Stojantiesiems

Jaunimą vis labiau domina perspektyvi kompiuterių inžinieriaus specialybė

Liepos 12, 2022

Kompiuterių inžinerija jau daug metų yra viena perspektyviausių profesijų. Tai dinamiška sritis, siūlanti plačias karjeros galimybes dirbant su išmaniaisiais elektroniniais įrenginiais, įterptiniais kompiuteriais, daiktų internetu, kompiuterių sistemomis ir kompiuterių tinklais, kibernetiniu saugumu. Vis daugiau jaunų žmonių atranda šią sritį ir renkasi kompiuterių inžinieriaus kelią. Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas profesorius dr. Algirdas Baškys, šiandienos jaunimas jau turi nemažai žinių apie kompiuteriją.

Jaunuoliai kompiuteriais pradeda domėtis dar mokykloje, kai kurie iš jų lanko programavimo, elektronikos su įterptiniais kompiuteriais konstravimo būrelius, tad nemažai stojančiųjų turi šios srities žinių. Pasak profesoriaus, jiems ir studijuoti sekasi lengviau. Studijų metu studentai dažnai rodo iniciatyvą ir imasi įgyvendinti savo idėjas. „Yra studentų, kurie įkuria savo startuolius. Taip pat labai daug trečio, ketvirto kurso studentų pradeda dirbti aukštųjų technologijų įmonėse“, – pasakoja profesorius.

Studentai kuria šiuolaikiškus išmaniuosius prietaisus

Kompiuterių inžinerija vienija elektronikos inžinerijos ir informatikos sritis ir yra skaitmeninių technologijų, kompiuterių tinklų ir kompiuterių sistemų pažangos pagrindas. Kartu su technologijų pažanga vystosi ir kompiuterių inžinerijos studijos. „Tai sritis, kurioje negalima miegoti. Mes turime spėti paskui technologijų pažangą. Prieš gerą pusmetį mes eilinį kartą atnaujinome laboratorijas, turime naują, šiuolaikišką įrangą mokymuisi“, – sako A. Baškys. 

Ši nauja įranga leidžia studentams eksperimentuoti, kurti šiuolaikiškus išmaniuosius prietaisus. „Studentai yra labai kūrybingi ir nebijo iššūkių, todėl, atlikdami baigiamuosius darbus, sukuria daug įdomių prietaisų. Pavyzdžiui, vienas mūsų studentas sukūrė gestų kalbos pirštinę. Tai išmani pirštinė su įterptiniu kompiuteriu. Žmogus, užsidėjęs ant rankos pirštinę, rodo gestus ir tokia išmanioji pirštinė, apdorojusi  jutiklių signalus, „Bluetooth“ ryšiu perduoda informaciją į išmanųjį telefoną, kuris pasako arba užrašo ekrane, ką reiškia gestas. Šie baigiamieji darbai yra tik studentiški maketai, bet sulaukia dėmesio iš žiniasklaidos. Taip pat iš verslo. Yra atvejų, kai aptikę informaciją žiniasklaidoje, pasižiūrėti studentų darbų atvyksta ir verslininkai iš užsienio“, – teigia VILNIUS TECH profesorius.

Įterptiniai kompiuteriai ir jų programavimas – svarbi kompiuterių inžinerijos mokslų kryptis. Kiekvieno išmanaus įrenginio pagrindas yra įterptinis kompiuteris. Įterptiniai kompiuteriai leidžia valdyti robotus, automobilius, sudėtingus gamybos procesus ar išmaniuosius namus. Jie svarbūs plėtojant tokias technologijas, kaip daiktų internetas. Darbo rinkoje vis didėja poreikis specialistų, kurie sugeba įterptinius kompiuterius projektuoti, programuoti, diegti ir taikyti. Todėl neatsitiktinai viena iš studijų programos „Kompiuterių inžinerija“ specializacijų yra skirta įterptiniams kompiuteriams ir jų programavimui.

Kibernetinį saugumą dėsto daug patirties turintys profesionalai

Didėja ir kompiuterių sistemų specializacijos specialistų poreikis. Šios Kompiuterių inžinerijos studijų programos specializacijos studijose mokoma kurti, atnaujinti ir projektuoti kompiuterių sistemas. Studentai išmoksta kurti ir diegti saugius kompiuterių tinklus, įgyja žinių apie kibernetinio saugumo technologijas, kompiuterių programavimą ir išorinius kompiuterių įrenginius. „Kompiuterių sistemų, kompiuterių tinklų inžinierių paklausa šiandien taip pat yra labai didelė. Kiekviena įmonė turėtų turėti tokį specialistą“, – tvirtina A. Baškys.
 
Šioje studijų programos specializacijoje didelis dėmesys skirtas kibernetiniam saugumui. Studentai įgyja žinių apie kompiuterių tinkluose kylančias grėsmes, sužino kibernetinių atakų aptikimo ir atpažinimo būdus bei metodus, saugius duomenų perdavimo protokolus. „Kibernetinį saugumą dėsto dėstytojai, kurie dirba šioje srityje, taip pat vykdo mokslinę veiklą ir publikuoja darbus šia tema pasaulinio lygio žurnaluose. Jie turi daug praktinių žinių. Labai gerai, kad studentus moko specialistai dirbantys šį darbą. Jie žino srities naujoves, gali perduoti ne tik teorines žinias, bet ir papasakoti apie praktinį kibernetinio saugumo technologijų taikymą“, – sako profesorius.

Vykdant kompiuterių inžinerijos studijų programą aktyviai bendradarbiaujama su verslu. Įmonės studentams suteikia daug praktikos galimybių, taip pat skiria stipendijas. Pavyzdžiui, pasirinkę šią studijų programą, studentai galės pretenduoti į „Teltonikos“ įsteigtą 3000 eurų metinę stipendiją. Taip pat įgyvendinami bendri projektai su verslu – kuriami įvairūs kompiuterių inžinerijos sprendimai. Tai leidžia universiteto dėstytojams ir mokslininkams kelti kvalifikaciją.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau