Jaunuoliai ieškos inovatyvių būdų šiuolaikinio pasaulio problemoms spręsti

Vasario 7, 2018

Didelio susidomėjimo sulaukusi, šiemet ir vėl prasidėjo tarptautinė jaunimo verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Joje dalyvauja apie 150 jaunuolių. Tris mėnesius truksiančios programos metu jie plėtos savo idėjas, mokysis, kaip kurti tvarų ir pokyčius skatinantį verslą bei varžysis dėl piniginių bei kitų prizų.

Programoje, kurią įgyvendina „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“, gali dalyvauti jauni žmonės iki 29-erių metų. Iš visų išreiškusių norą dalyvauti, į programą buvo pakviesti apie 150 labiausiai motyvuotų jaunuolių. Daugiausiai tai yra universitetų ir kolegijų studentai, siekiantys jau turimas teorines žinias apie verslą papildyti praktine patirtimi. Šiemet, lyginant su 2017 metais, matomas didesnis merginų aktyvumas – jos sudaro beveik pusę visų dalyvių. 

Programą atidarė jos globėjas – Virginijus Sinkevičius 

Norinčius prisidėti prie darnios plėtros jaunuolius pasveikino programos globėjas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Jo teigimu, labai svarbu, kad jaunimas nori kurti startuolius ir taip pat daryti pasaulį geresnį, pažangesnį bei labiau tausoti aplinką.  

„Startuoliai yra integrali mūsų ekonomikos dalis, todėl siekiamybė yra sukurti jiems tokią verslo aplinką, kuri ne tik paskatintų jų kūrimąsi, bet ir padidintų sėkmingai augančių ir pelningu verslu tampančių gretas. Ši programa ne tik svariai prisidės stiprinant verslumo pamatus, bet ir išjudins kol kas neaktyvų švariųjų technologijų sektorių, kuriame pasaulio mastu veikia vienaragiais tampantys startuoliai.“, –  teigė V. Sinkevičius.

Laima Kaušpadienė, „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ direktorė, pastebi didesnę jaunuolių motyvaciją ir aiškesnius pradinius tikslus. „Palyginti su praėjusiais metais, matome, kad programoje dalyvauti jaunuoliai nori su labai aiškiais tikslais. Jie yra motyvuoti ir pasiryžę mokytis bei veikti. Dauguma dalyvavimą programoje mato ir kaip puikią galimybę susipažinti su kitais ambicingais žmonėmis, susirasti potencialius ateities partnerius. Labai tikimės, kad artėjantys trys intensyvūs teorinio ir praktinio mokymosi mėnesiai duos akivaizdžių rezultatų“– teigia L. Kaušpadienė.

Patarimai iš pirmų lūpų

„Futurepreneurs“ programos atidaryme viešėjo ir svečias iš Silicio slėnio – Marvin Liao, San Francisko rizikos kapitalo fondo ir verslo akseleratoriaus „500 Startups“ partneris. Jis pabrėžė, kad šiuolaikiniame pasaulyje keičiasi darbo vietos sąvoka, o globalios tendencijos nulemia ir mūsų pačių požiūrį į darbą. 

„Nemanau, kad turite vertinti darbus tarptautinėse korporacijose ar didelėse valstybinėse įmonėse kaip saugius ir nepajudinamus. Dabartinės technologijos diktuoja kitas sąlygas ir taisykles. Lankstūs verslininkai, startuolių kūrėjai ir antrepreneriai yra geriausias ir optimaliausias sprendimas darbo prasme“, – savo įžvalgomis dalijosi M. Liao.

„Deeper“ – išmanias technologijas kuriančios įmonės, kuri pradėjo savo veiklą kaip startuolis – EMEA (Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos) regiono pardavimų vadovas Edvinas Vosylius pasidalino sėkmės receptu. „Manau, kad svarbiausia – gera idėja ir stipri, ambicinga komanda, kuri tikėtų ta idėja ir degtų noru ją įgyvendinti. „Deeper“ nuo pat pradžių turėjo globalų požiūrį ir tikslą žvelgti kur kas plačiau nei Lietuvos rinka. Džiaugiuosi, kad esu tos veržlios komandos dalis, kuri per penkerius metus tapo viena sparčiausiai augančių įmonių visame EMEA regione“, –  teigė jis. 

Jam antrino Kamilė Jokubaitė, „Ovao“, įmonės kuriančios išmaniuosius įrenginius, marketingo vadovė. „Jaunos stadijos startuoliui svarbiausia turėti stiprią ir vieningą komandą, svarbu jog įkūrėjai ne tik būtų savo srities ekspertai, bet ir turėtų atvirą požiūrį, gebėtų kartu rasti bendrą kelią. Produkto technologijos bei verslo modelio vystymas turi eiti koja kojon“, – teigė ji.

Jau antrus metus programą palaikantys, joje dalyvaujantys ir mentoriais esantys pokyčių verslo kūrėjai iš Nyderlandų – Coen‘as Faber‘as ir Bram‘as Van Schijndel‘is – „Futurepreneurs“ dalyviams papasakojo, kokios perspektyvos laukia startuolių, orientuotų į tvarų verslą ir kodėl tvarumas dabar yra ne tik svarbus, bet ir populiarus.

Laukia įvairūs prizai

„Futurepreneurs“ dalyviai savo jėgas tikrins trijose kategorijose: švariosios, informacinės ir komunikacinės technologijos bei socialinės inovacijos. Kiekvieną iš kategorijų remia, savo mentorius programai paruošė ir prizus dalyviams įsteigė skirtingi globėjai. 

Geriausia idėja informacinių ir komunikacinių technologijų kategorijoje (angl. information and communication technologies) bus apdovanota 1000 eurų prizu, kurį įsteigė bankas „Luminor“. Socialinių inovacijų (angl. social innovation) kategorijos nugalėtojas bus apdovanotas „Western Union“ įsteigtu 1000 eurų dovanų čekiu. „Lietuvos energija“ jau antrus metus globoja švariųjų technologijų (angl. cleantech) kategoriją ir taip pat jos nugalėtojui įteiks 1000 eurų prizą. „Luminor“, „Western Union“ ir „Lietuvos energija“ taip pat apdovanos tris labiausiai prie nugalėtojų komandų sėkmės prisidėjusius dėstytojus 500 eurų piniginiu prizu.

Jaunuoliai varžosi ir dėl tvariausios, geriausios žiedinės ekonomikos (užtikrinančios darnų ir maksimalų žaliavų panaudojimą, gamybą be atliekų) idėjų titulo. Taip pat bus renkamas geriausias sukurtas prototipas bei griaunanti inovacija (angl. „most disruptive idea“). Šių kategorijų nugalėtojams atiteks 3 mėnesių narystė bendradarbiavimo erdvėje „Work‘inn“, 3 mėnesių narystė „LinkMenų fabrike“, bilietai į tarptautinį „Venture Battle“ finalą ir 20 val. nemokamų konsultacijų su „The Green Minds“ specialistais.

Intensyvus darbas finišo link

Praėjus tik savaitei po programos atidarymo, prasidės mokymų sesijos ir dalyvių susitikimai su mentoriais. Iš viso vyks penkios mokymų sesijos, o iki balandžio 18 d., kada įvyks baigiamasis programos renginys, dalyviai turės išvystyti ir pristatyti galutinę savo idėjos versiją. 

Visos programos metu dalyviai turės galimybę nuosekliai bendrauti su programos mentoriais, semtis iš jų žinių ir patirties. Į tai dėmesį atkreipė ir ūkio ministras, skatindamas jaunuolius mokytis iš gyvų pavyzdžių ir juos įgyvendinusių žmonių. 

„Šios programos metu dalyviai gali sutikti  savo partnerius ar užmegzti kontaktus su investuotojais. Viskas yra jų rankose. Svarbiausia – nebijoti“, – priduria programos organizatorė L. Kaušpadienė. 

„Futurepreneurs“ – tai tarptautinė verslumo skatinimo programa, kviečianti jaunimą iki 29 metų kurti ateities startuolius ir pokyčių verslą. Programa Lietuvoje įgyvendinama antrąjį kartą. Šiemet programa taip pat įgyvendinama ir Lenkijoje. 

Prie projekto organizavimo prisideda: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VU Verslo mokykla, „Lietuvos energija“, „Western Union“, „Luminor“, advokatų kontora „Metida“, verslo akseleratorius „Startup.lt“, VGTU „Linkmenų fabrikas“, „Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje”, „Totem”. Žiniomis ir patarimais dalinasi „Investicijų ir verslo garantijos“, „Socialus marketingas”, „Deeper”, partneriai iš Nyderlandų „Pure Birds“, „Made Blue Foundation” ir „Het groene brein”,  Silicio slėnyje veikiantis fondas „500 Startups” ir kt.

Informaciniai konkurso partneriai – „BZN Start“ ir „Zoom TV”. Programą įgyvendina Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Doktorantūra – ne tik disertacija: kokių įgūdžių šiandien reikia jauniesiems tyrėjams?
Šiemet įvyko jau ketvirtoji VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykla (PhD Summer School), į kurią atvyko 30 studentų iš dešimties pasaulio šalių. Savaitę trukusios mokyklos metu pranešimuose patyrę savo sričių ekspertai mokė akademinio rašymo principų, komunikacijos, tyrimų etikos ir daugelio kitų jauniesiems mokslininkams doktorantūros metu itin aktualių dalykų. Vis dėlto vien akademinių žinių neužtenka. Daugelį metų su doktorantais dirbantys VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Graikijos Viduržemio jūros universiteto (Hellenic Mediterranean University) profesorius dr. Konstantinos Petridis pabrėžia, kad sėkmingai tyrėjo karjerai itin vertingi yra gebėjimai įveikti iššūkius, bendradarbiauti bei kurti tarptautinius ryšius.  [caption id="attachment_121864" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Kokie iššūkiai doktorantams kyla šiandien? Studijuojant doktorantūrą, tyrimai, straipsnių rengimas bei disertacijos rašymas nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduriama. Profesorius dr. K. Petridis, remdamasis savo patirtimi, pastebi tris neretai doktorantams iškylančias problemas. Pirmoji jų – laiko valdymas, ypač mėginant suderinti tyrimų reikalavimus su kitomis akademinėmis ir asmeninėmis atsakomybėmis. Šiai minčiai pritaria ir Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Pasak jos, tokių vasaros mokyklų metu neretai tenka įsitikinti, jog doktorantams iššūkių kelia ne tik teoriniai klausimai, bet ir tai, kaip suderinti disertacijos rengimą turint darbą, šeimą ir kitų įsipareigojimų.  „Tą įveikti padeda bendruomenė, supanti akademinė aplinka. Kai doktorantas turi su kuo pasikalbėti, aptarti abejonę, išgirsti klausimą ar gauti nuoširdų grįžtamąjį ryšį, problema dažnai tampa aiškesnė ir lengviau išsprendžiama. Kartais kolega, nebūdamas tavo temos ekspertas, gali tapti geriausiu „veidrodžiu“ ir parodyti, kuri tyrimo dalis skamba aiškiai, o kurią dar reikėtų performuluoti paprasčiau. Tad kalbėkime, klauskime, bendraukime, dalinkimės ir kurkime ryšius“, – pataria lektorė. [caption id="attachment_122458" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Antroji problema, kurią pastebi renginio svečias, yra doktoranto pasitikėjimas savimi pristatant savo darbus tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu paantrina ir Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė profesorė dr. S. Ramanauskaitė:  „Pasitikėjimą kuria ne tik turimos žinios ir gebėjimas, bet ir bendravimo patirtis skirtingos krypties, patirčių, kultūrų komandoje bei drąsa išsakyti savo mintis ir atvirai priimti kitų nuomonę. Todėl PhD Summer School renginiai būtini kiekvienam doktorantui, kad jis ugdytų tarptautiškumo ir bendradarbiavimo kompetencijas, plėstų savo kontaktų ratą kitų tyrėjų gretose“, – sako mokslininkė. Trečiasis iššūkis, pasak dr. K. Petridžio, apima kompetencijų ugdymą siekiant atsakingai ir efektyviai naudoti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mokslinėje komunikacijoje. „Galiausiai, daugelis studentų susiduria su netikrumu dėl savo profesinių perspektyvų už akademinės aplinkos ribų. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikalingas struktūruotas palaikymas, pavyzdžiui: tiksliniai tyrimų ir komunikacijos įgūdžių mokymai, DI raštingumo ugdymas akademiniame kontekste ir glaudesnis įsitraukimas į karjeros planavimo galimybes tiek akademinėje aplinkoje, tiek už jos ribų“, – paaiškina profesorius. [caption id="attachment_122456" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. K. Petridis[/caption] Tuo metu dr. S. Ramanauskaitė kaip ryškiausius išskiria iššūkius, kylančius tyrimų metu: „Doktorantai ir mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus ir siekia naujų žinių. Jie visada yra tarp žinomo ir naujo ribos. Todėl tyrimų planavimas, jų duomenų privatumo ir etiškumo klausimai dažniausiai yra specifiniai, saviti ir reikalauja papildomo gilinimosi. O tai, kas tiko ankstesniame tyrime, ne būtinai galios šiame, – sako profesorė. – Kitas svarbus dalykas – tyrėjai visuomet susiduria su nuolatinio tobulėjimo ir gilinimosi poreikiu. Todėl naujieji tyrėjai, doktorantai turi būti kūrybiški ir remtis bendradarbiavimu su kitais tyrėjais, galinčiais dalintis savo patirtimi ir kartu rasti tinkamiausią sprendimą.“ Nuo naujų pažinčių iki reikšmingų atradimų  Šiandien mokslininko darbą be tarptautinio bendradarbiavimo jau sunku įsivaizduoti. Tarptautiniai ryšiai atveria galimybes dalyvauti konferencijose, rengti bendras publikacijas, inicijuoti projektus, keistis metodais ir pažvelgti į savo tyrimą iš kitos akademinės ar kultūrinės perspektyvos, vardija A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė.  „Ne mažiau naudinga kartais tiesiog pakeisti aplinką – išvykti į kitą šalį, dalyvauti stažuotėje, padirbėti kitame universitete ar tyrimų centre. Bendravimas su skirtingų kultūrų, patirčių ir požiūrių žmonėmis plečia mąstymą, augina idėjas ir leidžia kitaip pamatyti net tai, kas iki tol atrodė visiškai aišku. Naujoje aplinkoje gali skleistis mūsų žinios, patirtys ir kūrybiškumas, – o būtent jų labai reikia visame disertacijos rengimo kelyje. Ir jei taip su humoru pasakius, tai kartais tam, kad tyrimas ir darbai pajudėtų pirmyn, labai naudinga pajudėti ir pačiam“, – šypsosi lektorė. [caption id="attachment_122446" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Tuo metu profesorius dr. K. Petridis įžvelgia dvi itin praktiškas priežastis, dėl kurių tarptautinis bendradarbiavimas toks būtinas: „Pirma, tai leidžia tyrėjams užmegzti prasmingus profesinius ryšius su kolegomis ir kitais doktorantais iš skirtingų akademinių ir kultūrinių aplinkų, taip puoselėjant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius. Antra, tai praplečia tyrėjų suvokimą apie jiems prieinamas profesines galimybes planuojant tolesnius karjeros žingsnius – supažindina juos su įvairiomis tyrimų aplinkomis, institucinėmis praktikomis ir karjeros kryptimis.“ Mokslininkė S. Ramanauskaitė, kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą, akcentuoja jo svarbą atliekamiems tyrimams. Pasak jos, tyrimų rezultatai nėra apriboti viena institucija ar šalimi. Jų tikslas – gauti naujų žinių pasauliniame kontekste, todėl bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene padeda aiškiau suvokti, kas jau yra ištirta ir kokios naujos idėjos gali būti išbandomos.  [caption id="attachment_122462" align="alignnone" width="1024"] Prof. dr. S. Ramanauskaitė[/caption] Taip pat, anksčiau ar vėliau rezultatai pasiekia visuomenę, verslą, todėl jau tyrimų metu būtina įsivertinti jų įtaką skirtingoms kultūroms ir bendruomenėms. Be to, vykdant mokslinius tyrimus, asmeninė tarptautinė patirtis ir įvairovės pažinimas gali padidinti tyrimų rezultatų pritaikomumą įvairiose visuomenėse, aiškina profesorė. Kodėl svarbu dalyvauti doktorantūros mokyklose? Dalyvaudami VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokykloje, dalyviai turėjo galimybę įgyti naujų žinių, išmokti spręsti aptartus iššūkius bei sutikti panašios srities mokslininkų iš kitų šalių. Tačiau tai – ne vienintelė nauda, kurią gauna dalyviai. Anot pranešėjų, tokių mokyklų vertė slypi tame, ką pats doktorantas nuveikia jų metu. „Manau, kad didžiausia tarptautinių renginių, tokių kaip Doktorantų mokykla, vertė yra tai, jog jie suteikia platformą studentams dalintis savo tyrimų patirtimi, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų su kolegomis iš įvairių akademinių sričių. Be to, tokie renginiai suteikia vertingų progų praktikuoti anglų kalbą kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos kalbą (lingua franca) ir taip stiprina studentų gebėjimą efektyviai veikti tarptautiniuose tyrimų kontekstuose“, – sako profesorius iš Graikijos. Tuo metu VILNIUS TECH lektorė A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog tokių renginių ilgalaikiu rezultatu tampa būtent sutikti žmonės ir nauji ryšiai. Vienas pokalbis gali paskatinti naują tyrimo idėją, padėti atrasti reikalingą metodą, būsimą publikacijos bendraautorių ar kolegą, į kurį vėliau galima kreiptis patarimo, sako ji. [caption id="attachment_122448" align="alignnone" width="1024"] A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė[/caption] „Doktorantų mokyklos sukuria ypatingą erdvę, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir saugiai kalbėti apie savo tyrimus, iššūkius bei dar ne iki galo išgrynintas idėjas. Čia doktorantai pamato, kad daugelis jų susiduria su panašiais klausimais, nepriklausomai nuo šalies, universiteto ar mokslo srities. Toks bendrumo jausmas suteikia daugiau pasitikėjimo“, – vardija lektorė. Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė pastebi ir kitą naudą – doktorantūros mokyklų metu jaunieji tyrėjai itin aktyviai dalinasi savo patirtimi socialinėse medijose, o tai padeda tapti labiau matomiems mokslinėje erdvėje, bet ir visuomenėje. „Mokslas neturi būti skirtas tik pačiam mokslininkui, jis turi būti kuo viešesnis ir skatinti naujus atradimus ar tyrimus. Todėl matyti, kad doktorantai keičia nusistovėjusį mokslinės bendruomenės pasiekimo būdą iš grynai tik konferencijomis ir asmeniniu bendravimu paremtų priemonių į socialinių tinklų taikymą, teikia vilčių, jog mokslas, jo rezultatai ir juos vykdantys mokslininkai taps labiau matomi ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei“, – sako dr. S. Ramanauskaitė. [caption id="attachment_122460" align="alignnone" width="1024"] Renginio akimirkos[/caption] Trys patarimai būsimiems mokslininkams Prof. dr. S. Ramanauskaitė: „Jūs jau esate tinkamame kelyje, nes pasirinkote vykdyti mokslinius tyrimus, semtis patirties tarptautiniuose renginiuose. Nenustokite šiame kelyje ir tikėkite savimi, nes mokslinių tyrimų kelias dažniausiai yra duobėtas, tačiau kiekviena patirtis ir papildomas jūsų bendruomenės narys laukiančias „duobes" padaro vis mažiau jaučiamas ir jus apsunkinančias.“ Prof. dr. K. Petridis:   „Išlikite alkani, išlikite kvaili“ (angl. Stay hungry, stay foolish). A.Tamulevičiūtė-Šekštelienė: „Kurkime ryšius, bendraukime ir nenustokime kalbėti apie savo tyrimus. Pristatykime juos konferencijoje, kolegai, draugui, žmogui iš kitos mokslo srities ar net bare – kartais būtent neformalioje aplinkoje sulaukiame netikėčiausio ir naudingiausio klausimo.“ [caption id="attachment_121858" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Doktorantūros vasaros mokyklos pranešėjai[/caption]
Plačiau
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
EBPO ir Europos Komisija kviečia dalyvauti tyrėjų karjeros apklausoje
Kokios sąlygos tyrėjų karjerai Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE)? Tyrėjų karjeros struktūrinės politikos palyginamąją analizę atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) kartu su Europos Komisija, kviesdamos tyrėjus dalyvauti pirmojoje bendroje tarptautinėje apklausoje apie Tyrėjų karjerą. Apklausa vykdoma įgyvendinant iniciatyvą Research and Innovation Careers Observatory (ReICO), kurios tikslas – stiprinti įrodymais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros politiką, renkant patikimus duomenis apie tyrėjų darbo sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinime, atlygį ir karjeros raidą. Dalyvauti apklausoje kviečiami tyrėjai, mokslo vadybininkai, mokslininkai, mokslo politikos formuotojai, ekspertai ir kt. Apklausos metu respondentų bus prašoma pasidalyti profesine ir tyrėjų mobilumo patirtimi, darbo aplinka, karjeros perspektyvomis akademinėje ar kitoje kryptyje. Apklausa anoniminė, jos pildymas trunka iki 15 minučių. Prisijungti galima naudojant ORCID paskyrą arba gavus individualią prisijungimo nuorodą el. paštu. Apklausa aktyvi iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Dalyvauti apklausoje galima čia. Daugiau informacijos: Dr. Edita Bagdonaitė Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus patarėja Lietuvos atstovė EMTE Tyrėjų karjera Tel. +370 604 76 851 El. p. edita.bagdonaite@lmt.lt
Plačiau