Spalio 10 diena – pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau žmones kankina įtampa, nerimas ar išsekimas – akademinė bendruomenė ne išimtis. Kaip vis dėlto atskirti, kada tai tėra nuovargis, o kuomet tai tampa perdegimo sindromu?
Apie tai kalbėjomės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologe Migle Rudyte.
– Kaip nusprendėte pasirinkti psichologės kelią?
– Labai anksti žinojau, ko noriu – mane domino žmogaus vidinis pasaulis. Pradėjusi studijuoti atradau mokslinę psichologijos dalį – kas tuo metu sudomino ir tebedomina iki šiol. Vėliau besimokydama magistrantūroje savanoriavau Santarų klinikose, teikiau emocinę paramą asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis
Šiuo metu dirbu universitete, kur be studentų psichologinio konsultavimo, dirbu su studentais turinčiais individualiųjų poreikių. Be to, akademinė aplinka man labai artima. Taigi universitetas tarsi apjungia labai skirtingus mano interesus ir patirtis.
– Ar universitete daug žmonių kreipiasi pagalbos? Kokį pokytį jaučiate per savo darbo metus?
– Jaunimas daug drąsiau kalba apie savo emocinius sunkumus. jie domisi psichikos sveikata, kalba vieni su kitais apie ją ir dalinasi. Dėstytojai yra labai svarbi grandis, nes būna išgirstu iš studentų, kad dėstytojas pastebėjo studento sunkumus, pasiteiravo, kaip jis / ji jaučiasi ir tuo metu tai buvo itin svarbu.
Atėjau dirbti per pandemiją, kuomet studijos vyko nuotoliu, tas paliko žymę. Pavyzdžiui, dalis studentų didžiąją dalį studijų mokėsi nuotoliu. O juk nuotolinis mokymasis reiškia, kad neliko pertraukų, per kurias galima socializuotis. Kai teko vėl sugrįžti prie tiesioginio mokymo – didėja nerimas, stresas, reikia iš naujo adaptuotis.
Be abejo karas Ukrainoje – vienas iš didžiausių sukrėtimų. Mūsų kontekstas labai artimas, tad leidžia viską pajausti iš arti. Turime studentų, kurie patys yra atvykę iš karo zonos, kurių artimieji yra likę ten. Tad viskas yra labai arti.
– Kokie būtų Jūsų pagrindiniai patarimai studentui, norinčiam išlaikyti balansą tarp studijų bei asmeninio gyvenimo? Kaip neperdegti šiuo sudėtingu rudens laikotarpiu?
– Perdegimas reiškia, kad asmuo susiduria su dideliu stresu, susijusiu su darbu / mokslu ir esant dideliam stresui, dažniausiai pasikeičia rutina ir žmonės pirmiausia atsisako laisvo laiko, kas dar labiau mažina pasitenkinimą gyvenimu, o streso nemažėja. Reikia nepamiršti, jog perdegimas, tai daugiau nei nuovargis, nes nebeužtenka tik pailsėti ir (ar) išsimiegoti.
Ne veltui paminėjau stresą. Streso įveikimas yra neatsiejama nuo laiko planavimo. Dažnai dirbame su studentais ne tik tam, kad jie geriau planuotų laiką, bet kad mokėtų įvertinti, kiek kam gali skirti ir ką daryti, jei bedarydami darbus susiduria su dideliu stresu, kad mokytųsi su juo tvarkytis.
Keletas požymių, kuomet žmogui reikėtų kreiptis pagalbos – ilga laiką būdinga bloga nuotaika, sunku užmigti, nuolat kyla neramios mintys ir pan. Kitaip tariant, tampa sunku funkcionuoti – pavyzdžiui, atlikti kasdienius darbus. Jeigu tokia būsena užsitęsia ilgesnį laiką – verta kreiptis pagalbos į specialistus.
– Kokia pagrindine taisykle vadovaujatės darbe?
– Visuomet stengiuosi jautriai ir be išankstinio žinojimo žiūrėti į žmogų. Tai man padeda bei sukurti santykį, su tuo žmogumi ir pažvelgti iš jo perspektyvos.
– Dėkoju už pokalbį.
VILNIUS TECH psichologę Miglę galite pasiekti el. paštu migle.rudyte@vilniustech.lt arba telefonu 8 688 64 007.
Kalbino Simona Uksaitė, VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė.
Nuotrauka Alekso Jauniaus.
Galerija
