Stojantiesiems

Jaunųjų mokslininkų konferencijoje – aplinkos apsaugos inžinerijos idėjos

Balandžio 21, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakultete vyko 18-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ sesija „Aplinkos apsaugos inžinerija“. Joje dalyvavo 70 dalyvių. Konferencijos metu perskaityti 44 pranešimai, kurių 32 – VGTU jaunųjų mokslininkų.

Konferencijos plenariniame posėdyje perskaityti penki pranešimai, kuriuos pristatė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Lietuvos mokslo tarybos (LMT), Vilniaus miesto savivaldybės, Saulėtekio slėnio ir kitų Lietuvos universitetų atstovai.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius habil. dr. Gintautas Tamulaitis pristatė žalingą ir naudingą ultravioletinę spinduliuotę. Pranešime „ES finansuojamos tarptautinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos“ apie mokslininkų galimybes kalbėjo MITA Tarptautinių programų skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Vytautas Mongirdas. Apie konkursinį finansavimą mokslininkams pranešė LMT mokslinė sektretorė dr. Brigita Serfinavičiūtė. Saulėtekio slėnio direktorius Andrius Bagdonas pranešime pristatė viešosios įstaigos teikiamas paramos jaunam verslui galimybes.

Atmosferos apsaugos, Antropogeninės taršos poveikio aplinkai, Fizinės aplinkos taršos sekcijose pranešimų buvo po aštuonis. Hidrosferos ir dirvožemio apsaugos sekcijoje – 6. Stendinių pranešimų buvo 14.

„Lietuvos mastu konferencija išlieka svarbi, nes joje apie naujausius savo tyrimus ir idėjas papasakoja įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, doktorantai ir jaunieji dėstytojai. Tai puiki proga jiems pasidalinti profesinėmis žiniomis, atrasti naujų tarpdisciplininių temų“, – teigė konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ aplinkos apsaugos inžinerijos sekcijos organizacinio komiteto sekretorius doc. dr. Dainius Paliulis.

Konferencijoje nagrinėtos šios aplinkos apsaugos problemos: atmosferos taršos tyrimai, oro valymo technologijų kūrimas, klimato kaita, aplinkos monitoringas, paviršinio vandens tarša, nuotekų valymas, dirvožemio taršos kontrolė ir mažinimas, atliekų tvarkymas, matematinio modeliavimo taikymas aplinkosaugoje, kraštovaizdžio tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas, antropogeninis poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, aplinkos apsaugos vadyba ir ekonomika, triukšmo mažinimo technologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas buvo prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, mokslo komiteto pirmininkas – dr. Raimondas Grubliauskas. Mokslo komiteto sekretore buvo dr. Vaida Šerevičienė. 

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau