Iš pirmų lūpų: studijos, kurios anksti atveria karjeros duris

Liepos 16, 2025
Vykstant stojimams į Lietuvos universitetus ir kolegijas, abiturientams – svarbių sprendimų metas: kokią specialybę rinktis, ką studijuoti, kaip nesuklysti? Į pagalbą ateina tie, kurie visai neseniai dar patys išgyveno šias dilemas. Šiandien jie vis dar studentai, tačiau jau žengiantys tvirtus žingsnius darbo rinkoje – inžinerijos studijos jiems atvėrė galimybes sėkmingai pradėti karjerą dar mokantis.

Inžinerinę studijų kryptį pasirinkę studentai neretai darbo rinkoje įsitvirtina dar studijų metais – juos darbdaviai pastebi anksčiau nei įteikiami diplomai. Naujosios energetikos grupėje „EPSO-G“ karjeros keliu žengiantys inžinieriai pasakoja, kodėl pasirinko šią kryptį, kaip sekasi derinti studijas su darbu ir kodėl energetikos inžinerija tampa ne tik perspektyviu, bet ir prasmingu karjeros pasirinkimu.

Į inžineriją pastūmėjo… įkalta vinis

Antrąjį elektromechanikos kursą Panevėžio kolegijoje užbaigusi Rasa Kireilė šią vasarą prisijungė prie gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ jaunesniųjų inžinierių programos ir šiuo metu dirba bendrovės Panevėžio padalinyje.

Ji sako, kad tikslieji mokslai traukė nuo paauglystės, bet tikrasis postūmis į inžineriją buvo… pačios įkalta vinis. „Labai ryškiai atsimenu, kai buvau dar visai jaunutė ir tėčio paprašiau įkalti vinį pasikabinti paveikslui kambaryje, jis atsakė: „Bandyk pati įsikalti. Negi visada prašysi kitų, kad įkaltų? Ne visada šalia bus, kas moka“, – pasakoja R. Kireilė.

Ji pripažįsta, kad tada ir supratusi, jog nori būti savarankiškesnė, išmokti pati atlikti vienus ar kitus dalykus. Tai ją paskatino domėtis įvairiais mechanizmais ir jų veikimu, konstrukcijomis ir kitais technologijų niuansais.

Vis dėlto R. Kireilės kelias į inžineriją buvo vingiuotas – ji išbandė net tris skirtingas studijas (svetingumo ir renginių industrija, logistika, verslo vadyba), kol grįžo prie savo paauglystės svajonės ir įstojo į Panevėžio kolegiją studijuoti elektromechanikos.

„Šiandien pagaliau jaučiuosi atradusi save ir tai, kas mane domina, kas kelia man iššūkius, bet nei kiek neatitraukia nuo siekio eiti toliau“, – sako ji.

Savo tolimesnę ateitį R. Kireilė planuoja sieti su energetika, nes čia mato prasmę. „Aš visada norėjau daryti tai, kas pakeistų ateitį į geresnę pusę. Noriu būti to dalimi ir širdyje jausti, kad darai kažką prasmingo“, – pažymi ji.

Inžinerinis mąstymas – „supergalia“

„Amber Grid“ automatikos inžinierius Nojus Valiukas dar mokykloje žinojo, kad nori studijuoti kurią nors inžinerijos kryptį, tačiau buvo sunku apsispręsti – kompiuterių ar garso inžineriją, o gal automatiką?

„Artėjant paraiškos pateikimo pabaigos terminui, susirašiau pasirinkimus į lapelį, sėdau į „Bolt Food“ mašiną ir išvažiavau per naktį pristatinėti maisto užsakymų. Vis žvilgtelėdavau į lapelį ir svarsčiau. Sakoma, kad rytas protingesnis už vakarą, todėl grįžęs paryčiais po bemiegės nakties, jau visiškai apsisprendęs, išrikiavau savo sąrašą „LAMA BPO” puslapyje ir nuėjau ilsėtis. Vėliau sužinojau, kad studijuosiu automatiką, kuri sąraše puikavosi pirmoje vietoje“, – prisimena jis.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) studijas baigęs N. Valiukas sako, kad po mokyklos įsivažiuoti į naują mokymosi stilių nebuvo lengva, vienu metu net svarstė mesti studijas. Nepaisant to, jis nepasidavė, pateikė paraišką „Amber Grid“ stipendijai, kurią gavus motyvacija „kankintis prie laboratorinių darbų ūgtelėjo eksponentiškai“.

Pernai, būdamas ketvirtakursiu N. Valiukas kelis mėnesius „Amber Grid“ atliko praktiką, kuriai pasibaigus gavo pasiūlymą likti dirbti bent dalį darbo dienos, o šiemet jau visu etatu dirba automatikos inžinieriumi.

N. Valiukas pastebi, kad įgytas inžinerinis mąstymas praverčia ne tik darbe, bet ir kasdienybėje – padeda greičiau rasti išeitį sudėtingose situacijose.

Galimybė kurti ir būti technologinio proveržio dalimi

Energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ operatyvinio planavimo inžinierius Justinas Mačiulaitis dirbti energetikos sektoriuje pradėjo dar studijuodamas trečiame elektros energetikos inžinerijos bakalauro kurse. Jį tąsyk suintrigavo pamatytas darbo skelbimas, kviečiantis prisidėti prie baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) diegimo.

„Tuomet pagalvojau, kad turėtų būt labai įdomi patirtis, nes BEKS parkai tik buvo statomi ir atrodė visiška utopija. Bet būtent tai ir patraukė – galimybė prisidėti prie inovacijų“, – pasakoja J. Mačiulaitis.

Inovacijos yra neatsiejama inžinerijos dalis – tai sritis, kuri nuolat tobulėja ir keičiasi. Vykstantys nuolatiniai technologiniai proveržiai, pasak jo, yra vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl pasirinko inžinerinę studijų kryptį.

„Tai yra viena iš specialybių, kur retai būna monotoniškas darbas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visada norėjau pasirinkti specialybę, kurioje galiu, kad ir netiesiogiai prisidėti prie Lietuvos valstybės pažangos ir jos gerovės kūrimo, tad elektros inžinerijos kryptis buvo natūralus pasirinkimas“, – sako J. Mačiulaitis.

Pradėtą ankstyvą profesinį karjeros kelią „Energy cells“ šiuo metu J. Mačiulaitis derina su elektros energetikos sistemų inžinerijos magistro studijomis VILNIUS TECH universitete.

„Suderinti viso etato darbą ir bakalauro studijas yra nelengva, visa tai reikalauja kruopštaus laiko planavimo ir didelio ryžto. Visgi magistro studijas suderinti jau yra lengviau, nes paskaitos vyksta vakarais“, – pažymi jis.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau