Stojantiesiems

Įspūdingos karjeros pasiekęs Darius Snieška: „Transporto inžinierių nepakeis joks dirbtinis intelektas“

Gegužės 5, 2026

Ne kiekviena sėkmės istorija prasideda nuo aiškios vizijos ar tiesaus kelio į karjeros aukštumas. Kartais jis gimsta iš paieškų, bandymų ir netikėtų sprendimų, kurie ilgainiui tampa stipriu profesiniu pagrindu. Dariaus Snieškos istorija – būtent tokia: nuo nedrąsių pirmųjų pasirinkimų ir praktinio darbo iki tarptautinės patirties bei vadovavimo vienai svarbiausių transporto sektoriaus įmonių „Scania Lietuva“. 

Snieškos patirtis atskleidžia, kaip nuoseklus darbas, smalsumas ir gebėjimas priimti iššūkius gali atverti duris į itin dinamišką ir nuolat besikeičiantį sektorių. 

Transporto pasaulyje atsirado netikėtai

Sprendimas pasukti į transporto inžinerijos mokslus buvo netikėtas – vidutiniais pažymiais baigęs mokyklą D. Snieška į universitetą tuo metu stoti nebandė bei rinkosi tarp darbo ir koleginių studijų. Galiausiai pasirinko pastarąsias, kur ir pradėjo studijuoti inžineriją, o baigęs įsidarbino automobilių remonto servise. Vis tik, po pusmečio suprato – šis darbas ne jam ir nori tobulėti toliau, todėl įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH) bei pasirinko transporto inžinerijos (tuomet – Automobiliai ir automobilių ūkis) neakivaizdines studijas Transporto inžinerijos fakultete. 

„Scania Lietuva“ vadovas D. Snieška

„Tai buvo tęsinys būtent to, ką jau mokiausi. Norėjau turėti universitetinį bakalauro laipsnį, labiau gilintis į šią sritį. Tuo metu jau ir dirbti buvau pradėjęs, na, tai natūralu, kad jau turėjau pasitikėjimo savimi studijuoti universitete, ir kaip vėliau parodė ateitis – tą daryti sėkmingai. Šio sprendimo tikrai nesigailėjau.“

Nuo paprasto pardavėjo iki aukščiausio vadovo

Pasak pašnekovo, studijų metu įgytos žinios bei patirtis pravertė ir vėliau, jau dirbant automobilių vadybininku-pardavėju: universitete susipažino su transportu, jo ekosistema, automobiliais ir jų sandara, logistika. „Kai pradėjau dirbti, pajaučiau, kad inžinerijos išmanymas padėjo tinkamai juos sukomplektuoti ir parduoti. Tam reikia tikrai nemažai techninių dalykų supratimo.“

Tiesa, darbindamasis į „Scania Lietuva“ pagal dar laikraštyje rastą darbo skelbimą, tuo metu apie sunkiasvores transporto priemones žinojo tik iš techninės pusės. Vis tik, tai nesutrukdė pradėti karjeros ką tik Lietuvoje įsikūrusioje didžiausioje tokio tipo transporto priemonių sprendimų ir paslaugų tiekėjos atstovybėje.

„Per aštuonerių metų laikotarpį dirbant Lietuvoje, vadovybė pamatė, jog man puikiai sekasi parduoti produkciją, todėl pasiūlė persikelti į Švediją. Ten buvau atsakingas už Rytų Europos rinkų vystymąsi ir automobilių pardavimą. Po dvejų metų mane perkėlė į Rusiją, su kuria tuo metu „Scania“ dar bendradarbiavo (pasitraukė 2022 m.) ir kurios rinkoje tuo metu plėtė savo verslą. Čia turėjome du itin rizikingus, bet tuo metu sėkmingiausius projektus įmonės istorijoje.“

Pirmasis projektas buvo unikali galimybė tapti didžiausia sportininkų bei žiūrovų vežėja Sočio žiemos olimpinių žaidynių metu. Tam prireikė 800 autobusų, dėl ko tuo metu šis sandoris tapo didžiausias „Scania“ istorijoje. „Tai buvo labai daug rizikos turėjęs projektas, prie kurio dirbome penkerius metus. Man asmeniškai tai tapo iššūkiu, nes svetimoje šalyje reikėjo rasti sprendimų priėmėjus (ang. desicion makers), suderinti įvairius dalykus su daug institucijų, ir galiausiai nepasiduoti bei eiti tolyn.“

Antroji galimybė – panaši, bet jau dalyvaujant Pasaulio futbolo čempionate, tais metais sutraukusiame daugiau nei 10 milijonų žiūrovų. „Tokie projektai pasitaiko kartą gyvenime. Iš pradžių gal ir nelabai to tikėjomės, bet su komanda visa tai įgyvendinome. Kasdien buvo daug beprotiško darbo, kad tai padarytume“, – prisimena VILNIUS TECH alumnas.

Pasibaigus kontraktui, D. Snieškai buvo pasiūlytos dar įspūdingesnės pareigos – tapti „Scania“ atstovybės Lietuvoje vadovu, kurias šiandien jau eina aštuntus metus. Pasak jo, būtent anksčiau priimti sprendimai išvykti, buvo sudėtingiausi, bet kartu ir sėkmingiausi. „Tai padėjo įrodyti tiek sau, tiek kitiems, kad įmanoma pasiekti gerų rezultatų, siekti karjeros ir kitose šalyse, ir tai galiausiai atvedė į šias pareigas.“

Ko reikia geram specialistui transporto sektoriuje? 

Snieška pasakoja, jog būnant tokioje pozicijoje, svarbu suprasti visus įmonės lygius ir pats juos išmėginti. Taip pat labai svarbu suprasti komercinę pusę, automobilių pardavimus, finansinius aspektus. „Praktiškai turi praeiti visas pozicijas nuo pačios žemiausios, kad visa tai išmanytum. Negali praleisti nė laiptelio, kad vėliau gebėtum suprasti, apie ką kalba komanda – juk vadovo pagrindinis darbas yra dirbti tiek su darbuotojais, tiek klientais.“

Pašnekovas tęsia – pagrindinis dalykas šiandieninėje vadovo pozicijoje yra lyderystė. Kadangi dirbama su procesais, kuriuos atlieka kiti žmonės, vadovas turi išmanyti, kaip vesti komandą pirmyn.

Kitas itin svarbus aspektas dirbant tokioje organizacijoje – stiprus inžinerinis išsilavinimas: „Būtina išmanyti, iš ko susideda automobilis ir jo detalės ne tik iš praktinės, bet ir teorinės pusės. Iš patirties galiu pasakyti: įmonėje matome, jog inžinieriai daug greičiau „įsivažiuoja“ ir pasiekia rezultatų nei tie, kurie šių žinių neturi. Pas mus dirba nemažai žmonių, studijavusių būtent VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete, ir jiems dažniausiai pavyksta viską perprasti daug greičiau nei darbuotojams, baigusiems kitas pakraipas.“

Kalbant apie darbo pobūdį, D. Snieška pasakoja – per visus metus „Scania Lietuva“ neturėjo nė vienos darbo dienos, kuri būtų tokia pati, kaip buvus prieš tai. Rutinos tokiose pareigose mažai – dažnai tenka vykti į susitikimus, komandiruotes, atlikti kitas kuo įvairiausias užduotis. „Man būtų sunku dirbti pasikartojantį darbą, todėl tokia dinamika mane „veža“. Tai mane turbūt ir išlaikė šioje kompanijoje tiek daug metų. Toks darbas, kaip ir pati transporto rinka, yra tiems žmonėms, kurie nemėgsta pastovumo.“

Neišsenkančios transporto sektoriaus galimybės

Įspūdingos karjeros pasiekęs D. Snieška dar tik svarstantiems apie transporto inžinerijos studijas pataria nedvejoti – darbo visuomet bus, o specialistų poreikis kasdien auga: „Ne veltui yra posakis, kad transporto sektorius yra ekonomikos variklis ir ratai. Jis varo pasaulį į priekį tiesiogine to žodžio prasme. Tokių specialistų poreikis niekada nedings ir jų nepakeis joks dirbtinis intelektas. Be to, kadangi šis sektorius vis auga ir keičiasi, jam nuolat reikia vis naujų sričių specialistų.“

Snieška negaili patarimų ir būsimiesiems transporto inžinieriams: 

„Pirmiausia, pabaigę studijas, nebijokite praktinio darbo – tai geriau nei laukti idealaus pasiūlymo. Toks įrašas gyvenimo aprašyme darbdaviui atrodo daug geriau nei jokio. Net jeigu tame darbe ilgai nedirbsite, vis tiek įgausite neįkainojamos patirties.“

Antrasis patarimas – niekada nenustoti mokytis ir tobulėti. Pasak jo, studijų baigimas dar nereiškia, kad galima sustoti, kadangi žinios greitai sensta, o rinka nuolat keičiasi, todėl privalu žinoti, kas joje vyksta ir kokios naujovės atsiranda. „Jeigu nežengsite koja kojon su sektoriaus pokyčiais, bus labai sunku prisitaikyti prie rinkos, o darbdavys tą tikrai jaučia. Šiuo atveju, taip pat praverčia paklausyti, ką sako kiti tos srities specialistai ir nebijoti užduoti jiems klausimų. Nepamirškite, jog galvojimas, kad viską žinai – riboja tobulėjimą.“

Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH Transporto inžinerijos studijas Transporto inžinerijos fakultete rasi čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/studiju-programos/transporto-inzinerija-17028-u-153/

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau