Žurnalas STRUCTUM jau ketvirti metai pačius kūrybingiausius talentus suburia kurti, projektuoti ir formuoti Lietuvos miestų ir rajonų įvaizdį vadovaujantis konkurso „Išmanusis miestas“ principais. Tapdami integruoto projekto dalimi, visi „Išmaniojo miesto IV“ dalyviai – viešasis ir privatus sektoriai, aukštųjų mokyklų atstovai – turi bendrą idėją ir siekia įgyvendinti savivaldybių planus atnaujinti miestų gyvenamąją aplinką.
Šių metų projektas ypatingas tuo, kad didžiausias dėmesys skiriamas ne tik tradicijos, urbanizacijos ir technologijos darnai, bet ir konkurse dalyvaujančių komandų novatoriškumui, originaliam požiūriui į miestą, kaip į gyvą organizmą. Dalyviai šiais metais – tikri inovatoriai, suvokiantys, kad rajonų ateitis – jauni ir veržlūs jų gyventojai, puikiausiai suvokiantys, kaip pagerinti savo gyvenamąją teritoriją. Tai kryptis, kuria juda pažangūs miestai.
Projekte „Išmanusis miestas IV“ dalyvauja net aštuonių aukštųjų mokyklų (VGTU, KTU, VDA, VTDK, ASU, KU, KVK, VDU) studentai, dėstytojai, Klaipėdos r. mokinių komanda. Beje, šiemet projekte gausu naujų veidų, naujų idėjų. Prisijungė Kėdainių, Lazdijų, Plungės, Tauragės, Kelmės, Radviliškio, Švenčionių r. savivaldybės.
Konkurso partneriai – net septynios savivaldybės, kurių teritorijoms šiuo metu jau rengiami techniniai projektai, vyksta realūs idėjų įgyvendinimo darbai.
Kokių projektų šiemet ėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų komandos?
Ypatingo dėmesio šiemet sulaukė Tauragė – net kelios studentų komandos, tarp kurių ir VGTU, prisidės prie šio miesto įvaizdžio formavimo, sporto arenos, hipodromo projektavimo. Šiuo atveju svarbūs politiniai sprendimai: laisvalaikio, pramogų erdvių kūrimas, siekiant suaktyvinti viešąjį gyvenimą kuriant pramogų erdves. Tauragės ateities projektas – sporto arena. Ji turėtų būti naudojama sportinei ir kultūrinei veiklai. Pagrindas galėtų būti pritaikytas įvairioms sporto šakoms (tinkliniui, krepšiniui, tenisui ir kt.). Visi supranta, kad svarbu stiprinti žmonių užimtumą, nes būtent jis yra miesto gyvybingumo rodiklis.
Tauragės r. savivaldybė džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte ir mano, kad tai puiki proga miestui suteikti šį tą nauja – ypač jauniems, aktyviems, pilietiškiems miestiečiams, nes didelė laisvalaikio scenarijų įvairovė suteikia galimybę puikiai leisti laisvą laiką niekur neišvažiuojant. Juk viskas, ko reikia, yra čia pat. „Tauragė turi daug įvairių žaliųjų technologijų, bet transportas – didelė problema. Savivaldybė siekia plėtoti dviračių takus ir tikisi, kad studentai pasiūlys dviračių takų plėtros sprendimų. Turime išsikėlę sau tikslą tapti ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje, galbūt net Baltijos šalyse. Tikiuosi, kad studentai atkreips dėmesį į tai ir pasiūlys ekologiškų sprendimų“, – teigia meras S. Mičiulis.
Kita VGTU komanda pasiryžo ambicingam iššūkiui – ketina tvarkyti Kelmės ir Radviliškio miesto centrus. Darnios architektų, urbanistų ir dizainerių grupės pakeis ne tik miesto vaizdą, bet ir įvaizdį. Įdomu pastebėti, kad Kelmės miestas išvis neturi centro. Norima vieną iš potencialių aikščių ar skverų paversti nuolatiniu centru. Siekiama sukurti grakščią erdvę, kuri įtrauktų miesto gyventojus ir svečius.
„Tikimės konceptualaus miesto centro sutvarkymo projekto. Vizijos, padėsiančios pagerinti esamą situaciją. Norime, kad kiekvienas Kelmės gyventojas ar naujas miesto lankytojas centre jaustųsi jaukiai ir maloniai“, – teigia meras V. Andrulis. Jauniesiems architektams patikėtas 7 ha plotas miesto centre, apimantis ir senąją istorinę Radviliškio miesto urbanistinę dalį. Meras viliasi, kad centras taps išmaniu, patogiu gyventojams ir patraukliu miesto svečiams, jame atsiras daugiau judesio, bus sutvarkytas ūkininkų turgelio paviljonas. Be viso to, keliamas tikslas, kad Radviliškis neprarastų savo istorinio veido.
Plungė turi daug gražių kalvotų teritorijų, aplink yra ir nemažai vandens telkinių, kuriuos stengiamasi kaip nors išnaudoti. VGTU komandos urbanistams strategijoje numatyta teritorija, esanti miesto viduryje ir apimanti Palankės tvenkinį bei gretimus skverus. Tai miesto centrinėje istorinėje dalyje esanti erdvė, priglaudusi patrauklų gamtinį objektą, kuris šiuo metu nėra pritaikytas miesto gyventojams efektyviai naudoti. Keliamas tikslas įrengti patrauklias erdves lankytojams, derinant gamtinius elementus su inovatyviomis technologijomis. Čia naudojami kompoziciniai elementai, žadinantys emocijas, tokie kaip spalva, medžiagiškumas, garsai, atspindžiai.
„Manau, kad tokie projektai skatina judėti į priekį, parodo, jog Lietuvoje nėra viskas blogai, kad galima pasiekti bet kokių užsibrėžtų tikslų, nesvarbu, kokie nepasiekiami jie iš pradžių atrodo. Lietuva yra puiki šalis, kurioje gyventi tikrai gali būti gera, tik turime išmokti didžiuotis tuo, ką turime, ir siekti, kad ateities kartos gyventų dar gražesnėje bei geresnėje valstybėje. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų norų – turime norėti keistis, tuomet pozityvūs pokyčiai atsispindės ir mūsų miestų pokyčiuose“, – sako A. Klišonis.
Lietuvos rajonų teritorijų atnaujinimas yra puikus pavyzdys, kaip viena teritorija gali didinti ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį potencialą bei tapti puikia rinkodaros priemone, didinančia miesto žinomumą ir patrauklumą tiek patiems gyventojams, tiek svečiams.
STRUCTUM informacija
Galerija
