J. Rastenis: „Kartais darome neįmanomus dalykus, kurie vėliau pasiteisina“

Kovo 4, 2024
Šįsyk rubrikoje „Vadovo portretas“, kuri atskleidžia VILNIUS TECH administracijos padalinių ir centrų vadovų asmenybes, vadovavimo principus bei darbo ypatumus, – interviu su VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovu dr. Justinu Rasteniu. 
 
 – Apibrėžimas. Kokie trys žodžiai Jums asocijuojasi su gero vadovo ar vadovės apibrėžimu? 
 
– Sunku išsirinkti, nes geras vadovas turi turėti daug savybių – gyvenime būna įvairių situacijų, kurias tenka spręsti. Pasirinkčiau šias: lyderystė, motyvatorius, komandos telkėjas.
 
– Vertybės. Kas Jums svarbu būnant vadovu? Kokiomis vertybėmis ir principais vadovaujatės savo, kaip vadovo, darbe?   
 
– Man svarbu, kaip jaučiasi darbuotojai, nes kai dirbi su motyvuota kolegų komanda – gali kalnus nuversti. Aišku, svarbu ir darbų planavimas, kokybiška, apgalvota veikla. 
 
Visas mūsų darbas susideda iš daugybės mažų užduočių. Jei dirbsi kokybiškai, apgalvotai, nors ir lėčiau, bet nedarydamas klaidų, galiausiai pasieksi daugiau, kadangi nereikės sugrįžti taisyti klaidų. Na, o jei reikės pakartoti, galėsi daryti tokį patį sprendimą kaip ir anksčiau, nes pirmą kartą gerai jį apgalvojai.
 
– Stiprybės. Kas Jums yra stipri komanda? Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmonės, su kuriais sklandžiai siektumėte užsibrėžtų tikslų? 
 
– Stipri komanda yra ta, kuri dirba kaip viena bendra visuma ir kurioje vieni kitus papildo. Manau, kiekvienas darbuotojas turi būti atviras, galvoti apie savo veiksmus, kaip jie gali paveikti ateitį ir visos komandos darbą. Svarbu kalbėtis su kiekvienu, aptarti darbus, kaip išspręsti iškilusias problemas, kaip dar patobulinti sprendimus.
 
– Komanda. Kaip motyvuojate savo komandą? Gal turite išskirtinių tradicijų ar ritualų komandoje?
 
– Stengiuosi pastebėti kolegas, kurie auga ir yra iniciatyvūs, kaskart tobulėja. Stengiuosi juos įvertinti, motyvuoti, duoti laisvės tobulėti. Aišku, nepamirštu ir kitų kolegų – su jais kalbamės apie naujus darbus, veiklas, kurios juos motyvuotų. 
 
Išskirtinių tradicijų neturime, bet stengiamės penktadieniais kartu papietauti, būtinai švęsti kiekvieno gimtadienį ar kitas svarbias šventes, nueiti po darbo į boulingą ar kitur – kartu dalintis įspūdžiais, pasibūti ne darbo aplinkoje.
 
– Iššūkiai. Kas Jums sunkiausia vadovaujant komandai? Gal turite savo sėkmės formulę, kuri padeda suvaldyti sudėtingas situacijas ir sklandžiai organizuoti komandos darbą?
 
– Vadovaujant sunkiausia, turbūt kaip ir kitiems, kalbėtis ir aiškintis su kolegomis dėl prastai atliekamų darbų. Esu didelis optimistas, todėl stengiuosi ir sudėtingose situacijose atrasti pozityvumo ir tai parodyti kolegoms. Manau, kad nėra situacijų be išeities, ir viskas yra išsprendžiama. Net iš blogos padėties visada galime surasti kelią. Arba po kurio laiko ši išmokta pamoka leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
 
– Ateities projektai. Kokie projektai dabar yra svarbiausi Jūsų komandos darbotvarkėje? 
 
– Turime daug projektų, kurie svarbūs kiekvienam žmogui, todėl išskirti vieną ar kelis – sudėtinga. Man pačiam, šiandien svarbiausi projektai yra universiteto interneto puslapio (www.vilniustech.lt)  ir www.mano.vilniustech.lt informacinės sistemos atnaujinimai. Be to – kibernetinio saugumo didinimas, dviguba autentifikacija, kibernetinių atakų tyrimai, kibernetinių mokymų kurso paleidimas.
 
– Inovacijos. Kiek dėmesio su komanda skiriate naujų galimybių paieškai, inovacijų ir naujų technologijų integravimui?   
 
– IT to net nereikia ieškoti, nes mus kasdien pasiekia inovacijos, naujos technologijos. IT niekada nestovi vietoje, mes mokomės, tobulėjame kiekvieną dieną. Man patinka inovacijos, išmėginti kažką naujo, bet tuo pačiu mėgstu ir tai, kas puikiai veikia jau daug metų.
 
– (Ne) Sėkmės istorija. Kokia ypatinga savo sėkmės, o gal ir nesėkmės, istorija galite pasidalinti su VILNIUS TECH bendruomene? Kokias pamokas išmokote ateičiai? 
 
– Universitete dirbu jau daugiau kaip 17 metų, tad istorijų turiu daug –  tiek sėkmių, tiek nesėkmių. Gal didžiausios (ne)sėkmės istorijos buvo mėginant suvaldyti kritines situacijas, kurios nutikdavo pirmą kartą ir nebūtinai buvo susijusios su IT. Teko susidurti su elektros dingimu, kai lauke – pūga, o tu 22 valandą, slidinėdamas gatve, leki į universitetą tikrinti, kas nutiko. Arba istorija, kai trūko vandens vamzdis, kai liejo mūsų patalpas ir reikėjo tai suvaldyti. Gal ypatingiausia istorija ta, kai patyrėme kibernetinę ataką. Daug serverių neveikė, reikėjo viską atstatyti. Prireikė žaibiškų sprendimų, komandos susitelkimo ir dviejų parų darbo, per kurias atstatėme pagrindines universiteto IT sistemas. Manau, ne man vienam ši istorija buvo pamoka, kaip reikia veikti kritinėse situacijose. Tikiuosi, kad skaitantieji šį straipsnį susimąstys, kokius namų darbus dar reikia pasidaryti, kad taip nebenutiktų.
 
– Pasirinkimai. Kodėl pasirinkote VILNIUS TECH? Ar jaučiatės VILNIUS TECH komandos dalimi? 
 
– Universitetą pasirinkau dar būdamas labai jaunas, kai supratau, kad studijuoti ir kažkur kitur dirbti vienu metu negalėsiu, tad reikia įsidarbinti universitete. Tikrai jaučiuosi VILNIUS TECH komandos dalimi. Man patinka kasmet išleisti studentus ir vėl sulaukti naujų, kurie kas kartą būna vis kitokie, kasmet turime kažką naujo, su kuo galime pradėti dirbti ir nebūtinai taip pat, kaip dirbome anksčiau. Džiaugiuosi, kad esu akademinio pasaulio dalis, nes visada esame kūrybiški ir kartais darome neįmanomus dalykus, kurie vėliau pasiteisina.
 
– Herojus. Į kokį herojų vaikystėje lygiavotės? Kodėl? 
 
– Turbūt, kaip ir daugelis vaikų, man patiko superherojai, tokie kaip Batman’as, Superman’as, nes jie gelbėjo žmones nuo blogiečių ir padėjo silpniesiems.
 
– Poilsis. Kas Jums padeda pailsėti po intensyvios darbo dienos? 
 
– Pailsėti padeda buvimas su šeima, taip pat fizinė veikla, kuri leidžia dirbti kūnui, o ne galvai. Taip pat mėgstu kažką konstruoti, ardyti, taisyti, statyti.
 
– Augimas. Kokią knygą, filmą ar spektaklį rekomenduotumėte VILNIUS TECH bendruomenei?
 
– Man patinka fantastiniai, detektyviniai filmai, nors pasižiūriu ir kitus žanrus. Tikrai rekomenduočiau nenuspėjamo siužeto filmą „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Be abejo, rekomenduoju pamatyti, koks stiprus yra žmogus ir kiek valios jis gali turėti – 
Aurimo Valujavičiaus filme „Irklais per Atlantą“.
 
Rekomenduoju apsilankyti A. Cholinos šokio spektakliuose, kurie gali nustebinti savo siužetu, humoro akcentais. Atrodytų, kad spektaklis kiekvieną kartą turi būti toks pats, tačiau iš tiesų galima kasmet eiti į tą patį spektaklį ir jis gali pasirodyti visai kitoks – juk keičiasi aktoriai, kurių kiekvienas kitaip įsikūnija į personažą.
 
– Patarimas. Ką patartumėte jaunam žmogui, dar tik pradedančiam karjerą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
 
– Patarčiau visuomet dirbti visu 100 procentų, stengtis padaryti maksimaliai gerai. Nedaryti, kad tik padarytum darbą, nepaisant, ar gautas rezultatas teisingas. Visada, kiek įdėsite pastangų, tokį rezultatą ir gausite. Kuo daugiau pastangų – tuo daugiau rezultatų.

Tekstą parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė pagal ITSC vadovo dr. Justino Rastenio pateiktus atsakymus.

Nuotraukos Alekso Jauniaus.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau