Jaunieji mokslininkai iš viso pasaulio rinkosi į kasmetinę VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklą

Liepos 10, 2025
VILNIUS TECH jau trečią kartą tapo mokslų daktaro laipsnio siekiančių jaunųjų mokslininkų traukos centru – įvyko kasmetinė Doktorantų vasaros mokykla, kurioje dalyviai gilino žinias, dalijosi patirtimi bei kūrė ateities partnerystes.
 
Šiemet pasiektas rekordinis susidomėjusių doktorantų skaičius – daugiau nei 60 jaunųjų mokslininkų iš 19 pasaulio šalių pateikė paraišką dalyvauti.
 
„Tai puikus įrodymas, kad doktorantus domina geras paskaitų turinys ir pripažinti Europos universitetų dėstytojai, – dalinosi VILNIUS TECH Doktorantūros mokyklos vadovė doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė. – Toks gausus dalyvių skaičius džiugina ir skatina kurti dar įdomesnį vasaros mokyklos turinį, o jaunųjų mokslininkų padėkos patvirtina, kad einame teisingu keliu.“

VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla
 

Jauniesiems mokslininkams mokymus vedė kviestiniai lektoriai:  Paula Milewska ir Marta Bracha iš olandų akademinio turinio leidybos kompanijos „Elsevier“, plėtros ir tarptautiškumo prorektorius prof. dr. Konstantinos Petridis iš Graikijos Viduržemio jūros universiteto, prof. dr. Anssi Joutsiniemi iš Suomijos Oulu universiteto ir VILNIUS TECH universitete dėstantis David Reid Anderson.
 
VILNIUS TECH Doktorantūros mokykloje intensyvių dirbtuvių metu dalyviai mokėsi pristatyti sudėtingus tyrimus, gludino akademinio rašymo įgūdžius ir gilinosi į naujausius informacijos paieškos metodus. „Elsevier“ lektorės pristatė mokslinės literatūros analizės įrankius, žurnalo pasirinkimo principus bei Knovel įrankį moksliniams tyrimams atlikti. Jaunieji mokslininkai iš Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir kt. šalių universitetų taip pat turėjo galimybę susipažinti su VILNIUS TECH laboratorijomis, atliekamais tyrimais, o kultūrinės dalies metu – su Vilniaus senamiesčio ir Trakų miesto istorija.

Vykstantys mokymai
 

Pirmojo kurso doktorantas pasidalijo įspūdžiais iš Doktorantūros vasaros mokyklos ir liko dėkingas už jos metu įgytas žinias:
 
„Visa savaitė buvo kupina naudingų paskaitų – gavau naudingų patarimų, kaip pradėti mokslininko karjerą bei kaip reprezentuoti savo darbą. Bendraudamas su kitais dalyviais, užmezgiau naujų kontaktų, pasisėmiau įkvėpimo savo tyrimams ir radau galimybių bendradarbiauti kitos stažuotės metu“, – padėkos laiške rašė būsimasis mokslų daktaras iš Čekijos Libereco technikos universiteto.
 
„Noriu išreikšti padėką už tokią konstruktyvią vasaros mokyklą. Tvirtai tikiu, kad šie užsiėmimai padės man sukurti tvirtą pagrindą doktorantūros studijoms ir tyrimams energetikos sektoriuje. Be to, stiprūs ryšiai su kolegomis ir profesoriais bus vertingi būsimiems bendradarbiavimo projektams“, – dalijosi kitas doktorantas iš Švedijos Linčiopingo universiteto.

Šių metų dalyviai
 

Įvykusią mokyklą puikiai vertina ir kiekvienais metais vesti paskaitų atvykstantis Graikijos Viduržemio jūros universiteto prorektorius, fizikos profesorius Konstantinos Petridis:
 
„Man tai – puiki proga susipažinti su studentais iš viso pasaulio. Šiemet sulaukėme jų daugiausiai. Žavėjausi dalyvavusių studentų gebėjimais, žiniomis ir smalsumu“, – sako jau trečią kartą šioje vasaros mokykloje dalyvaujantis dėstytojas.
 
Su profesoriumi pasikalbėjome ir apie VILNIUS TECH Doktorantų vasaros mokyklos atveriamas galimybes būsimiesiems mokslų daktarams.
 
– Kokią pagrindinę pridėtinę vertę ši vasaros mokykla suteikia tiek studentams, tiek dėstytojams?
 
– Manau, kad vasaros mokykla yra vertinga abiems šalims. Mes, dėstytojai, keičiamės veiklos gairėmis, žiniomis, bendradarbiaujame, mezgame ryšius, siekdami skatinti daugiau panašių veiklų visuose universitetuose.
 
Studentai per savaitę susikuria savo tinklą, kad galėtų tęsti bendravimą ir bendradarbiavimą tiek kaip studentai, tiek kaip profesionalai. Be to, tokios programos ugdo temas, peržengiančias standartinės mokymo programos ribas, o tai suteikia studentams daugiau galimybių ir parodo, kaip bendradarbiavimas ir tarptautiškumas gali sustiprinti universitetų pajėgumus.
 
– Kokie yra šios vasaros mokyklos formato privalumai?
 
– Formatas šioje mokykloje – gyvi pristatymai. Gyvi pristatymai akis į akį suteikia daugiau emocinio ryšio tarp dėstytojų bei studentų ir tarp pačių studentų. Tai yra kažkas labai tvaraus, tęsiant bendravimą. 
 
– Galbūt šios mokyklos metu ir pats išmokote, sužinojote kažką naujo?
 
– Visada iš studentų klausimų sužinai kažką naujo. Tai gali būti naujos žinios, gali būti dalykai, kuriuos reikia pataisyti savo pristatyme, o kartais jie pateikia idėjų ir skirtingų požiūrių  tavo pristatoma tema.

Konstantinos Petridis
 

– Kodėl doktorantams svarbu dalyvauti jiems skirtose mokyklose?
 
– Šios mokyklos teikia veiklas ir turinį, peržengiantį standartinės mokymo programos ribas. Taip pat lavinami tarptautiškumo įgūdžiai – nuo tinklaveikos iki kalbėjimo anglų kalba. Be to, čia doktorantai susiduria su skirtingais mokymo stiliais, nes dauguma profesorių ir lektorių atvyksta iš kitų šalių. 
 
– Ko norėtumėte palinkėti arba kokį patarimą duotumėte doktorantams ir jų vadovams?
 
– Doktorantams palinkėčiau, kad būtų smalsūs, turėtų drąsos išbandyti naujus dalykus, kadangi tai ir yra tyrinėjimas. Šie studentai turėtų būti atsparesni, susidūrę su iššūkiais. Dauguma jų savo karjeroje patirs nesėkmių, bet būtent dėl jų jiems ir pavyks pasiekti sėkmę.
 
Tuo metu mes, jų vadovai, turėtume rodyti empatiją doktorantų atžvilgiu, suprasti jų patiriamą spaudimą, turėtume būti jų žinių tarpininkais bei būti šalia, kad palengvintume tinklaveiką ir suteiktume jiems galimybių tobulėti.
 
VILNIUS TECH dėkoja kasmet prie Doktorantų vasaros mokyklos prisidedančiai „GO Vilnius“ projektų vadovei Paulei Tamuliūnaitei, kurios dėka jaunieji mokslininkai iš viso pasaulio turi galimybę susipažinti su Lietuvos istorija ir moderniaja kultūra. 

Šių metų dalyviai lankosi Lietuvos istorinėse vietose

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau