Stojantiesiems

„Išmanus miestas“ apdovanojimuose prizines vietas susižėrė VGTU komandos

Birželio 11, 2020

Šeštus metus vykstančio projekto „Išmanusis miestas“ nugalėtojais šiemet tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto(VGTU) RAA komanda, suprojektavusi Biržų miesto centrinėje dalyje esančią pramoninę teritoriją. Šiemet pirmą kartą prie studentų jungėsi ir profesionalų komandos. Profesionalų kategorijoje pirmą vietą laimėjo architektai Arūnas Proberkas ir Artūras Mažeika.

Septynios Lietuvos regionų savivaldybės pakvietė aukštosiose mokslo įstaigose besimokančius architektūros, inžinerijos, statybos ir kitų programų studentus bei profesionalų komandas rengti projektus ir prisidėti prie Lietuvos miestų bei miestelių augimo ir plėtros.

„Išmanusis miestas“ – vienas inovatyviausių tokio tipo nacionalinių projektų Lietuvoje, kuris sprendžia probleminių viešųjų šalies erdvių likimą.

Pritaikė erdves žmonėms

Įmonės „Structum projektai“ inicijuojamo projekto metu 38 komandos iš Lietuvos universitetų ir aukštųjų mokyklų bei profesionalų komandos pagal konkurse nurodytus kriterijus orientavosi į aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimą ir efektyvų energijos bei resursų panaudojimą. Kad įgyvendintų viziją, kūrėjai turėjo pasitelkti inovatyvius sprendimus ir pažangiąsias technologijas.

„Šis pavasaris mums visiems buvo sudėtingas. Tačiau aplinkybės leido iš naujo įvertinti tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama: kavos puodelis, žvelgiant į miesto panoramą, susitikimas su draugais parke. Visi skubėjome ir bėgome, dabar turėjome unikalią galimybę sustoti, pergalvoti, kitaip įvertinti ir pažvelgti į kasdienybę“, – kalbėjo projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja ir organizatorė, žurnalo „Structum“ leidėja Ignė Dutova.

Kaip ir kasmet, studentai kūrė teritorijų vizijas iš šiemet dalyvavusių Klaipėdos, Mažeikių, Biržų, Joniškio, Šilutės, Jonavos ir Utenos rajono savivaldybių pasiūlytų teritorijų, dėstytojų kuruojami studentai būrėsi į grupes ir teikė konkursui savo projektinius pasiūlymus. Profesionalai taip pat pateikė savo vizijas. Siekdami atskleisti „Išmaniojo miesto“ specifiką, dalyviai turėjo savo idėjas sieti su darniosios plėtros ir išmaniojo miesto principais, taip pat panaudoti bent vieną kiekvienos grupės partnerio siūlomą produktą, paslaugą ar darbo įrankį.

Kompetentingai komisijai nebuvo lengva išrinkti pačius geriausius. Šių metų komisijos nariai: Artūras Blotnys (UAB „Miesto plėtra“ vyriausiasis architektas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos patarėjas strateginei plėtrai, buvęs ilgametis Vilniaus miesto vyriausiasis architektas), Vytautas Pajaujis, Tomas Lapė, Edita Meškauskienė, Kęstutis Vanagas, Mindaugas Statulevičius, Gintaras Čaikauskas, Marius Narmontas.

Iš aukštųjų mokyklų konkurse dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.

Taip pat konkurse dalyvavo Lietuvos profesionalų studijos: architektūros studija „Altitudės“, architektūros studijos „Konceptas“ ir „Devyni architektai“, kraštovaizdžio architektūros studija „Sodo formos“, architektai A. Mažeika ir A. Proberkas.

Įteikti apdovanojimai

Geriausios „Išmaniojo miesto“ komandos, atrinktos žinomų architektų, urbanistų, universitetų dėstytojų, nekilnojamojo turto, statybų rinkos bei savivaldybių atstovų autoritetingos tarptautinės komisijos, prieš pat apdovanojimus dalyvavo darbų gynimuose.

Pateikti projektai buvo vertinami atskirose kategorijose pagal nurodytas temas. Kiekvienoje kategorijoje buvo išrinktas nugalėtojas, išsiskiriantis savo idėjų originalumu, atlikimo kokybe ir sprendimų pagrįstumu. Geriausi studentų darbai buvo įvertinti trimis prizinėmis vietomis. Atskiroje kategorijoje įvertinti profesionalų darbai.

I vieta studentų kategorijoje

Nominacijos nugalėtojas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto RAA komanda. Projektas – Biržų miesto centrinėje dalyje esanti pramoninė teritorija. Projektą rengė: Austėja Jurčiukonytė, Andrius Mockaitis, Rūta Kapustaitė. Projekto vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius, dr. Darius Linartas.

II vieta studentų kategorijoje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Projektas – Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija. Projektą rengė Aistis Stalaučinskas. Projekto vadovai: doc. dr. Dalia Dijokienė, prof. Audrius Ambrasas, doc. dr. Martynas Valevičius. 

Geriausias inžinerinis sprendimas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Nariai: Edvinas Voiskunovičius, Vilius Priščepionokas, Kotryna Žirgulytė. Vadovai: Raimundas Stupakas, Donaldas Trainauskas. Teritorija: Gargždų miesto centrinė dalis.

III vieta studentų kategorijoje

Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Projektas – Gargždų miesto centrinė dalis. Projektą rengė: Ieva Viržintaitė, Danielė Dikevičiūtė, Aistė Karaliūtė. Vadovai: doc. dr. Dalia Dijokienė, prof. Audrius Ambrasas.

Specialiuosius prizus už geriausią produktų integraciją į projektą įsteigė konkurso partneriai.

„Isort“ įsteigti prizai įteikti aktyviausiems projekto dalyviams – Godai ir Giedrei. „Betono mozaikos“ įsteigtas prizas atiteko socialiai jautraus projekto, t. y. Dorotės Granickaitės sveikatingumo namų prie Rašės upės projekto, kūrėjams. „Eternit Baltic“ už geriausią produkto integraciją ir puikų medžiagų parinkimą sveikino net dvi komandas ir jų atstovus. Buvo apdovanoti profesionalai Arūnas Proberkas ir Artūras Mažeika. Studentų kategorijoje pasveikintas VGTU studentas Aistis Stalaučinskas, kūręs Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos projektą. Už šį projektą A. Stalaučinską taip pat pasveikino ir specialųjį prizą įteikė „Hexing Electrical“.

Specialiosios nominacijos

Specialiuosius prizus įsteigė Susisiekimo, Kultūros, Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos, projekte dalyvavusios savivaldybės.

Didelis jaunų žmonių susidomėjimas kuriant tvarią Lietuvos miestų ateitį tik dar kartą įrodo, kad pasaulis nestovi vietoje ir stengiasi spręsti ekologijos ir visuotinio atšilimo problemas. Kiekvienas toks tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys suteikia galimybę priimti iššūkius ir prisidėti prie šalies vystymosi.
 

Nuotraukų autorius: Amandas Juška
Naujiena parengta pagal organizatorių informaciją. Daugiau informacijos apie visus apdovanojimus – structum.lt

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau