išmokti pati atlikti vienus ar kitus dalykus. Tai ją paskatino domėtis įvairiais mechanizmais ir jų veikimu, konstrukcijomis ir kitais technologijų niuansais.

Vis dėlto R. Kireilės kelias į inžineriją buvo vingiuotas – ji išbandė net tris skirtingas studijas (svetingumo ir renginių industrija, logistika, verslo vadyba), kol grįžo prie savo paauglystės svajonės ir įstojo į Panevėžio kolegiją studijuoti elektromechanikos.

„Šiandien pagaliau jaučiuosi atradusi save ir tai, kas mane domina, kas kelia man iššūkius, bet nei kiek neatitraukia nuo siekio eiti toliau“, – sako ji.

Savo tolimesnę ateitį R. Kireilė planuoja sieti su energetika, nes čia mato prasmę. „Aš visada norėjau daryti tai, kas pakeistų ateitį į geresnę pusę. Noriu būti to dalimi ir širdyje jausti, kad darai kažką prasmingo“, – pažymi ji.

Inžinerinis mąstymas – „supergalia“

„Amber Grid“ automatikos inžinierius Nojus Valiukas dar mokykloje žinojo, kad nori studijuoti kurią nors inžinerijos kryptį, tačiau buvo sunku apsispręsti – kompiuterių ar garso inžineriją, o gal automatiką?

„Artėjant paraiškos pateikimo pabaigos terminui, susirašiau pasirinkimus į lapelį, sėdau į „Bolt Food“ mašiną ir išvažiavau per naktį pristatinėti maisto užsakymų. Vis žvilgtelėdavau į lapelį ir svarsčiau. Sakoma, kad rytas protingesnis už vakarą, todėl grįžęs paryčiais po bemiegės nakties, jau visiškai apsisprendęs, išrikiavau savo sąrašą „LAMA BPO” puslapyje ir nuėjau ilsėtis. Vėliau sužinojau, kad studijuosiu automatiką, kuri sąraše puikavosi pirmoje vietoje“, – prisimena jis.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) studijas baigęs N. Valiukas sako, kad po mokyklos įsivažiuoti į naują mokymosi stilių nebuvo lengva, vienu metu net svarstė mesti studijas. Nepaisant to, jis nepasidavė, pateikė paraišką „Amber Grid“ stipendijai, kurią gavus motyvacija „kankintis prie laboratorinių darbų ūgtelėjo eksponentiškai“.

Pernai, būdamas ketvirtakursiu N. Valiukas kelis mėnesius „Amber Grid“ atliko praktiką, kuriai pasibaigus gavo pasiūlymą likti dirbti bent dalį darbo dienos, o šiemet jau visu etatu dirba automatikos inžinieriumi.

N. Valiukas pastebi, kad įgytas inžinerinis mąstymas praverčia ne tik darbe, bet ir kasdienybėje – padeda greičiau rasti išeitį sudėtingose situacijose.

Galimybė kurti ir būti technologinio proveržio dalimi

Energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ operatyvinio planavimo inžinierius Justinas Mačiulaitis dirbti energetikos sektoriuje pradėjo dar studijuodamas trečiame elektros energetikos inžinerijos bakalauro kurse. Jį tąsyk suintrigavo pamatytas darbo skelbimas, kviečiantis prisidėti prie baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) diegimo.

„Tuomet pagalvojau, kad turėtų būt labai įdomi patirtis, nes BEKS parkai tik buvo statomi ir atrodė visiška utopija. Bet būtent tai ir patraukė – galimybė prisidėti prie inovacijų“, – pasakoja J. Mačiulaitis.

Inovacijos yra neatsiejama inžinerijos dalis – tai sritis, kuri nuolat tobulėja ir keičiasi. Vykstantys nuolatiniai technologiniai proveržiai, pasak jo, yra vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl pasirinko inžinerinę studijų kryptį.

„Tai yra viena iš specialybių, kur retai būna monotoniškas darbas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visada norėjau pasirinkti specialybę, kurioje galiu, kad ir netiesiogiai prisidėti prie Lietuvos valstybės pažangos ir jos gerovės kūrimo, tad elektros inžinerijos kryptis buvo natūralus pasirinkimas“, – sako J. Mačiulaitis.

Pradėtą ankstyvą profesinį karjeros kelią „Energy cells“ šiuo metu J. Mačiulaitis derina su elektros energetikos sistemų inžinerijos magistro studijomis VILNIUS TECH universitete.

„Suderinti viso etato darbą ir bakalauro studijas yra nelengva, visa tai reikalauja kruopštaus laiko planavimo ir didelio ryžto. Visgi magistro studijas suderinti jau yra lengviau, nes paskaitos vyksta vakarais“, – pažymi jis.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau