Stojantiesiems

Įvyko 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija TRANSBALTICA 2015

Gegužės 22, 2015
2015 m. gegužės 7–8 dienomis įvyko 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija TRANSBALTICA 2015. Tai kas dvejus metus vykstantis svarbiausias Transporto inžinerijos fakulteto kartu su partneriais organizuojamas tarptautinis mokslo renginys.
Pirmą konferencijos dieną vyko plenarinis konferencijos posėdis, kuriame buvo perskaityti 7 pranešimai. Plenarinis posėdis buvo skirtas apžvelgti naujoves, kas padaryta transporto srityje, panagrinėti svarbiausias transporto sistemos problemas bei su jomis supažindinti konferencijos dalyvius. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė: AB „Lietuvos geležinkeliai“ plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Sigitas Kubilis, LR Susisiekimo ministerijos Vystymosi ir inovacijų skyriaus vadovas Nerijus Kaučikas, Erfurto Taikomųjų mokslų universiteto prof. Florian Heinitz, Varšuvos Technologijos universiteto profesorius habil. dr. Stanislaw Radkowski, Kijevo Aviacijos universiteto profesorius Andrii Bieliatynskyi bei Katerina Krajushkina, Rytų-Vakarų Transporto Koridoriaus Asociacijos prezidentas dr. A. Šakalys. Konferencijos partneriais buvo AB „Lietuvos geležinkeliai“, Dnepropetrovsko Nacionalinis geležinkelių transporto universitetas, AB „Lietuvos paštas“, Varšuvos Technologijos universitetas, Nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija LINEKA (FIATA narė), Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “LINAVA” (IRU narė), LR Susisiekimo ministerija, Rytų-Vakarų Transporto Koridoriaus Asociacija bei Intelektinių transporto sistemų vystymo asociacija „ITS Lietuva“.
            Antroji konferencijos diena buvo skirta mokslinių pranešimų viešam pristatymui ir mokslinėms diskusijoms darbo grupėse pagrindinėmis konferencijos temomis: 1) Transporto vadyba ir logistika. Transporto politika; 2) Automobilių transportas; 3) Transporto technologiniai įrenginiai; 4) Geležinkelių transportas. Buvo sprendžiamos problemos, konkrečiai susijusios su šiomis sritimis.
Abi dienas konferencija vyko Artis Centrum Hotels viešbutyje. 
 
Konferencijos organizacinio
komiteto sekretorė                                               prof. dr. Nijolė Batarlienė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau