Stojantiesiems

Įspūdingos karjeros pasiekęs Darius Snieška: „Transporto inžinierių nepakeis joks dirbtinis intelektas“

Gegužės 5, 2026

Ne kiekviena sėkmės istorija prasideda nuo aiškios vizijos ar tiesaus kelio į karjeros aukštumas. Kartais jis gimsta iš paieškų, bandymų ir netikėtų sprendimų, kurie ilgainiui tampa stipriu profesiniu pagrindu. Dariaus Snieškos istorija – būtent tokia: nuo nedrąsių pirmųjų pasirinkimų ir praktinio darbo iki tarptautinės patirties bei vadovavimo vienai svarbiausių transporto sektoriaus įmonių „Scania Lietuva“. 

Snieškos patirtis atskleidžia, kaip nuoseklus darbas, smalsumas ir gebėjimas priimti iššūkius gali atverti duris į itin dinamišką ir nuolat besikeičiantį sektorių. 

Transporto pasaulyje atsirado netikėtai

Sprendimas pasukti į transporto inžinerijos mokslus buvo netikėtas – vidutiniais pažymiais baigęs mokyklą D. Snieška į universitetą tuo metu stoti nebandė bei rinkosi tarp darbo ir koleginių studijų. Galiausiai pasirinko pastarąsias, kur ir pradėjo studijuoti inžineriją, o baigęs įsidarbino automobilių remonto servise. Vis tik, po pusmečio suprato – šis darbas ne jam ir nori tobulėti toliau, todėl įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH) bei pasirinko transporto inžinerijos (tuomet – Automobiliai ir automobilių ūkis) neakivaizdines studijas Transporto inžinerijos fakultete. 

„Scania Lietuva“ vadovas D. Snieška

„Tai buvo tęsinys būtent to, ką jau mokiausi. Norėjau turėti universitetinį bakalauro laipsnį, labiau gilintis į šią sritį. Tuo metu jau ir dirbti buvau pradėjęs, na, tai natūralu, kad jau turėjau pasitikėjimo savimi studijuoti universitete, ir kaip vėliau parodė ateitis – tą daryti sėkmingai. Šio sprendimo tikrai nesigailėjau.“

Nuo paprasto pardavėjo iki aukščiausio vadovo

Pasak pašnekovo, studijų metu įgytos žinios bei patirtis pravertė ir vėliau, jau dirbant automobilių vadybininku-pardavėju: universitete susipažino su transportu, jo ekosistema, automobiliais ir jų sandara, logistika. „Kai pradėjau dirbti, pajaučiau, kad inžinerijos išmanymas padėjo tinkamai juos sukomplektuoti ir parduoti. Tam reikia tikrai nemažai techninių dalykų supratimo.“

Tiesa, darbindamasis į „Scania Lietuva“ pagal dar laikraštyje rastą darbo skelbimą, tuo metu apie sunkiasvores transporto priemones žinojo tik iš techninės pusės. Vis tik, tai nesutrukdė pradėti karjeros ką tik Lietuvoje įsikūrusioje didžiausioje tokio tipo transporto priemonių sprendimų ir paslaugų tiekėjos atstovybėje.

„Per aštuonerių metų laikotarpį dirbant Lietuvoje, vadovybė pamatė, jog man puikiai sekasi parduoti produkciją, todėl pasiūlė persikelti į Švediją. Ten buvau atsakingas už Rytų Europos rinkų vystymąsi ir automobilių pardavimą. Po dvejų metų mane perkėlė į Rusiją, su kuria tuo metu „Scania“ dar bendradarbiavo (pasitraukė 2022 m.) ir kurios rinkoje tuo metu plėtė savo verslą. Čia turėjome du itin rizikingus, bet tuo metu sėkmingiausius projektus įmonės istorijoje.“

Pirmasis projektas buvo unikali galimybė tapti didžiausia sportininkų bei žiūrovų vežėja Sočio žiemos olimpinių žaidynių metu. Tam prireikė 800 autobusų, dėl ko tuo metu šis sandoris tapo didžiausias „Scania“ istorijoje. „Tai buvo labai daug rizikos turėjęs projektas, prie kurio dirbome penkerius metus. Man asmeniškai tai tapo iššūkiu, nes svetimoje šalyje reikėjo rasti sprendimų priėmėjus (ang. desicion makers), suderinti įvairius dalykus su daug institucijų, ir galiausiai nepasiduoti bei eiti tolyn.“

Antroji galimybė – panaši, bet jau dalyvaujant Pasaulio futbolo čempionate, tais metais sutraukusiame daugiau nei 10 milijonų žiūrovų. „Tokie projektai pasitaiko kartą gyvenime. Iš pradžių gal ir nelabai to tikėjomės, bet su komanda visa tai įgyvendinome. Kasdien buvo daug beprotiško darbo, kad tai padarytume“, – prisimena VILNIUS TECH alumnas.

Pasibaigus kontraktui, D. Snieškai buvo pasiūlytos dar įspūdingesnės pareigos – tapti „Scania“ atstovybės Lietuvoje vadovu, kurias šiandien jau eina aštuntus metus. Pasak jo, būtent anksčiau priimti sprendimai išvykti, buvo sudėtingiausi, bet kartu ir sėkmingiausi. „Tai padėjo įrodyti tiek sau, tiek kitiems, kad įmanoma pasiekti gerų rezultatų, siekti karjeros ir kitose šalyse, ir tai galiausiai atvedė į šias pareigas.“

Ko reikia geram specialistui transporto sektoriuje? 

Snieška pasakoja, jog būnant tokioje pozicijoje, svarbu suprasti visus įmonės lygius ir pats juos išmėginti. Taip pat labai svarbu suprasti komercinę pusę, automobilių pardavimus, finansinius aspektus. „Praktiškai turi praeiti visas pozicijas nuo pačios žemiausios, kad visa tai išmanytum. Negali praleisti nė laiptelio, kad vėliau gebėtum suprasti, apie ką kalba komanda – juk vadovo pagrindinis darbas yra dirbti tiek su darbuotojais, tiek klientais.“

Pašnekovas tęsia – pagrindinis dalykas šiandieninėje vadovo pozicijoje yra lyderystė. Kadangi dirbama su procesais, kuriuos atlieka kiti žmonės, vadovas turi išmanyti, kaip vesti komandą pirmyn.

Kitas itin svarbus aspektas dirbant tokioje organizacijoje – stiprus inžinerinis išsilavinimas: „Būtina išmanyti, iš ko susideda automobilis ir jo detalės ne tik iš praktinės, bet ir teorinės pusės. Iš patirties galiu pasakyti: įmonėje matome, jog inžinieriai daug greičiau „įsivažiuoja“ ir pasiekia rezultatų nei tie, kurie šių žinių neturi. Pas mus dirba nemažai žmonių, studijavusių būtent VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete, ir jiems dažniausiai pavyksta viską perprasti daug greičiau nei darbuotojams, baigusiems kitas pakraipas.“

Kalbant apie darbo pobūdį, D. Snieška pasakoja – per visus metus „Scania Lietuva“ neturėjo nė vienos darbo dienos, kuri būtų tokia pati, kaip buvus prieš tai. Rutinos tokiose pareigose mažai – dažnai tenka vykti į susitikimus, komandiruotes, atlikti kitas kuo įvairiausias užduotis. „Man būtų sunku dirbti pasikartojantį darbą, todėl tokia dinamika mane „veža“. Tai mane turbūt ir išlaikė šioje kompanijoje tiek daug metų. Toks darbas, kaip ir pati transporto rinka, yra tiems žmonėms, kurie nemėgsta pastovumo.“

Neišsenkančios transporto sektoriaus galimybės

Įspūdingos karjeros pasiekęs D. Snieška dar tik svarstantiems apie transporto inžinerijos studijas pataria nedvejoti – darbo visuomet bus, o specialistų poreikis kasdien auga: „Ne veltui yra posakis, kad transporto sektorius yra ekonomikos variklis ir ratai. Jis varo pasaulį į priekį tiesiogine to žodžio prasme. Tokių specialistų poreikis niekada nedings ir jų nepakeis joks dirbtinis intelektas. Be to, kadangi šis sektorius vis auga ir keičiasi, jam nuolat reikia vis naujų sričių specialistų.“

Snieška negaili patarimų ir būsimiesiems transporto inžinieriams: 

„Pirmiausia, pabaigę studijas, nebijokite praktinio darbo – tai geriau nei laukti idealaus pasiūlymo. Toks įrašas gyvenimo aprašyme darbdaviui atrodo daug geriau nei jokio. Net jeigu tame darbe ilgai nedirbsite, vis tiek įgausite neįkainojamos patirties.“

Antrasis patarimas – niekada nenustoti mokytis ir tobulėti. Pasak jo, studijų baigimas dar nereiškia, kad galima sustoti, kadangi žinios greitai sensta, o rinka nuolat keičiasi, todėl privalu žinoti, kas joje vyksta ir kokios naujovės atsiranda. „Jeigu nežengsite koja kojon su sektoriaus pokyčiais, bus labai sunku prisitaikyti prie rinkos, o darbdavys tą tikrai jaučia. Šiuo atveju, taip pat praverčia paklausyti, ką sako kiti tos srities specialistai ir nebijoti užduoti jiems klausimų. Nepamirškite, jog galvojimas, kad viską žinai – riboja tobulėjimą.“

Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH Transporto inžinerijos studijas Transporto inžinerijos fakultete rasi čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/studiju-programos/transporto-inzinerija-17028-u-153/

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
Penktadienį VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Viešnios domėjosi universitete kuriamomis naujausiomis technologijomis, apsilankė Pramoninės robotikos laboratorijoje, bendravo su jaunaisiais kūrėjais ir domėjosi VILNIUS TECH įgyvendinamu projektu, stiprinančiu mergaičių ir merginų įsitraukimą į inžinerines, technologijų konstravimo ir valdymo veiklas. [caption id="attachment_116782" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė[/caption] Atvykusios į VILNIUS TECH Mechanikos fakultetą pirmosios ponios išklausė strateginės partnerystės prorektoriaus doc. dr. Ado Meškėno parengto universiteto pristatymo. Jis viešnioms pasakojo apie strategines partnerystes, technologinių studijų kryptis, universiteto vaidmenį ugdant ateities inžinierius bei pristatė su kuriomis Suomijos aukštosiomis mokyklomis ir institucijomis VILNIUS TECH bendradarbiauja. [caption id="attachment_116805" align="alignnone" width="2560"] Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas viešnioms pasakojo apie VILNIUS TECH[/caption] Mechanikos fakulteto dekanas doc. dr. Justinas Gargasas priminė, kad fakultetas yra istorinė VILNIUS TECH ištakų dalis, nes būtent čia 1956 m. prasidėjo universiteto kelias. „Šiandien fakultetas specializuojasi mechanikos inžinerijos srityje, kuri yra daugelio kitų inžinerinių technologijų pagrindas — nuo transporto ir robotikos iki medicinos inžinerijos“, – sakė jis. Pramoninės robotikos laboratorijoje prof. dr. Vytautas Bučinskas pirmosioms ponioms papasakojo apie robotų evoliuciją nuo 1990 m. iki naujausių sistemų, parodė senesnius ir naujausius robotus. [caption id="attachment_116799" align="alignnone" width="2560"] Prof. dr. Vytautas Bučinskas viešnioms pristatė laboratorijos paskirtį[/caption] Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pirmąsias ponias supažindino su VILNIUS TECH veikla, kryptingai įvedančia vaikus ir jaunimą į universitetinę aplinką bei pristatančia technologijų ir inžinerijos svarbą šiuolaikinei visuomenei, sudarančia sąlygas jauniems žmonėms sąmoningai pasirinkti savo ateities studijas ir profesinį kelią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinio konteksto. Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros doc. dr. Justė Rožėnė Lietuvos ir Suomijos pirmosioms ponioms pristatė VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programa „Ateities inžinerija“. Šioje programoje dalyvaujantys 7–12 klasių moksleiviai atlieka integruotus projektinius darbus inžinerijos ir kitų STEAM dalykų srityje, orientuotus į realių gyvenamosios aplinkos problemų tyrimą ir praktinį sprendimą. [caption id="attachment_116817" align="alignnone" width="2560"] Doc. dr. Justė Rožėnė pirmosioms ponioms pristatė programa „Ateities inžinerija“[/caption] Programa suteikia moksleiviams reikalingos metodinės medžiagos, IT įrankių, universiteto dėstytojų konsultacijas, dalyviams organizuojamos kūrybinės dirbtuvės mokykloje arba VILNIUS TECH laboratorijose. [caption id="attachment_116784" align="alignnone" width="2560"] Lietuvos ir Suomijos pirmosios ponios laboratorijoje bendravo su moksleiviais[/caption] „Dėkoju už labai vertingą ir aktualią idėją – atverti universitetą ir mokyklinio amžiaus vaikams. Suformavote gražią tradiciją, kurią seka ir kitos aukštosios mokyklos: kviečiate į savo laboratorijas, studijų erdves mokyklinio amžiaus vaikus, talkinate mokykloms, suteikiate mokytojams darbo laboratorijose galimybių. Tyrimai atskleidžia, kad apie 15 procentų vaikų turi inžinerinį mąstymą – specialių polinkių, galvojimo, analizės ypatybių rinkinį. Laiku pastebėti ir sulaukę paramos, paskatinimo, tokie vaikai gali užaugti genialiais ateities technologijų kūrėjais. Jūs ėmėtės šio darbo – ir sėkmingai. Tai didelė dovana ne tik šiems vaikams, jų šeimoms, bet ir visai mūsų valstybei. Inžinerinis ugdymas – visos mūsų šalies, visuomenės interesas“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Konstrukcijų su akustine metamedžiaga iš perdirbto plastiko kūrimas ir savybių tyrimai“, kurią parengė doktorantas Andrej Naimušin. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – doc. dr. Tomas Januševičius. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 15 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje nagrinėjamos plastiko konstrukcijos ir metamedžiagos, į kurių sandarą įeina akustinė metamedžiaga, paremta Helmholtzo rezonatoriaus veikimo principu. Pagrindinis tyrimo objektas yra iš perdirbto plastiko pagaminta metamedžiaginė konstrukcija, pasižyminti geromis garso izoliajos ir garso sugerties savybėmis. Disertacijos tikslas – sukurti konstrukciją iš perdirbto plastiko metamedžiagos, patalpų garso izoliacijai ir sugerčiai gerinti. Darbe sprendžiami tokie uždaviniai: pirmasis susijęs su metamedžiagų kūrimu ir jų neakustinių bei akustinių savybių tyrimais; antrasis – su teoriniais skaičiavimais atskiriems metamedžiagos rezonatoriams pagal perdavimo matricos metodą; trečiasis ir ketvirtasis – akustinių savybių charakterizavimas, naudojant interferometrą ir triukšmo slopinimo kamerą bei garsą sugeriančios plokštės iš perdirbto plastiko metamedžiagos ir garsą izoliuojančios sistemos su perdirbto plastiko metamedžiaga projektavimas; penktasis yra galutinio inžinerinio sprendinio garso izoliacijos ir garso sugerties modeliavimas, naudojant modeliavimo programas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aprašoma tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimo objektas, suformuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, nurodomos tyrimų metodikos, darbo mokslinis naujumas ir darbo rezultatų praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema paskelbtos autoriaus publikacijos, pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjamos plastiko atliekų antrinio panaudojimo galimybės patalpų akustikai gerinti ir garso izoliacijos ir garso sugerties mokslinių tyrimų analizė. Antrajame skyriuje pateikiamos mėginių geometrinių savybių skaičiavimo ir paruošimo, akustinių ir neakustinių savybių nustatymo, garso izoliacijos bei sugerties modeliavimo metodikos. Trečiame skyriuje pateikti teorinių tyrimų, garso izoliacijos, garso sugerties ir statinės orinės varžos eksperimentinių tyrimų rezultatai ir jų analizė. Disertacijos tema yra atspausdinti penki moksliniai straipsniai: trys mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę; vienas – Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje; vienas – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau