Iškilmingame Senate apdovanoti daugiau nei 50 nusipelniusių bendruomenės narių

Rugsėjo 25, 2025
Šiandien VILNIUS TECH vykusiame iškilmingame Senato posėdyje tradiciškai įteikti mokslų daktaro diplomai, docento bei profesoriaus pedagoginio vardo atestatai, išduoti patentai.  Statybos fakulteto prof. habil. dr. Gintariui Kaklauskui buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas.
 
Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas pradėdamas posėdį pasidžiaugė, jog per šį pusmetį daugiau nei 50 universiteto mokslo bendruomenės narių nusipelnė šiandien teikiamų apdovanojimų. „Tai – didelis jų džiaugsmas. Mūsų bendruomenei ir universitetui šie žmonės suteikia stiprybę ir leidžia pirmauti tarp kitų aukštųjų mokyklų.“
 
Rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas kvietė naujuosius mokslų daktarus bei jau patyrusius mokslininkus kurti šalies ir pasaulio ateitį:
 
„Vienas didžiausių turtų pasaulyje yra intelektinė galia, inovacijos ir kūrybiškumas. Jų vertė – milžiniška, nes nuo intelektinio potencialo priklauso valstybės gerovė. Būtent jūsų žinios, gebėjimai ir naujos idėjos keičia pasaulį, garsina VILNIUS TECH ir augina talentus. Kviečiu priimti šiandien teikiamus įvertinimus ir ženklus, kaip paskatą ir įkvėpimą tęsti darbus, savo išmintimi stiprinti ir išradingumu toliau kurti šalies ateitį ir geresnį pasaulį“, – kalbėjo rektorius.
 
Džiugina tai, kad patentus gavo dar penki VILNIUS TECH mokslininkų išradimai – du iš jų buvo patentuoti Europos patentų biuro, o trys – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuro. Rektorius palinkėjo, kad šie moksliniai išradimai taptų inovacijomis versle ir būtų sėkmingai komercializuoti. 
 
Įteikus visus diplomus ir atestatus, iškilmingą ceremoniją vainikavo Kūrybinių industrijų fakulteto studentės, dainininkės Tijos Paulinos Puodžiukaitytės muzikinis pasirodymas.

Nuotraukų galeriją rasite čia.
 

 
Profesoriaus pedagoginio vardo atestatus gavo:
 
Kūrybinių industrijų fakulteto prof. dr. Vaida Asakavičiūtė.
 
Aplinkos inžinerijos fakulteto prof. dr. Raimondas Grubliauskas.
 
Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė.
 
Docento pedagoginio vardo atestatus gavo:

Elektronikos fakulteto doc. dr. Vytautas Abromavičius.
 

 Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė.
 
 Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Mykola Karpenko.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Rima Kriauzienė.
 
Kūrybinių industrijų fakulteto doc. Inesa Kurklietytė.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Živilė Elena Mičiulytė.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Birutė Pliuskuvienė.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Urtė Radvilaitė.
 
Architektūros fakulteto doc. Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė.
 
Mechanikos fakulteto doc. dr. Justė Rožėnė.

Architektūros fakulteto doc. Donaldas Trainauskas.
 

Naujaisiais mokslų daktarais tapo:
 
Dr. Tadas Radavičius, disertacijos tema – „Žiedinių apribojimų vertinimas Europos Sąjungos saulės fotovoltikos tiekimo grandinėje“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Manuela Tvaronavičienė.
 
Dr. Kristina Astikė, disertacijos tema – „Kultūros ekonomikos konkurencingumo vertinimas“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Viktorija Skvarciany.
 
Dr. Erika Ribašauskienė, disertacijos tema – „Tvariosios maisto sistemos plėtra Europos Sąjungos ilgalaikės kaimo vizijos kontekste“. Mokslinis vadovas: dr. Tomas Baležentis.
 
Dr. Domas Valiukas, disertacijos tema – „Skaitinis strypinės armatūros ir betono sukibimo modeliavimas“. Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas.
 
Dr. Laura Gavėnienė, disertacijos tema – „Važiavimo greičio automobilių keliuose ribojimo ir kontrolės priemonių poveikio eismo saugumui tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Donatas Čygas.
 
Dr. Edmundas Beivydas, disertacijos tema – „Inovatyvios styginės kabamosios plieninio tilto konstrukcijos įtempių ir deformacijų analizė“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Algirdas Juozapaitis.
 
Dr. Povilas Dabrila, disertacijos tema – „Inovatyvaus vantinio-styginio plieno tilto konstrukcijų analizė“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Algirdas Juozapaitis.
 
Dr. Mantas Stulpinas, disertacijos tema – „Plieninių rėmų plonasienių elementų skerspjūvių optimizacija“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Alfonsas Daniūnas.
 
Dr. Justina Ranceva, disertacijos tema – „Kelių viešojo transporto veiklos tobulinimo metodika siekiant darnios regionų plėtros“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė.
 
Dr. Sai Manoj Rayapureddy, disertacijos tema – „Research on acoustic agglomeration phenomenon by using alternative fuels in a compression ignition engine to reduce particle pollution.“ Mokslinis vadovas: prof. dr. Jonas Matijošius.
 
Dr. Oleksandra Shepel, disertacijos tema – „Research on energetic and ecological indicators of a compression ignition engine fuelled by animal non-edible fats and biofuel blends.“ Mokslinis vadovas: prof. Dr. Jonas Matijošius.
 
Dr. Gabrielius Mejeras, disertacijos tema – „Hibridinio automobilio bioetanoliu varomo kibirkštinio uždegimo variklio eksploatacijos energinių ir ekologinių rodiklių tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. Dr. Alfredas Rimkus.
 
Dr. Olesia Pozdniakova, disertacijos tema – „Konteinerizuotų debesų kompiuterijos programų sistemų automatinio masteliavimo algoritmų, pagrįstų susitarimu dėl paslaugos lygio, tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Dalius Mažeika.
 
Dr. Linas Plioplys, disertacijos tema – „Aukštos temperatūros poveikiams atsparaus betono kompozito kūrimas ir mechaninių savybių analizė“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Viktor Gribniak.
 
Dr. Nerijus Augaitis, disertacijos tema – „Augalinės kilmės birios termoizoliacinės medžiagos kūrimas ir tyrimai“. Mokslinis vadovas: dr. Saulius Vaitkus.
 
Dr. Jurga Subačiūtė-Žemaitienė, disertacijos tema – „Mikroroboto judėjimo trajektorijos planavimo, naudojant jutiklių duomenų suliejimą, tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Vytautas Bučinskas.
 
Dr. Anton Frik, disertacijos tema – „Kintamo kontūro tūrio šilumos siurblio veikimo režimų tyrimas mechaninio vėdinimo sistemoje“. Moksliniai vadovai: prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis, doc. dr. Juozas Bielskus.

Įteikti patentai:
 

Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „Reconfigurable multiple input multiple output wideband integrated transceiver with local oscilator distribution circuit“. Išradėjai: doc. dr. Karolis Kiela, prof. habil. dr. Romualdas Navickas.
 
Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „System and method for reinforcing structures with pre-stressed fibre-reinforced-polymer laminates“. Išradėjai: prof. dr. Juozas Valivonis, doc. dr. Justas Šlaitas.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Rišiklis iš ekstrakcinio pushidračio fosfogipso ir biokuro deginimo pelenų“. Išradėjai: dr. Ina Pundienė, dr. Jolanta Pranckevičienė, dr. Modestas Kligys, dr. Giedrius Girskas, prof. dr. Darius Bačinskas.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Daugiasluoksnė plokštelinė modulinė kasetė dujose esančias kietąsias daleles aglomeruoti ir nusodinti“. Išradėjai: dr. Aleksandras Chlebnikovas, prof. dr. Artūras Kilikevičius.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Ultragarsinė kietųjų dalelių akustinės aglomeracijos kamera“. Išradėjai: doc. dr. Andrius Čeponis, prof. dr. Dalius Mažeika, dr. Darius Vainorius, prof. dr. Artūras Kilikevičius, dr. Kristina Kilikevičienė.

Sveikiname išradėjus, naujus mokslų daktarus, profesorius ir docentus!

Galerija

Panašios naujienos

Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
„Design Factory Global Network“ (DFGN) tai beveik 40 „Design Factory“ centrų bendruomenė, veikianti visuose žemynuose: nuo Šanchajaus ir Sidnėjaus iki Seulo, Niujorko, San Paulo, Porto ir Rygos. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, Aalto universitete Suomijoje, o šiandien visus narius vienija ta pati filosofija: praktinis, tarpdisciplininis mokymasis, kur studentai, tyrėjai ir verslas kuria kartu. Kiekvienas DF savo vietos bendruomenei suteikia pažįstamą aplinką, o kartu mokosi iš kitų narių ir jų vietinių sprendimų. VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ šio tinklo dalimi tapo dar 2021 m. „Mums tai reiškia daugiau idėjų, daugiau partnerių ir daugiau žmonių, su kuriais galime kurti, o viskas, ką sužinome, ir visi užmegzti kontaktai grįžta mūsų studentams ir meikerių bendruomenei. “ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „DFGN išskirtinis tuo, kad buria įvairius universitetų ir mokslinių tyrimų inovacijų centrus visame pasaulyje. Visi šie centrai yra skirtingi, išsidėstę per kelis žemynus, bet šio tinklo narius sieja noras bendrai kurti, keisti nusistovėjusį požiūrį į mokslą ir mokymąsi. Taip pat – tvirtas įsitikinimas, kad tarpdiscipliniškumas yra pagrindinis kelias, lydintis į sėkmę tiek pavienius žmones, tiek visuomenę”, – teigia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas. Kartą per metus tinklas susitinka gyvai tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje (International Design Factory Week, IDFW), kurią kaskart rengia vis kitas narys. Šiemet spalio 5–9 d. Rygos technikos universiteto Design Factory (RTU DF) priėmė kolegas iš daugiau nei 20 šalių. Savaitė prasidėjo konferencija „UnBoxed26“ (spalio 5–6 d.), skirta mokymo ir mokymosi praktikoms. Šių metų tema „Learning on the Edge“ kvietė dalintis išbandytais metodais ir patirtimi, gauta veikiant už komforto zonos ribų. Konferencijoje dalyvavo 71 dalyvis iš 25 institucijų, o IDFW savaitėje 51 atstovas iš 23 institucijų. Tarptautinės savaitės metu buvo paminėta ir RTU Design Factory 10 metų jubiliejus, o tarp svečių buvo ypatingas žmogus: Kalevi „Eetu“ Ekman, vienas iš „Design Factory“ judėjimo pradininkų ir ilgametis Aalto Design Factory, pirmojo DF pasaulyje, direktorius. DFGN tinklas šiemet mini ir 15-ąjį gimtadienį. IDFW metu startavo net 26 tarptautiniai projektai, o iš jų 17 projektų planuojama tęsti ateinančių metų eigoje. Tarp jų: „Open World Education“, „Labterns 2.0“, „PostDoc Career Design“ ir „Signature Pedagogies Book“. „DFGN mums visų pirma yra žmonės. Gyvename skirtingose šalyse, bet mus vienija tas pats noras kurti, o kai susitinkame gyvai, iš to gimsta tikri projektai ir tarptautinė draugystė.“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „Dėkojame RTU Design Factory už nuostabų svetingumą! 🙌" Daugiau apie tinklą: www.dfgn.org
Plačiau
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Penktadienį VILNIUS TECH praūžė naujienų portalo lrytas.lt trečią kartą organizuota praktinė saugumo konferencija „Saugumo kodas“. Joje – pranešimai ir diskusijos apie gynybą, pilietinę galią, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, įžvalgomis dalijosi daugiau kaip 150 ekspertų, tarp jų – ir VILNIUS TECH mokslininkai bei darbuotojai. Penkiose teminėse salėse buvo kalbama apie geopolitiką, valstybės pasirengimą ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą. Tarp konferencijos dalyvių – gerai žinomi valstybės, kariuomenės, saugumo, verslo ir kitų sričių ekspertai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie šiandienos iššūkius. Vertingomis įžvalgomis dalijosi ir VILNIUS TECH atstovai: Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kalbėjo apie Lietuvos Tech parengties tyrimą ir neseniai įkurtą Tech Fondą, mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė kalbėjo apie naujos Ukrainos kūrimą ir Lietuvos pagalbą jai, mokslininkas Povilas Dabrila diskutavo apie saugius pastatus ir infrastruktūrą, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas dalijosi žiniomis apie duomenų saugumą, o VILNIUS TECH studentas Kovas Juan Lukšas, atvykęs iš Argentinos, dalyvavo diskusijoje apie augančią migraciją Lietuvoje. Šių metų „Saugumo kodo“ lankytojai taip pat galėjo saugumo sprendimus pamatyti iš arti ir išbandyti praktiškai. Daugiau nei 20 stendų lankytojų laukė su įvairia technika, amunicija, mokomosiomis priemonėmis ir praktinėmis veiklomis. Renginyje buvo ieškoma atsakymų, kaip prie savo, artimųjų ir visos visuomenės saugumo galime prisidėti kiekvienas. Neatsiejama konferencijos dalis – ir „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai, kuriuose buvo pagerbti žmonės, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie visuomenės saugumo. Daugiau informacijos apie konferenciją „Saugumo kodas“ rasite čia.
Plačiau