Stojantiesiems

Jubiliejų minintis profesorius habil. dr. Antanas Čenys: „Sau linkiu gerų ir įdomių žmonių“

Gruodžio 8, 2025
VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių sistemų katedros dėstytojas, ilgametis universiteto bendruomenės narys prof. habil. dr. Antanas Čenys gruodžio 7 d. atšventė 70-ąjį jubiliejų. Gimtadienį paminėjęs profesorius tiek kalbėdamas apie praeitį, tiek apie dabartį ir ateitį nestokoja humoro jausmo ir energijos, padėjusios augti ir universitetui, ir ne vienai studentų kartai.
Daugiau nei 26 metus VILNIUS TECH dirbantis prof. habil. dr. Antanas Čenys gali pasigirti plačiu ir įvairiu nuveiktų darbų sąrašu: 2009-2011 m. jis ėjo Fundamentinių mokslų fakulteto dekano, o 2011-2021 m. – Mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas ir, nepaisant užimamų pareigų, visada aktyviai skaitė paskaitas studentams, vadovavo baigiamiesiems darbams, reguliariai garsino VILNIUS TECH vardą žiniasklaidoje ir renginiuose bei dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Profesorius neslepia – per tiek metų universitete būta ir daug iššūkių, ir daug smagių bei šiltų nutikimų. Vienas linksmiausių prisiminimų, anot jo, buvo jam einant FMF dekano pareigas.
„Kartą pas mane atėjo vienas dėstytojas ir ėmė skųstis, kad mūsų universiteto studentai yra prasti, visiškai nieko nepasiruošia, nenori mokytis. Jis paklausė: „Ką man daryti?“. Aš jam pasakiau: „Klausykit, universiteto ir studentų pakeist negaliu, tai kaip manot, ką aš galiu pakeisti? Jus. Jokio kito varianto neturiu“. Tuomet jis išėjo, bet fakultete dėsto iki šiol“, – juokiasi prof. habil. dr. A. Čenys.
Tuo tarpu šilčiausias emocijas jam kelia studentų ištarti žodžiai, pagyros ir padėkos, nes tai, profesoriaus teigimu, Lietuvoje nėra itin dažna, mat tautiečiai nėra linkę sakyti komplimentų ir pagirti.

„Kai studentai po kokių 10 m. prisimena, ką pasakojau paskaitų metu, arba netikėtai padėkoja, kad mano dėka apsigynė magistro darbą, nors jau žadėjo mesti studijas, tai labai maloniai nuteikia. Tokie pasakymai nėra dažni, tačiau jie padeda suprasti, kad prisidėjai prie kieno nors ateities ir pasakei, padarei kažką gero, nes pačiam tos kalbos dažnai atrodo tuščios“, – sako Informacinių sistemų katedros dėstytojas.

Džiaugsmas – bendravimas su žmonėmis

O kalbų profesoriaus gyvenime nestinga – jis ne tik skaito paskaitas ir mokslinius pranešimus, bet ir kone kiekvieną antradienio rytą su profesoriumi habil. dr. Raimondu Čiegiu susitinka puodeliui kavos ir diskusijoms. Jau daugiau nei dvejus metus gyvuojanti tradicija užgimė prof. habil. dr. A. Čeniui baigus eiti Mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas ir sulaukus kolegos kvietimo.
„Mudu dažniausiai diskutuojame apie tai, kas įdomu profesoriui Čiegiui – jis labai myli kvantinius kompiuterius, dirbtinį intelektą, tad ir kalbame apie tai, kas dabar vyksta, ką išgirdome ir pamatėme. Kartais pakalbame ir apie politikos intrigas, bet mums tai mažiau įdomu nei mokslas. Vis tik, profesorius labai daug šneka, tad man reikia rimtai padirbėti, kad įsiterpčiau“, – juokiasi prof. habil. dr. A. Čenys.
Kartais prie tradicinių profesorių pasisėdėjimų prisijungia ir kiti, pavyzdžiui, profesorius emeritas habil. dr. Rimantas Belevičius.
„Vis tik, kiti šio „diskusijų klubo“ dalyviai dažniausiai būna atsitiktinai, netikėtai prisijungę klausytojai, nes prie profesoriaus Čiegio kitų kalbėtojų nelabai būna“, – priduria pašnekovas.
Prof. habil. dr. A. Čenys nemažai bendrauja ir su žurnalistais – jis nuolat teikia ekspertinius komentarus įvairiems žiniasklaidos kanalams. Vis tik, į reportažus ir laidas, kuriose dalyvauja, jis akį užmeta retai.
„Man nelabai patinka save matyti, bet tai yra natūralu, – juokiasi profesorius. Nepaisant to, jis kartais pasižiūri ilgesnius ir rimtesnius pokalbius televizijoje, daugiausiai – pragmatiniais sumetimais. – Noriu pasitikrinti, ar visai nenusišnekėjau, ką būtų galima pataisyti ir kaip atrodau.“
Laisvalaikiu profesorius mieliau domisi istorija, mokslo ir politikos naujienomis, bet dažniausiai renkasi užsienio žiniasklaidą, pavyzdžiui, mylimą „The Economist“ žurnalą, arba vaizdo įrašus „YouTube“ platformoje.
Dar viena mėgstama laisvalaikio veikla – kasdienis 1-1,5 val. trukmės pasivaikščiojimas ir joga, laikas su šeima ir keliavimas, tačiau keliauti tik dėl savo malonumo pastaruoju metu tenka retai.
„Kadangi mano žmona taip pat yra profesorė, jai, kaip ir man, tenka nemažai važinėti į užsienį darbo reikalais. Be to, ji yra labai sociali ir visur turi daug draugų, o dar ir dukra gyvena Briuselyje, tad mūsų kelionės dažniausiai apsiriboja jų lankymu“, – šypsosi prof. habil. dr. A. Čenys.
Vis tik, per daugelį metų sukurtas platus ir įvairus pažinčių tinklas – vienas didžiausių profesoriaus pasiekimų, kurį jis norėtų išsaugoti, puoselėti ir panaudoti geriems darbams.
„Kai žmogui sukanka 70 metų, jam daug ko nepalinkėsi, išskyrus sveikatą ir kitus standartinius linkėjimus, tačiau tai – neįdomu. Taigi, sau palinkėčiau, kad mane suptų geri ir įdomūs žmonės. Kadangi labai aktyviai dirbti nebenoriu, manau, kad mano pagrindinė rolė ir vertė bus galimybė kurti, palaikyti ryšius su kitais ir apjungti, suvesti reikiamus žmones“, – dalijasi jubiliejų atšventęs prof. habil. dr. A. Čenys.
Pasiekimai – nuo naujų studijų programų iki vertinimo metodikos
VILNIUS TECH FMF Informacinių sistemų katedros docentu A. Čenys tapo 1999 m., o tais pačiais metais su bendraautoriais gavo Lietuvos mokslo premiją. 2001 m. jis įgijo profesoriaus laipsnį ir pirmasis iš visų Lietuvos universitetų dėstytojų pradėjo skaityti kursą „Saugaus informacijos perdavimo pagrindai“ tuometinėje „Informatikos inžinerijos“ studijų programoje.
2006 m. jis įkūrė Informacinių technologijų saugos mokslo laboratoriją, kurioje buvo pradėti sėkmingi tyrimai IT saugos situacijos monitoringo, Honeypot technologijų, kenksmingo programinio kodo detektavimo ir analizės bei kitose srityse.
2011 m. prof. habil. dr. A. Čenys inicijavo vieną iš sėkmingiausių VILNIUS TECH magistrantūros studijų programų „Informacijos ir IT sauga“. 2024 m., vykdant profesoriaus vadovaujamą projektą „MERIT VILNIUS TECH“, buvo įsteigtos magistrantūros studijų programos „Dirbtinio intelekto sprendimų valdymas“ bei „Dirbtinio intelekto inžinerija“, kurios sulaukė neeilinio stojančiųjų susidomėjimo.
Vadovaujant prof. habil. dr. A. Čeniui 2010-2020 m. technologijų mokslo daktaro laipsnį įgijo 7 doktorantai, o VILNIUS TECH tarp Lietuvos universitetų tapo lyderiu pagal informacijos saugos srities tematikų disertacijų skaičių.
Prof. habil. dr. Antanui Čeniui užimant mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas buvo reorganizuota darbuotojų mokslinių pasiekimų vertinimo metodika, įtraukiant motyvavimą už aukštus mokslo rezultatus, o dėl to išaugo VILNIUS TECH mokslinės produkcijos apimtys WoS IF žurnaluose. Prorektoriaus kadencijos metu taip pat buvo įsteigtas Žinių ir technologijų perdavimo centras, stipriai prisidėjęs prie verslo užsakomųjų darbų padidėjimo bei mokslinių projektų skaičiaus.
Įspūdinga ir prof. habil. dr. A. Čenio visuomeninė veikla: jis buvo Europos Sąjungos 5 Bendrosios programos (FP5) INCO-2 komiteto, ES INTAS Generalinės asamblėjos, Europos Sąjungos Jungtinių tyrimų centro valdybos (EU JRC Board of Governors), NATO Tyrimų ir technologijų organizacijos valdybos (NATO RTO Board) ir Europos Komisijos ekspertų grupės, 2008–2009 m. vertinusios ES 6 Bendrosios programos rezultatus, nariu. Šiuo metu jis yra LMT valdybos narys.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau