Stojantiesiems

Iškilmingame Senate apdovanoti daugiau nei 50 nusipelniusių bendruomenės narių

Rugsėjo 25, 2025
Šiandien VILNIUS TECH vykusiame iškilmingame Senato posėdyje tradiciškai įteikti mokslų daktaro diplomai, docento bei profesoriaus pedagoginio vardo atestatai, išduoti patentai.  Statybos fakulteto prof. habil. dr. Gintariui Kaklauskui buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas.
 
Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas pradėdamas posėdį pasidžiaugė, jog per šį pusmetį daugiau nei 50 universiteto mokslo bendruomenės narių nusipelnė šiandien teikiamų apdovanojimų. „Tai – didelis jų džiaugsmas. Mūsų bendruomenei ir universitetui šie žmonės suteikia stiprybę ir leidžia pirmauti tarp kitų aukštųjų mokyklų.“
 
Rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas kvietė naujuosius mokslų daktarus bei jau patyrusius mokslininkus kurti šalies ir pasaulio ateitį:
 
„Vienas didžiausių turtų pasaulyje yra intelektinė galia, inovacijos ir kūrybiškumas. Jų vertė – milžiniška, nes nuo intelektinio potencialo priklauso valstybės gerovė. Būtent jūsų žinios, gebėjimai ir naujos idėjos keičia pasaulį, garsina VILNIUS TECH ir augina talentus. Kviečiu priimti šiandien teikiamus įvertinimus ir ženklus, kaip paskatą ir įkvėpimą tęsti darbus, savo išmintimi stiprinti ir išradingumu toliau kurti šalies ateitį ir geresnį pasaulį“, – kalbėjo rektorius.
 
Džiugina tai, kad patentus gavo dar penki VILNIUS TECH mokslininkų išradimai – du iš jų buvo patentuoti Europos patentų biuro, o trys – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuro. Rektorius palinkėjo, kad šie moksliniai išradimai taptų inovacijomis versle ir būtų sėkmingai komercializuoti. 
 
Įteikus visus diplomus ir atestatus, iškilmingą ceremoniją vainikavo Kūrybinių industrijų fakulteto studentės, dainininkės Tijos Paulinos Puodžiukaitytės muzikinis pasirodymas.

Nuotraukų galeriją rasite čia.
 

 
Profesoriaus pedagoginio vardo atestatus gavo:
 
Kūrybinių industrijų fakulteto prof. dr. Vaida Asakavičiūtė.
 
Aplinkos inžinerijos fakulteto prof. dr. Raimondas Grubliauskas.
 
Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė.
 
Docento pedagoginio vardo atestatus gavo:

Elektronikos fakulteto doc. dr. Vytautas Abromavičius.
 

 Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė.
 
 Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Mykola Karpenko.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Rima Kriauzienė.
 
Kūrybinių industrijų fakulteto doc. Inesa Kurklietytė.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Živilė Elena Mičiulytė.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Birutė Pliuskuvienė.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Urtė Radvilaitė.
 
Architektūros fakulteto doc. Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė.
 
Mechanikos fakulteto doc. dr. Justė Rožėnė.

Architektūros fakulteto doc. Donaldas Trainauskas.
 

Naujaisiais mokslų daktarais tapo:
 
Dr. Tadas Radavičius, disertacijos tema – „Žiedinių apribojimų vertinimas Europos Sąjungos saulės fotovoltikos tiekimo grandinėje“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Manuela Tvaronavičienė.
 
Dr. Kristina Astikė, disertacijos tema – „Kultūros ekonomikos konkurencingumo vertinimas“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Viktorija Skvarciany.
 
Dr. Erika Ribašauskienė, disertacijos tema – „Tvariosios maisto sistemos plėtra Europos Sąjungos ilgalaikės kaimo vizijos kontekste“. Mokslinis vadovas: dr. Tomas Baležentis.
 
Dr. Domas Valiukas, disertacijos tema – „Skaitinis strypinės armatūros ir betono sukibimo modeliavimas“. Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas.
 
Dr. Laura Gavėnienė, disertacijos tema – „Važiavimo greičio automobilių keliuose ribojimo ir kontrolės priemonių poveikio eismo saugumui tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Donatas Čygas.
 
Dr. Edmundas Beivydas, disertacijos tema – „Inovatyvios styginės kabamosios plieninio tilto konstrukcijos įtempių ir deformacijų analizė“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Algirdas Juozapaitis.
 
Dr. Povilas Dabrila, disertacijos tema – „Inovatyvaus vantinio-styginio plieno tilto konstrukcijų analizė“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Algirdas Juozapaitis.
 
Dr. Mantas Stulpinas, disertacijos tema – „Plieninių rėmų plonasienių elementų skerspjūvių optimizacija“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Alfonsas Daniūnas.
 
Dr. Justina Ranceva, disertacijos tema – „Kelių viešojo transporto veiklos tobulinimo metodika siekiant darnios regionų plėtros“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė.
 
Dr. Sai Manoj Rayapureddy, disertacijos tema – „Research on acoustic agglomeration phenomenon by using alternative fuels in a compression ignition engine to reduce particle pollution.“ Mokslinis vadovas: prof. dr. Jonas Matijošius.
 
Dr. Oleksandra Shepel, disertacijos tema – „Research on energetic and ecological indicators of a compression ignition engine fuelled by animal non-edible fats and biofuel blends.“ Mokslinis vadovas: prof. Dr. Jonas Matijošius.
 
Dr. Gabrielius Mejeras, disertacijos tema – „Hibridinio automobilio bioetanoliu varomo kibirkštinio uždegimo variklio eksploatacijos energinių ir ekologinių rodiklių tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. Dr. Alfredas Rimkus.
 
Dr. Olesia Pozdniakova, disertacijos tema – „Konteinerizuotų debesų kompiuterijos programų sistemų automatinio masteliavimo algoritmų, pagrįstų susitarimu dėl paslaugos lygio, tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Dalius Mažeika.
 
Dr. Linas Plioplys, disertacijos tema – „Aukštos temperatūros poveikiams atsparaus betono kompozito kūrimas ir mechaninių savybių analizė“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Viktor Gribniak.
 
Dr. Nerijus Augaitis, disertacijos tema – „Augalinės kilmės birios termoizoliacinės medžiagos kūrimas ir tyrimai“. Mokslinis vadovas: dr. Saulius Vaitkus.
 
Dr. Jurga Subačiūtė-Žemaitienė, disertacijos tema – „Mikroroboto judėjimo trajektorijos planavimo, naudojant jutiklių duomenų suliejimą, tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Vytautas Bučinskas.
 
Dr. Anton Frik, disertacijos tema – „Kintamo kontūro tūrio šilumos siurblio veikimo režimų tyrimas mechaninio vėdinimo sistemoje“. Moksliniai vadovai: prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis, doc. dr. Juozas Bielskus.

Įteikti patentai:
 

Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „Reconfigurable multiple input multiple output wideband integrated transceiver with local oscilator distribution circuit“. Išradėjai: doc. dr. Karolis Kiela, prof. habil. dr. Romualdas Navickas.
 
Europos patentų biuras išdavė patentą išradimui „System and method for reinforcing structures with pre-stressed fibre-reinforced-polymer laminates“. Išradėjai: prof. dr. Juozas Valivonis, doc. dr. Justas Šlaitas.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Rišiklis iš ekstrakcinio pushidračio fosfogipso ir biokuro deginimo pelenų“. Išradėjai: dr. Ina Pundienė, dr. Jolanta Pranckevičienė, dr. Modestas Kligys, dr. Giedrius Girskas, prof. dr. Darius Bačinskas.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Daugiasluoksnė plokštelinė modulinė kasetė dujose esančias kietąsias daleles aglomeruoti ir nusodinti“. Išradėjai: dr. Aleksandras Chlebnikovas, prof. dr. Artūras Kilikevičius.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Ultragarsinė kietųjų dalelių akustinės aglomeracijos kamera“. Išradėjai: doc. dr. Andrius Čeponis, prof. dr. Dalius Mažeika, dr. Darius Vainorius, prof. dr. Artūras Kilikevičius, dr. Kristina Kilikevičienė.

Sveikiname išradėjus, naujus mokslų daktarus, profesorius ir docentus!

Galerija

Panašios naujienos

Mokslo žurnalas „TRANSPORT“ reikšmingai pagerino tarptautinius bibliometrinius rodiklius
Mokslo žurnalas „TRANSPORT“ reikšmingai pagerino tarptautinius bibliometrinius rodiklius
2026 metais paskelbti tarptautiniai bibliometriniai rodikliai, apskaičiuoti pagal 2025 metų duomenis, patvirtina reikšmingą VILNIUS TECH leidžiamo mokslo žurnalo TRANSPORT augimą ir stiprėjančias pozicijas pasaulinėje mokslinės leidybos erdvėje. Nuo 1986 metų leidžiamas žurnalas TRANSPORT publikuoja originalius transporto mokslo ir technologijų tyrimus. Žurnalas indeksuojamas prestižinėse tarptautinėse duomenų bazėse Scopus ir Web of Science, kurios yra vieni svarbiausių mokslinių publikacijų vertinimo ir analizės šaltinių pasaulyje. Žurnalo matomumą, mokslinę įtaką ir cituojamumą atspindintys bibliometriniai rodikliai kasmet atnaujinami tarptautinių mokslinės informacijos ir analitikos bendrovių „Elsevier“ ir „Clarivate Analytics“. Naujausi rezultatai rodo ypač spartų žurnalo pažangos tempą. Pakilimas į aukštesnį kvartilį „Web of Science“ vertinime   Pagal naujausius 2026 m. „Clarivate Analytics“ skelbiamus „Journal Citation Reports“ duomenis, žurnalas TRANSPORT kategorijoje Transportation Science & Technology pakilo iš ketvirtojo (Q4) į trečiąjį (Q3) kvartilį ir šiuo metu užima 42 vietą tarp 80 vertinamų žurnalų. Praėjusiais 2025 metais žurnalas buvo 58-oje vietoje tarp 77 leidinių. Vienas svarbiausių mokslinių žurnalų kokybės rodiklių – Journal Impact Factor (JIF) – per metus padidėjo daugiau nei du kartus: nuo 1,3 iki 3,1. Taip pat reikšmingai išaugo penkerių metų poveikio rodiklis – nuo 1,4 iki 2,1. Teigiamą augimo tendenciją patvirtina ir Journal Citation Indicator (JCI) rodiklis, padidėjęs nuo 0,20 iki 0,36. Pagal šį vertinimą žurnalas taip pat pakilo iš Q4 į Q3 kvartilį. Augantis matomumas „Scopus“ duomenų bazėje   Reikšmingi pokyčiai fiksuojami ir „Scopus“ duomenų bazėje. Žurnalo CiteScore rodiklis padidėjo nuo 2,9 iki 4,0, o vienas svarbiausių tarptautinio poveikio vertinimo rodiklių – SNIP (Source Normalized Impact per Paper) – išaugo nuo 0,598 iki 0,878. Nors SJR (SCImago Journal Rank) rodiklis išliko panašiame lygyje (0,445, palyginti su 0,456 ankstesniais metais), žurnalas išlaikė aukštas pozicijas ir antrąjį kvartilį (Q2) abiejose vertinamose srityse. Automotive Engineering kategorijoje TRANSPORT pakilo iš 50-osios į 42-ąją vietą tarp 143 žurnalų, o Mechanical Engineering kategorijoje – iš 341-osios į 290-ąją vietą tarp 740 leidinių. Nuoseklaus darbo rezultatas   Pasak žurnalo vyr. redaktoriaus prof. dr. Olego Prentkovskio, pagerėję bibliometriniai rodikliai liudija augantį žurnalo TRANSPORT tarptautinį matomumą, mokslinį poveikį ir publikacijų aktualumą pasaulinei tyrėjų bendruomenei. Šie rezultatai atspindi nuoseklų redaktorių kolegijos, autorių, recenzentų ir leidėjų darbą siekiant užtikrinti aukščiausią mokslinių publikacijų kokybę. Pasiekti rezultatai sustiprina žurnalo TRANSPORT, kaip vieno svarbiausių transporto mokslo srities leidinių regione, pozicijas ir prisideda prie VILNIUS TECH tarptautinio mokslinio matomumo bei akademinės reputacijos stiprinimo.
Plačiau
Kanados delegacijos vizitas VILNIUS TECH: nuo tarptautinių mokslo projektų iki bendrų studijų programų
Kanados delegacijos vizitas VILNIUS TECH: nuo tarptautinių mokslo projektų iki bendrų studijų programų
VILNIUS TECH viešėjo Kanados dešimties aukštųjų mokyklų delegacija , kurios vizitą organizavo Kanados ambasada Lietuvoje ir Kanados Tarptautinio švietimo centras. Šis vizitas Kanados ir Baltijos šalių gynybos partnerystės misijos švietimo srityje (Canada-Baltics Education in Defence Partnership Mission) dalis. Susitikimo metu buvo aptarti tolimesnio bendradarbiavimo gynybos, dvigubos paskirties technologijų, dirbtinio intelekto ir autonominių sistemų, kibernetinio saugumo, logistikos, infrastruktūros, robotikos, kosmoso technologijų inžinerijos, biomedicinos, aplinkos inžinerijos, aukštųjų technologijų ir kt. srityse klausimai. Taip pat aptartos bendrų „Europos horizonto“ projektų galimybės. Kartu su Britų Kolumbijos (British Columbia Institute of Technology)  ir Pietų Albertos (SAIT - Southern Alberta Institute of Technology) technologijų institutais buvo aptartos dvigubo diplomo studijų galimybės, dėl kurių numatomas dar vienas susitikimas lapkričio mėnesį. Šiame susitikime taip pat dalyvaus Vaterlo  universitetas, su kuriuo bendradarbiavimas užmegztas jau anksčiau – praėjusiais metais VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas jau viešėjo šiame universitete. Po susitikimo svečiai lankėsi Mechanikos ir Transporto inžinerijos  fakultetų laboratorijose, kuriose galėjo susipažinti su VILNIUS TECH turima moksline infrastruktūra bei atliekamais tyrimais. Dėkojame VILNIUS TECH akademinei bendruomenei aktyviai dalyvavusiai susitikime su Kanados universitetų atstovais ir pristačiusiai universiteto potencialą mokslo ir tyrimų srityse. Taip pat už šio vizito organizavimą dėkojame Kanados ambasadai Lietuvoje ir Kanados Tarptautinio švietimo centrui  pasirinkus VILNIUS TECH kaip vieną iš potencialių partnerių. VILNIUS TECH lankėsi: British Columbia Institute of Technology, Brock University, Carleton University, Dalhousie University, Institut national de la recherche scientifique (INRS), Lakehead University, McMaster University, Saint Mary's University, SAIT - Southern Alberta Institute of Technology ir University of Guelph atstovai.   Daugiau renginio akimirkų: čia.
Plačiau