Stojantiesiems

Jubiliejų minintis profesorius habil. dr. Antanas Čenys: „Sau linkiu gerų ir įdomių žmonių“

Gruodžio 8, 2025
VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių sistemų katedros dėstytojas, ilgametis universiteto bendruomenės narys prof. habil. dr. Antanas Čenys gruodžio 7 d. atšventė 70-ąjį jubiliejų. Gimtadienį paminėjęs profesorius tiek kalbėdamas apie praeitį, tiek apie dabartį ir ateitį nestokoja humoro jausmo ir energijos, padėjusios augti ir universitetui, ir ne vienai studentų kartai.
Daugiau nei 26 metus VILNIUS TECH dirbantis prof. habil. dr. Antanas Čenys gali pasigirti plačiu ir įvairiu nuveiktų darbų sąrašu: 2009-2011 m. jis ėjo Fundamentinių mokslų fakulteto dekano, o 2011-2021 m. – Mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas ir, nepaisant užimamų pareigų, visada aktyviai skaitė paskaitas studentams, vadovavo baigiamiesiems darbams, reguliariai garsino VILNIUS TECH vardą žiniasklaidoje ir renginiuose bei dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Profesorius neslepia – per tiek metų universitete būta ir daug iššūkių, ir daug smagių bei šiltų nutikimų. Vienas linksmiausių prisiminimų, anot jo, buvo jam einant FMF dekano pareigas.
„Kartą pas mane atėjo vienas dėstytojas ir ėmė skųstis, kad mūsų universiteto studentai yra prasti, visiškai nieko nepasiruošia, nenori mokytis. Jis paklausė: „Ką man daryti?“. Aš jam pasakiau: „Klausykit, universiteto ir studentų pakeist negaliu, tai kaip manot, ką aš galiu pakeisti? Jus. Jokio kito varianto neturiu“. Tuomet jis išėjo, bet fakultete dėsto iki šiol“, – juokiasi prof. habil. dr. A. Čenys.
Tuo tarpu šilčiausias emocijas jam kelia studentų ištarti žodžiai, pagyros ir padėkos, nes tai, profesoriaus teigimu, Lietuvoje nėra itin dažna, mat tautiečiai nėra linkę sakyti komplimentų ir pagirti.

„Kai studentai po kokių 10 m. prisimena, ką pasakojau paskaitų metu, arba netikėtai padėkoja, kad mano dėka apsigynė magistro darbą, nors jau žadėjo mesti studijas, tai labai maloniai nuteikia. Tokie pasakymai nėra dažni, tačiau jie padeda suprasti, kad prisidėjai prie kieno nors ateities ir pasakei, padarei kažką gero, nes pačiam tos kalbos dažnai atrodo tuščios“, – sako Informacinių sistemų katedros dėstytojas.

Džiaugsmas – bendravimas su žmonėmis

O kalbų profesoriaus gyvenime nestinga – jis ne tik skaito paskaitas ir mokslinius pranešimus, bet ir kone kiekvieną antradienio rytą su profesoriumi habil. dr. Raimondu Čiegiu susitinka puodeliui kavos ir diskusijoms. Jau daugiau nei dvejus metus gyvuojanti tradicija užgimė prof. habil. dr. A. Čeniui baigus eiti Mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas ir sulaukus kolegos kvietimo.
„Mudu dažniausiai diskutuojame apie tai, kas įdomu profesoriui Čiegiui – jis labai myli kvantinius kompiuterius, dirbtinį intelektą, tad ir kalbame apie tai, kas dabar vyksta, ką išgirdome ir pamatėme. Kartais pakalbame ir apie politikos intrigas, bet mums tai mažiau įdomu nei mokslas. Vis tik, profesorius labai daug šneka, tad man reikia rimtai padirbėti, kad įsiterpčiau“, – juokiasi prof. habil. dr. A. Čenys.
Kartais prie tradicinių profesorių pasisėdėjimų prisijungia ir kiti, pavyzdžiui, profesorius emeritas habil. dr. Rimantas Belevičius.
„Vis tik, kiti šio „diskusijų klubo“ dalyviai dažniausiai būna atsitiktinai, netikėtai prisijungę klausytojai, nes prie profesoriaus Čiegio kitų kalbėtojų nelabai būna“, – priduria pašnekovas.
Prof. habil. dr. A. Čenys nemažai bendrauja ir su žurnalistais – jis nuolat teikia ekspertinius komentarus įvairiems žiniasklaidos kanalams. Vis tik, į reportažus ir laidas, kuriose dalyvauja, jis akį užmeta retai.
„Man nelabai patinka save matyti, bet tai yra natūralu, – juokiasi profesorius. Nepaisant to, jis kartais pasižiūri ilgesnius ir rimtesnius pokalbius televizijoje, daugiausiai – pragmatiniais sumetimais. – Noriu pasitikrinti, ar visai nenusišnekėjau, ką būtų galima pataisyti ir kaip atrodau.“
Laisvalaikiu profesorius mieliau domisi istorija, mokslo ir politikos naujienomis, bet dažniausiai renkasi užsienio žiniasklaidą, pavyzdžiui, mylimą „The Economist“ žurnalą, arba vaizdo įrašus „YouTube“ platformoje.
Dar viena mėgstama laisvalaikio veikla – kasdienis 1-1,5 val. trukmės pasivaikščiojimas ir joga, laikas su šeima ir keliavimas, tačiau keliauti tik dėl savo malonumo pastaruoju metu tenka retai.
„Kadangi mano žmona taip pat yra profesorė, jai, kaip ir man, tenka nemažai važinėti į užsienį darbo reikalais. Be to, ji yra labai sociali ir visur turi daug draugų, o dar ir dukra gyvena Briuselyje, tad mūsų kelionės dažniausiai apsiriboja jų lankymu“, – šypsosi prof. habil. dr. A. Čenys.
Vis tik, per daugelį metų sukurtas platus ir įvairus pažinčių tinklas – vienas didžiausių profesoriaus pasiekimų, kurį jis norėtų išsaugoti, puoselėti ir panaudoti geriems darbams.
„Kai žmogui sukanka 70 metų, jam daug ko nepalinkėsi, išskyrus sveikatą ir kitus standartinius linkėjimus, tačiau tai – neįdomu. Taigi, sau palinkėčiau, kad mane suptų geri ir įdomūs žmonės. Kadangi labai aktyviai dirbti nebenoriu, manau, kad mano pagrindinė rolė ir vertė bus galimybė kurti, palaikyti ryšius su kitais ir apjungti, suvesti reikiamus žmones“, – dalijasi jubiliejų atšventęs prof. habil. dr. A. Čenys.
Pasiekimai – nuo naujų studijų programų iki vertinimo metodikos
VILNIUS TECH FMF Informacinių sistemų katedros docentu A. Čenys tapo 1999 m., o tais pačiais metais su bendraautoriais gavo Lietuvos mokslo premiją. 2001 m. jis įgijo profesoriaus laipsnį ir pirmasis iš visų Lietuvos universitetų dėstytojų pradėjo skaityti kursą „Saugaus informacijos perdavimo pagrindai“ tuometinėje „Informatikos inžinerijos“ studijų programoje.
2006 m. jis įkūrė Informacinių technologijų saugos mokslo laboratoriją, kurioje buvo pradėti sėkmingi tyrimai IT saugos situacijos monitoringo, Honeypot technologijų, kenksmingo programinio kodo detektavimo ir analizės bei kitose srityse.
2011 m. prof. habil. dr. A. Čenys inicijavo vieną iš sėkmingiausių VILNIUS TECH magistrantūros studijų programų „Informacijos ir IT sauga“. 2024 m., vykdant profesoriaus vadovaujamą projektą „MERIT VILNIUS TECH“, buvo įsteigtos magistrantūros studijų programos „Dirbtinio intelekto sprendimų valdymas“ bei „Dirbtinio intelekto inžinerija“, kurios sulaukė neeilinio stojančiųjų susidomėjimo.
Vadovaujant prof. habil. dr. A. Čeniui 2010-2020 m. technologijų mokslo daktaro laipsnį įgijo 7 doktorantai, o VILNIUS TECH tarp Lietuvos universitetų tapo lyderiu pagal informacijos saugos srities tematikų disertacijų skaičių.
Prof. habil. dr. Antanui Čeniui užimant mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas buvo reorganizuota darbuotojų mokslinių pasiekimų vertinimo metodika, įtraukiant motyvavimą už aukštus mokslo rezultatus, o dėl to išaugo VILNIUS TECH mokslinės produkcijos apimtys WoS IF žurnaluose. Prorektoriaus kadencijos metu taip pat buvo įsteigtas Žinių ir technologijų perdavimo centras, stipriai prisidėjęs prie verslo užsakomųjų darbų padidėjimo bei mokslinių projektų skaičiaus.
Įspūdinga ir prof. habil. dr. A. Čenio visuomeninė veikla: jis buvo Europos Sąjungos 5 Bendrosios programos (FP5) INCO-2 komiteto, ES INTAS Generalinės asamblėjos, Europos Sąjungos Jungtinių tyrimų centro valdybos (EU JRC Board of Governors), NATO Tyrimų ir technologijų organizacijos valdybos (NATO RTO Board) ir Europos Komisijos ekspertų grupės, 2008–2009 m. vertinusios ES 6 Bendrosios programos rezultatus, nariu. Šiuo metu jis yra LMT valdybos narys.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir informacijos mokslų konferencija „eStream 2026“. Šis renginys tapo svarbiu traukos centru mokslininkams, doktorantams bei pramonės lyderiams iš viso pasaulio, suteikdamas erdvę pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje. Konferenciją oficialiai atidarė konferencijos pirmininkas, VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, o įkvepiantį sveikinimo žodį tarė Elektronikos fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Medeišis. Kasmet konferencija suburia ryškiausius savo sričių ekspertus, ir šie metai nebuvo išimtis – abi renginio dienas pradėjo aukšto lygio kviestiniai pranešėjai, pristatę aktualias įžvalgas, tiesiogiai reaguojančias į šiandienos visuomenės ir technologijų iššūkius. Prof. Dr. Vijitashwa Pandey iš Oaklando universiteto (JAV), katedros vedėjas ir Pawley „Lean Studies“ profesorius, buvo pirmasis konferencijos pranešėjas. Jo pristatymas „Naujos sprendimų priėmimo neapibrėžtumo sąlygomis perspektyvos išmaniųjų autonominių sistemų kontekste“ efektyviai suformavo renginio toną ir kryptį, įkvėpdamas dinamišką tarpdisciplininį dialogą. Prof. Dr. Vilius Benetis, NRD Cyber Security (Lietuva) generalinis direktorius, tęsė sesiją pristatydamas pranešimą „Skaitmeninis suverenitetas fragmentuotame pasaulyje: kodėl vietinės ekosistemos tampa naujuoju globaliu skydu“. Jo įžvalgos apie kintančią kibernetinio saugumo aplinką suteikė svarbią perspektyvą, kaip regioninis atsparumas tampa esmine apsauga vis labiau susiskaldžiusiame technologiniame amžiuje. Dr. Gediminas Račiukaitis, ChipsC²-LT koordinatorius iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (Lietuva), užbaigė atidarymo sesiją. Savo pranešime „Nuo idėjos iki lusto: kaip ChipsC²-LT gali tai palengvinti“ jis išsamiai pristatė puslaidininkių inovacijų kelią, pabrėždamas Kompetencijos centro esminį vaidmenį, jungiantį koncepcinį projektavimą su apčiuopiama realybe. Antrosios dienos atidarymo žodį tarė prof. dr. Zigmas Balevičius iš FTMC (Lietuva). Po jo sekė žymių pranešėjų sesija, kuri gilinosi į techninius ir edukacinius pramonės iššūkius. Doc. dr. Inna Saiapina iš Ukrainos nacionalinio technikos universiteto „Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute“ (Ukraina) pristatė pranešimą „Inžinerinis švietimas pokyčių laikotarpiu: tarpdisciplininės ir duomenimis grįstos perspektyvos iš Ukrainos“. Jos prezentacija suteikė gilų žvilgsnį į tai, kaip akademinės sistemos kinta veikiamos kritinių išorinių veiksnių. Hans Klos, „Sintecs“ (Nyderlandai) generalinis direktorius, skaitė baigiamąjį sesijos pranešimą „Kodėl elektroniniai projektai nepasiekia savo tikslų ir kaip modeliavimas bei analizė pagerina prognozuojamumą“. Remdamasis didele „Sintecs“ patirtimi aukštos kokybės PCB projektavime, jis pabrėžė modeliavimu grįsto kūrimo kritinę svarbą užtikrinant veiksmingumą skirtinguose sektoriuose. Dalyvių pasiekimų apdovanojimai Konferencijos metu taip pat buvo pagerbti geriausių mokslinių darbų autoriai. Apdovanojimus pelnė Robertas Ūselis bei Olga Ovtšarenko. Ypatingo įvertinimo sulaukė Wan-Ru Yao, kurio darbas pelnė specialųjį įmonės „Elinija“ apdovanojimą. Konferencijos mokslinis komitetas, Prof. Dr. Darius Plonis, Doc. Dr. Artūras Medeišis, ir organizatoriai, Dr. Justina Anulytė, džiaugiasi augančia renginio kokybe ir bendruomene. Doc. dr. Darius Eidukynas, doc. dr. Andrius Šibilskis bei dr. Mindaugas Žilys pastebi, kad konferencija tapo svarbiu tarptautiniu centru. „Kasmet stebime ne tik didėjantį dalyvių skaičių, bet ir kokybinį šuolį. Džiugu matyti, kad konferencija tampa vieta, kurioje akademinė bendruomenė ir pramonės ekspertai randa bendrą kalbą kurdami realų poveikį turinčias technologijas,“ – teigė Doc. Dr. Artūras Medeišis. Jaunųjų mokslininkų įsitraukimas Be žodinių pranešimų, vyko ir mokslinių plakatų sesija, kurioje jaunieji mokslininkai vizualiai pristatė savo pasiekimus ir tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę su autoriais diskutuoti jų pristatomas temas ir vėliau pateikti anoniminį balsavimą. Geriausių mokslinių plakatų vietas užėmė: Dimitrij Kamyšanskis ir Ūla Šveiterytė – pelnė pirmąją vietą už plakatą „Image Caption Datasets: A Review and Lithuanian Translation-Based Corpus.“ Radoslav Titko – pelnė antrąją vietą už plakatą „Defect Detection Strategies for Glass Bottle Inspection.“ Kristina Miliauskaitė – pelnė trečiąją vietą už plakatą „Wilkinson Power divider 2.4GHz Frequency with Distributed Selective Elements“. „eStream 2026“ yra techniškai remiama „IEEE“ (Institute of Electrical and Electronics Engineers), o prie sėkmingo renginio įgyvendinimo šiemet prisidėjo ir lustų kompetencijos centras „ChipsC²-LT“.  
Plačiau
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato penktąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH LinkMenų fabriko studijoje kalbame apie muziką, tikrumą, technologijas, kūrybą bei „iPhone“ telefonais įrašomus albumus. Mūsų svečias – Šarūnas Joneikis. „Aš esu Šarūnas Lukas Joneikis – tiesiog žmogus, bandantis suprasti, ką gero ir įdomaus galiu nuveikti šioje planetoje“, – taip save pristato vienas ryškiausių Lietuvos alternatyviosios muzikos balsų. Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode grupės „Garbanotas“ siela Šarukas atvėrė duris į savo kūrybinį pasaulį, kuriame telpa viskas: nuo kūrybinės ramybės iki drąsių eksperimentų su technologijomis. Nors daugeliui jis atpažįstamas iš pirmųjų akordų, šiame pokalbyje Šarukas (kaip jis pats save vadina, sujungęs Šarūno ir Luko vardus) atsiskleidžia ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip filosofiškas kūrėjas, kuriam vidinis tikrumas yra svarbesnis už bet kokią studijinę švarą. Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokiu pašnekovu ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis: „Garbanotas bosistas“ – pavadinimas vienai dienai Vienas įdomiausių faktų – grupės pavadinimas atsirado beveik iš pokšto. Vaikštant Palangos Basanavičiaus gatve ir sulaukus komentarų apie ilgus plaukus, muzikantai svarstė pasivadinti „Plaukuotu gitaristu“. „Mūsų bosistas buvo garbanotas, tai galvojom – pasivadinam trumpam „Garbanotas bosistas“, vienoms Gatvės muzikos dienoms, o po to galvosim ką kita“, – prisimena Šarūnas. Tas „trumpam“ virto viena sėkmingiausių grupių Lietuvoje, o pavadinimas tapo kokybiškos muzikos ženklu. Kūryba be filtrų: nuo studijos iki „iPhone“ Šarūnas atvirai pasakoja apie savo požiūrį į techniką. Nors profesionalios studijos turi savo žavesio, kūrėjui svarbiausia – pagauti akimirkos emociją. „Šiais laikais viską galima padaryti paprasčiau. Kartais albumas ar daina gali gimti tiesiog „iPhone“ telefone, jei būtent tą akimirką pajauti, kad tai yra tikra“, – teigia muzikantas. Jam muzika nėra „darbas“, kurį reikia atlikti – tai vidinė būsena, kurią geriausia užfiksuoti čia ir dabar, kol dar nedingo kūrybinė euforija. Įsimintiniausias uždarbis – ne honoraras Muzikantas prisimena jautrią istoriją iš karjeros pradžios, kai grojant gatvėje prie jų priėjo benamis. Žmogus, kuris pats turėjo nedaug, nusprendė savo pinigais pasidalinti su muzikantais. „Tai buvo didžiulis įvertinimas. Žmogus atidavė tai, ką turėjo, nes jį palietė muzika. Tokie momentai yra patys tikriausi“, – sako Šarukas. Tarp laisvės ir atsakomybių Nors Šarūnas juokauja apie savo „dvigubą“ tapatybę – mažąją bendriją „Garbanotas“ ir individualią veiklą „Šarukas“, jis pabrėžia, kad viskas susiveda į vieną tikslą: daryti tai, kas džiugina patį. „Jei važiuoju mašinoje, klausau savo sukurtos dainos ir galvoju: „Geras, man pačiam patinka“ – tada žinau, kad esu teisingame kelyje“, – reziumuoja jis. Pokalbis atskleidžia, kad už populiaraus atlikėjo slepiasi paprastas, nuoširdus ir drąsus kūrėjas, kuriam tikrumas yra svarbesnis už bet kokį komercinį sėkmės matą.   Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę! Visas epizodas čia: https://www.youtube.com/watch?v=xsdb0TOFIl8&feature=youtu.be Vedėjas: Kristupas Kazanavičius Svečias: Šarūnas Joneikis (Šarukas) Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2). Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos. Epizodo partneriai ir rėmėjai: VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas VILNIUS TECH
Plačiau