Stojantiesiems

Įspūdingos karjeros pasiekęs Darius Snieška: „Transporto inžinierių nepakeis joks dirbtinis intelektas“

Gegužės 5, 2026

Ne kiekviena sėkmės istorija prasideda nuo aiškios vizijos ar tiesaus kelio į karjeros aukštumas. Kartais jis gimsta iš paieškų, bandymų ir netikėtų sprendimų, kurie ilgainiui tampa stipriu profesiniu pagrindu. Dariaus Snieškos istorija – būtent tokia: nuo nedrąsių pirmųjų pasirinkimų ir praktinio darbo iki tarptautinės patirties bei vadovavimo vienai svarbiausių transporto sektoriaus įmonių „Scania Lietuva“. 

Snieškos patirtis atskleidžia, kaip nuoseklus darbas, smalsumas ir gebėjimas priimti iššūkius gali atverti duris į itin dinamišką ir nuolat besikeičiantį sektorių. 

Transporto pasaulyje atsirado netikėtai

Sprendimas pasukti į transporto inžinerijos mokslus buvo netikėtas – vidutiniais pažymiais baigęs mokyklą D. Snieška į universitetą tuo metu stoti nebandė bei rinkosi tarp darbo ir koleginių studijų. Galiausiai pasirinko pastarąsias, kur ir pradėjo studijuoti inžineriją, o baigęs įsidarbino automobilių remonto servise. Vis tik, po pusmečio suprato – šis darbas ne jam ir nori tobulėti toliau, todėl įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH) bei pasirinko transporto inžinerijos (tuomet – Automobiliai ir automobilių ūkis) neakivaizdines studijas Transporto inžinerijos fakultete. 

„Scania Lietuva“ vadovas D. Snieška

„Tai buvo tęsinys būtent to, ką jau mokiausi. Norėjau turėti universitetinį bakalauro laipsnį, labiau gilintis į šią sritį. Tuo metu jau ir dirbti buvau pradėjęs, na, tai natūralu, kad jau turėjau pasitikėjimo savimi studijuoti universitete, ir kaip vėliau parodė ateitis – tą daryti sėkmingai. Šio sprendimo tikrai nesigailėjau.“

Nuo paprasto pardavėjo iki aukščiausio vadovo

Pasak pašnekovo, studijų metu įgytos žinios bei patirtis pravertė ir vėliau, jau dirbant automobilių vadybininku-pardavėju: universitete susipažino su transportu, jo ekosistema, automobiliais ir jų sandara, logistika. „Kai pradėjau dirbti, pajaučiau, kad inžinerijos išmanymas padėjo tinkamai juos sukomplektuoti ir parduoti. Tam reikia tikrai nemažai techninių dalykų supratimo.“

Tiesa, darbindamasis į „Scania Lietuva“ pagal dar laikraštyje rastą darbo skelbimą, tuo metu apie sunkiasvores transporto priemones žinojo tik iš techninės pusės. Vis tik, tai nesutrukdė pradėti karjeros ką tik Lietuvoje įsikūrusioje didžiausioje tokio tipo transporto priemonių sprendimų ir paslaugų tiekėjos atstovybėje.

„Per aštuonerių metų laikotarpį dirbant Lietuvoje, vadovybė pamatė, jog man puikiai sekasi parduoti produkciją, todėl pasiūlė persikelti į Švediją. Ten buvau atsakingas už Rytų Europos rinkų vystymąsi ir automobilių pardavimą. Po dvejų metų mane perkėlė į Rusiją, su kuria tuo metu „Scania“ dar bendradarbiavo (pasitraukė 2022 m.) ir kurios rinkoje tuo metu plėtė savo verslą. Čia turėjome du itin rizikingus, bet tuo metu sėkmingiausius projektus įmonės istorijoje.“

Pirmasis projektas buvo unikali galimybė tapti didžiausia sportininkų bei žiūrovų vežėja Sočio žiemos olimpinių žaidynių metu. Tam prireikė 800 autobusų, dėl ko tuo metu šis sandoris tapo didžiausias „Scania“ istorijoje. „Tai buvo labai daug rizikos turėjęs projektas, prie kurio dirbome penkerius metus. Man asmeniškai tai tapo iššūkiu, nes svetimoje šalyje reikėjo rasti sprendimų priėmėjus (ang. desicion makers), suderinti įvairius dalykus su daug institucijų, ir galiausiai nepasiduoti bei eiti tolyn.“

Antroji galimybė – panaši, bet jau dalyvaujant Pasaulio futbolo čempionate, tais metais sutraukusiame daugiau nei 10 milijonų žiūrovų. „Tokie projektai pasitaiko kartą gyvenime. Iš pradžių gal ir nelabai to tikėjomės, bet su komanda visa tai įgyvendinome. Kasdien buvo daug beprotiško darbo, kad tai padarytume“, – prisimena VILNIUS TECH alumnas.

Pasibaigus kontraktui, D. Snieškai buvo pasiūlytos dar įspūdingesnės pareigos – tapti „Scania“ atstovybės Lietuvoje vadovu, kurias šiandien jau eina aštuntus metus. Pasak jo, būtent anksčiau priimti sprendimai išvykti, buvo sudėtingiausi, bet kartu ir sėkmingiausi. „Tai padėjo įrodyti tiek sau, tiek kitiems, kad įmanoma pasiekti gerų rezultatų, siekti karjeros ir kitose šalyse, ir tai galiausiai atvedė į šias pareigas.“

Ko reikia geram specialistui transporto sektoriuje? 

Snieška pasakoja, jog būnant tokioje pozicijoje, svarbu suprasti visus įmonės lygius ir pats juos išmėginti. Taip pat labai svarbu suprasti komercinę pusę, automobilių pardavimus, finansinius aspektus. „Praktiškai turi praeiti visas pozicijas nuo pačios žemiausios, kad visa tai išmanytum. Negali praleisti nė laiptelio, kad vėliau gebėtum suprasti, apie ką kalba komanda – juk vadovo pagrindinis darbas yra dirbti tiek su darbuotojais, tiek klientais.“

Pašnekovas tęsia – pagrindinis dalykas šiandieninėje vadovo pozicijoje yra lyderystė. Kadangi dirbama su procesais, kuriuos atlieka kiti žmonės, vadovas turi išmanyti, kaip vesti komandą pirmyn.

Kitas itin svarbus aspektas dirbant tokioje organizacijoje – stiprus inžinerinis išsilavinimas: „Būtina išmanyti, iš ko susideda automobilis ir jo detalės ne tik iš praktinės, bet ir teorinės pusės. Iš patirties galiu pasakyti: įmonėje matome, jog inžinieriai daug greičiau „įsivažiuoja“ ir pasiekia rezultatų nei tie, kurie šių žinių neturi. Pas mus dirba nemažai žmonių, studijavusių būtent VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete, ir jiems dažniausiai pavyksta viską perprasti daug greičiau nei darbuotojams, baigusiems kitas pakraipas.“

Kalbant apie darbo pobūdį, D. Snieška pasakoja – per visus metus „Scania Lietuva“ neturėjo nė vienos darbo dienos, kuri būtų tokia pati, kaip buvus prieš tai. Rutinos tokiose pareigose mažai – dažnai tenka vykti į susitikimus, komandiruotes, atlikti kitas kuo įvairiausias užduotis. „Man būtų sunku dirbti pasikartojantį darbą, todėl tokia dinamika mane „veža“. Tai mane turbūt ir išlaikė šioje kompanijoje tiek daug metų. Toks darbas, kaip ir pati transporto rinka, yra tiems žmonėms, kurie nemėgsta pastovumo.“

Neišsenkančios transporto sektoriaus galimybės

Įspūdingos karjeros pasiekęs D. Snieška dar tik svarstantiems apie transporto inžinerijos studijas pataria nedvejoti – darbo visuomet bus, o specialistų poreikis kasdien auga: „Ne veltui yra posakis, kad transporto sektorius yra ekonomikos variklis ir ratai. Jis varo pasaulį į priekį tiesiogine to žodžio prasme. Tokių specialistų poreikis niekada nedings ir jų nepakeis joks dirbtinis intelektas. Be to, kadangi šis sektorius vis auga ir keičiasi, jam nuolat reikia vis naujų sričių specialistų.“

Snieška negaili patarimų ir būsimiesiems transporto inžinieriams: 

„Pirmiausia, pabaigę studijas, nebijokite praktinio darbo – tai geriau nei laukti idealaus pasiūlymo. Toks įrašas gyvenimo aprašyme darbdaviui atrodo daug geriau nei jokio. Net jeigu tame darbe ilgai nedirbsite, vis tiek įgausite neįkainojamos patirties.“

Antrasis patarimas – niekada nenustoti mokytis ir tobulėti. Pasak jo, studijų baigimas dar nereiškia, kad galima sustoti, kadangi žinios greitai sensta, o rinka nuolat keičiasi, todėl privalu žinoti, kas joje vyksta ir kokios naujovės atsiranda. „Jeigu nežengsite koja kojon su sektoriaus pokyčiais, bus labai sunku prisitaikyti prie rinkos, o darbdavys tą tikrai jaučia. Šiuo atveju, taip pat praverčia paklausyti, ką sako kiti tos srities specialistai ir nebijoti užduoti jiems klausimų. Nepamirškite, jog galvojimas, kad viską žinai – riboja tobulėjimą.“

Daugiau informacijos apie VILNIUS TECH Transporto inžinerijos studijas Transporto inžinerijos fakultete rasi čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/studiju-programos/transporto-inzinerija-17028-u-153/

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir informacijos mokslų konferencija „eStream 2026“. Šis renginys tapo svarbiu traukos centru mokslininkams, doktorantams bei pramonės lyderiams iš viso pasaulio, suteikdamas erdvę pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje. Konferenciją oficialiai atidarė konferencijos pirmininkas, VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, o įkvepiantį sveikinimo žodį tarė Elektronikos fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Medeišis. Kasmet konferencija suburia ryškiausius savo sričių ekspertus, ir šie metai nebuvo išimtis – abi renginio dienas pradėjo aukšto lygio kviestiniai pranešėjai, pristatę aktualias įžvalgas, tiesiogiai reaguojančias į šiandienos visuomenės ir technologijų iššūkius. Prof. Dr. Vijitashwa Pandey iš Oaklando universiteto (JAV), katedros vedėjas ir Pawley „Lean Studies“ profesorius, buvo pirmasis konferencijos pranešėjas. Jo pristatymas „Naujos sprendimų priėmimo neapibrėžtumo sąlygomis perspektyvos išmaniųjų autonominių sistemų kontekste“ efektyviai suformavo renginio toną ir kryptį, įkvėpdamas dinamišką tarpdisciplininį dialogą. Prof. Dr. Vilius Benetis, NRD Cyber Security (Lietuva) generalinis direktorius, tęsė sesiją pristatydamas pranešimą „Skaitmeninis suverenitetas fragmentuotame pasaulyje: kodėl vietinės ekosistemos tampa naujuoju globaliu skydu“. Jo įžvalgos apie kintančią kibernetinio saugumo aplinką suteikė svarbią perspektyvą, kaip regioninis atsparumas tampa esmine apsauga vis labiau susiskaldžiusiame technologiniame amžiuje. Dr. Gediminas Račiukaitis, ChipsC²-LT koordinatorius iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (Lietuva), užbaigė atidarymo sesiją. Savo pranešime „Nuo idėjos iki lusto: kaip ChipsC²-LT gali tai palengvinti“ jis išsamiai pristatė puslaidininkių inovacijų kelią, pabrėždamas Kompetencijos centro esminį vaidmenį, jungiantį koncepcinį projektavimą su apčiuopiama realybe. Antrosios dienos atidarymo žodį tarė prof. dr. Zigmas Balevičius iš FTMC (Lietuva). Po jo sekė žymių pranešėjų sesija, kuri gilinosi į techninius ir edukacinius pramonės iššūkius. Doc. dr. Inna Saiapina iš Ukrainos nacionalinio technikos universiteto „Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute“ (Ukraina) pristatė pranešimą „Inžinerinis švietimas pokyčių laikotarpiu: tarpdisciplininės ir duomenimis grįstos perspektyvos iš Ukrainos“. Jos prezentacija suteikė gilų žvilgsnį į tai, kaip akademinės sistemos kinta veikiamos kritinių išorinių veiksnių. Hans Klos, „Sintecs“ (Nyderlandai) generalinis direktorius, skaitė baigiamąjį sesijos pranešimą „Kodėl elektroniniai projektai nepasiekia savo tikslų ir kaip modeliavimas bei analizė pagerina prognozuojamumą“. Remdamasis didele „Sintecs“ patirtimi aukštos kokybės PCB projektavime, jis pabrėžė modeliavimu grįsto kūrimo kritinę svarbą užtikrinant veiksmingumą skirtinguose sektoriuose. Dalyvių pasiekimų apdovanojimai Konferencijos metu taip pat buvo pagerbti geriausių mokslinių darbų autoriai. Apdovanojimus pelnė Robertas Ūselis bei Olga Ovtšarenko. Ypatingo įvertinimo sulaukė Wan-Ru Yao, kurio darbas pelnė specialųjį įmonės „Elinija“ apdovanojimą. Konferencijos mokslinis komitetas, Prof. Dr. Darius Plonis, Doc. Dr. Artūras Medeišis, ir organizatoriai, Dr. Justina Anulytė, džiaugiasi augančia renginio kokybe ir bendruomene. Doc. dr. Darius Eidukynas, doc. dr. Andrius Šibilskis bei dr. Mindaugas Žilys pastebi, kad konferencija tapo svarbiu tarptautiniu centru. „Kasmet stebime ne tik didėjantį dalyvių skaičių, bet ir kokybinį šuolį. Džiugu matyti, kad konferencija tampa vieta, kurioje akademinė bendruomenė ir pramonės ekspertai randa bendrą kalbą kurdami realų poveikį turinčias technologijas,“ – teigė Doc. Dr. Artūras Medeišis. Jaunųjų mokslininkų įsitraukimas Be žodinių pranešimų, vyko ir mokslinių plakatų sesija, kurioje jaunieji mokslininkai vizualiai pristatė savo pasiekimus ir tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę su autoriais diskutuoti jų pristatomas temas ir vėliau pateikti anoniminį balsavimą. Geriausių mokslinių plakatų vietas užėmė: Dimitrij Kamyšanskis ir Ūla Šveiterytė – pelnė pirmąją vietą už plakatą „Image Caption Datasets: A Review and Lithuanian Translation-Based Corpus.“ Radoslav Titko – pelnė antrąją vietą už plakatą „Defect Detection Strategies for Glass Bottle Inspection.“ Kristina Miliauskaitė – pelnė trečiąją vietą už plakatą „Wilkinson Power divider 2.4GHz Frequency with Distributed Selective Elements“. „eStream 2026“ yra techniškai remiama „IEEE“ (Institute of Electrical and Electronics Engineers), o prie sėkmingo renginio įgyvendinimo šiemet prisidėjo ir lustų kompetencijos centras „ChipsC²-LT“.  
Plačiau
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato penktąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH LinkMenų fabriko studijoje kalbame apie muziką, tikrumą, technologijas, kūrybą bei „iPhone“ telefonais įrašomus albumus. Mūsų svečias – Šarūnas Joneikis. „Aš esu Šarūnas Lukas Joneikis – tiesiog žmogus, bandantis suprasti, ką gero ir įdomaus galiu nuveikti šioje planetoje“, – taip save pristato vienas ryškiausių Lietuvos alternatyviosios muzikos balsų. Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode grupės „Garbanotas“ siela Šarukas atvėrė duris į savo kūrybinį pasaulį, kuriame telpa viskas: nuo kūrybinės ramybės iki drąsių eksperimentų su technologijomis. Nors daugeliui jis atpažįstamas iš pirmųjų akordų, šiame pokalbyje Šarukas (kaip jis pats save vadina, sujungęs Šarūno ir Luko vardus) atsiskleidžia ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip filosofiškas kūrėjas, kuriam vidinis tikrumas yra svarbesnis už bet kokią studijinę švarą. Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokiu pašnekovu ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis: „Garbanotas bosistas“ – pavadinimas vienai dienai Vienas įdomiausių faktų – grupės pavadinimas atsirado beveik iš pokšto. Vaikštant Palangos Basanavičiaus gatve ir sulaukus komentarų apie ilgus plaukus, muzikantai svarstė pasivadinti „Plaukuotu gitaristu“. „Mūsų bosistas buvo garbanotas, tai galvojom – pasivadinam trumpam „Garbanotas bosistas“, vienoms Gatvės muzikos dienoms, o po to galvosim ką kita“, – prisimena Šarūnas. Tas „trumpam“ virto viena sėkmingiausių grupių Lietuvoje, o pavadinimas tapo kokybiškos muzikos ženklu. Kūryba be filtrų: nuo studijos iki „iPhone“ Šarūnas atvirai pasakoja apie savo požiūrį į techniką. Nors profesionalios studijos turi savo žavesio, kūrėjui svarbiausia – pagauti akimirkos emociją. „Šiais laikais viską galima padaryti paprasčiau. Kartais albumas ar daina gali gimti tiesiog „iPhone“ telefone, jei būtent tą akimirką pajauti, kad tai yra tikra“, – teigia muzikantas. Jam muzika nėra „darbas“, kurį reikia atlikti – tai vidinė būsena, kurią geriausia užfiksuoti čia ir dabar, kol dar nedingo kūrybinė euforija. Įsimintiniausias uždarbis – ne honoraras Muzikantas prisimena jautrią istoriją iš karjeros pradžios, kai grojant gatvėje prie jų priėjo benamis. Žmogus, kuris pats turėjo nedaug, nusprendė savo pinigais pasidalinti su muzikantais. „Tai buvo didžiulis įvertinimas. Žmogus atidavė tai, ką turėjo, nes jį palietė muzika. Tokie momentai yra patys tikriausi“, – sako Šarukas. Tarp laisvės ir atsakomybių Nors Šarūnas juokauja apie savo „dvigubą“ tapatybę – mažąją bendriją „Garbanotas“ ir individualią veiklą „Šarukas“, jis pabrėžia, kad viskas susiveda į vieną tikslą: daryti tai, kas džiugina patį. „Jei važiuoju mašinoje, klausau savo sukurtos dainos ir galvoju: „Geras, man pačiam patinka“ – tada žinau, kad esu teisingame kelyje“, – reziumuoja jis. Pokalbis atskleidžia, kad už populiaraus atlikėjo slepiasi paprastas, nuoširdus ir drąsus kūrėjas, kuriam tikrumas yra svarbesnis už bet kokį komercinį sėkmės matą.   Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę! Visas epizodas čia: https://www.youtube.com/watch?v=xsdb0TOFIl8&feature=youtu.be Vedėjas: Kristupas Kazanavičius Svečias: Šarūnas Joneikis (Šarukas) Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2). Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos. Epizodo partneriai ir rėmėjai: VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas VILNIUS TECH
Plačiau