Stojantiesiems

Iškilmingame renginyje Birštone apdovanoti geriausi Lietuvos statybininkai

Rugsėjo 15, 2025

Rugsėjo 12 d. Birštone įvyko svarbiausias metų statybų sektoriaus renginys – „Statybininkų dienos šventė 2025“. Iškilmingame renginyje pagerbti ir apdovanoti labiausiai nusipelnę šalies statybininkai, kurių darbai formuoja modernios ir tvarios Lietuvos ateitį.

Statybininkų diena – tai jau 26-us metus iš eilės Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojama profesinė šventė, įtraukta į valstybės atmintinų dienų sąrašą. Šių metų renginys subūrė daugiau nei 400 dalyvių – statybų verslo, valdžios, mokslo ir švietimo institucijų, giminingų asociacijų bei organizacijų atstovų.

„Statybininko profesija – tai ne tik amatas, bet ir mūsų ateities kūrimas. Jei anksčiau mūsų kolegos kėlė miestų sienas ir statė tiltus, šiandien jie pasitelkia inovacijas, kad kurtų modernią, tvarią Lietuvą. Kiekvienas pastatas, kelias ar tiltas – tai ne tik darbo rezultatas, bet ir statybininkų atsakomybės, kūrybiškumo ir atsidavimo simbolis“, – sveikindamas šventės dalyvius, sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Statybos sektoriaus svarba šalies ekonomikai akivaizdi. 2025 m. Lietuvoje veikė 3062 atestuotos statybos įmonės, o Juridinių asmenų registre – net 14 366 statybos verslo įmonės. Atestuotose bendrovėse dirba daugiau nei 93 tūkst. darbuotojų. Vien tik pernai sektorius atliko darbų už 6,9 mlrd. eurų, į valstybės biudžetą sumokėjo virš 1 mlrd. eurų mokesčių ir dar 519 mln. eurų socialinio draudimo įmokų. O statybos darbų užsienyje atliko net už 963 mln. eur.

„Mūsų statybininkai yra ne tik ekonomikos variklis Lietuvoje, bet ir tikrieji valstybės ambasadoriai užsienyje. Jų darbai matomi visoje Europoje ir už jos ribų, o profesionalumas pelno pagarbą bei pripažinimą tarptautinėje arenoje. Todėl ši šventė – tai ne tik padėka už nuveiktus darbus, bet ir mūsų pasididžiavimas kiekvienu statybininku“, – pabrėžė D. Gedvilas.

Profesinės šventės proga statybininkus pasveikino LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas, LR Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, LR Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Artūras Skardžius, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, Birštono rajono vicemeras Vytas Kederys.

Renginio metu labiausiai pasižymėjusiems sektoriaus darbuotojams buvo įteiktos LR Seimo, LR Vyriausybės, LR Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Krašto apsaugos ministerijos Infrastruktūros valdymo agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA), Lietuvos inžinierių sąjungos (LSIS) ir kitų organizacijų padėkos bei apdovanojimai.

Ypatingą pagarbą šiemet pelnė keturi statybų sektoriaus atstovai, kuriems buvo įteikti LSA Lietuvos Statybininko garbės ženklai už ilgametį, atsakingą darbą, profesionalumą ir svarų indėlį į sektoriaus pažangą. Šis apdovanojimas buvo skirtas investicinių projektų valdytojui Pranui Šliumpai, UAB „Autokausta“ darbų vadovui Vaidui Pravackui, UAB „Inti“ generaliniam direktoriui Rolandui Raižiui, AB „Kauno tiltai“ Vilniaus kelių tiesimo projektų nr. 2 projektų vadovui Gediminui Turčinskui ir Jonui Varkaliui.

Vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Gricius taip pat pasveikino statybininkų bendruomenę ir LSA prezidentui Daliui Gedvilui įteikė VDI garbės ženklą už indėlį stiprinant darbuotojų saugą Lietuvoje.

Šventę vainikavo 12-oji Statybininkų olimpiada, kurioje dalyvavo rekordinis – net 150 statybų sektoriaus atstovų. Jie varžėsi dvejetų teniso, padelio, krepšinio 3×3 ir taktinio šaudymo lazeriniais ginklais rungtyse. Olimpiados nugalėtoja tapo UAB „Naresta“ komanda.

Geriausi Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojai 2025

LR Seimo Pirmininko padėkos:

Dainius Kvedaravičius – brigadininkas, UAB „Inti“.
Nerilė Naprienė – personalo direktorė, UAB „YIT Lietuva“.
Kęstutis Maksimavičius – valdybos pirmininkas, UAB „Veikmė“.
 
LR Ministrės Pirmininkės padėkos:

Rita Nagelienė – projektavimo skyriaus vadovė, AB „Kauno tiltai“.
Rimantas Ignotas – statinio statybos vadovas, UAB „Naresta“.
Gintarė Auškalnienė – projektavimo skyriaus vadovė, UAB „Eika Constructions“.

LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėkos:

Irmantas Ivanauskas – darbų vadovas, UAB „Autokausta“.
Tadas Ginčas – inžinerinių tinklų statybos darbų vadovas, UAB „Eika Construction“.
Valdemar Petkevič – energetikas-mechanikas, UAB „YIT Lietuva“.
Mindaugas Granaveckas – inžinerinių tinklų skyriaus vadovas, UAB „Žilinskis ir Co“.
Aurelijus Talalas – statinio statybos vadovas, UAB „Eika Construction“.
Romaldas Jonuška – meistras, UAB „YIT Lietuva“.

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos padėkos:

Lina Nenartavičienė – gamybos vadovė, UAB „Pamatų ranga“.
Oleg Abramov – rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovas, UAB „Layher Baltic“.
Evaldas Stepšys – pasiūlymų skyriaus vadovas, UAB „YIT Lietuva“.

LR Aplinkos ministerijos padėkos:

Arminas Žmuidina – komercijos direktorius, UAB „Inti“.
Marius Sabaliauskas – statybos projekto vadovas, UAB „YIT Lietuva“.
Edvinas Leonaitis – grindų klojėjas, UAB „Grinduva“.
Laimonas Sragauskis – statinio statybos vadovas, UAB „Naresta“.
Andrei Zuikevich – vyresnysis pastolių projektavimo inžinierius, UAB „Layher Baltic“.
Deividas Suraučius – projektų vadovas, UAB „Bilresta“.
Remigijus Maleckas – ŠVOK skyriaus vadovas, UAB „Eika Construction“.
Vita Kerušauskienė – statybos inžinierė, UAB „YIT Lietuva“.
Rokas Stonkus – statybos projektų vadovas UAB „Eika Construction“.
Albertas Bunevičius – kelių tiesimo projektų Nr. 1 darbų vadovas, AB „Kauno tiltai“.
Vilius Miglinas – gamybos vadovas, UAB „Coner“.
 
LR Krašto apsaugos ministerijos infrastruktūros valdymo agentūros padėkos:

Arvydas Mikalauskas – projektų vadovas, UAB „Inti.
Arūnas Ferenca – statybos projektų vadovas, UAB „Pamatų ranga“.

Valstybinės darbo inspekcijos padėkos:

UAB „Layher Baltic“ – gen. direktorius Viktor Voroncov
UAB „R&R IDEAS“ – direktorė Rūta Mieliauskienė

Lietuvos statybininkų asociacijos apdovanojimas – Lietuvos statybininko garbės ženklas:

Pranas Šliumpa – investicinių projektų valdytojas.
Vaidas Pravackas – darbų vadovas, UAB „Autokausta“.
Rolandas Raižys – generalinis direktorius, UAB „Inti“.
Gediminas Turčinskas – Vilniaus kelių tiesimo projektų nr. 2 projektų vadovas, AB „Kauno tiltai“.
Jonas Varkalys.

Lietuvos statybininkų asociacijos padėkos:

Naglis Utaras – darbų vadovas, UAB „YIT Lietuva“.
Vaidotas Šmatavičius – mechanikas, UAB „YIT Lietuva“.
Darius Manionis – brigadininkas, UAB „Inti“.
Domantas Stonys – gamybos vadovas, UAB „Grinduva“.
Beata Beliačicienė – statybos projekto dalies vadovė, UAB „Naresta“.
Omar Mahmoud Ali Hassan – pastolių projektavimo inžinierius, UAB „Layher Baltic“.
 
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimas – Metų statybos inžinieriai 2025:

Statybos vadovas: inžinierius Eimantas Kovalenko – UAB „Naresta“.
Statybos techninis prižiūrėtojas: inžinierius Vytenis Isakas – MB „Statybų valdymas 2“.
Projektuotojas: inžinierius Vytenis Zokaitis – AB „PST Group“.

Statinių šiltinimo lyderis 2025:

UAB „INHUS“ – gen. direktorius Audrius Tulaba.
UAB „Admituras“ – direktorius Ramūnas Bertulis.

Generaliniai „Statybininkų dienos šventės 2025“ rėmėjai: UAB „EIKA Construction“, AB „PST Group“.

Auksiniai „Statybininkų dienos šventės 2025“ rėmėjai: UAB „CRAMO“, UAB „INHUS“.

„Statybininkų dienos šventės 2025“ rėmėjai: UAB „Nordec“, UAB „SDG“, UAB „Layher Baltic“, AB „Kauno Tiltai“, UAB „Peikko Lietuva“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „Cotenders“.

„Statybininkų dienos šventės 2025“ informaciniai partneriai: portalas STATYBŲNAUJIENOS.LT, naujienų portalas SA.lt

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau