Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę?

Vasario 8, 2023

Kaip rodo studentų apklausos, viešasis kalbėjimas yra viena didžiausių studentų baimių. Tai dažnai tampa iššūkiu ir studentams, turintiems individualiųjų poreikių. Nors universitete studentai įgyja viešojo kalbėjimo ir pristatymo įgūdžių, dalyvauja įvairiuose mokymuose viešojo kalbėjimo temomis, kaip pasiruošti, kaip efektyviai kalbėti, kaip patraukti auditorijos dėmesį, vis dėlto, dažniausiai viešojo kalbėjimo baimės priežastys yra psichologinės.
 
Kaip įveikti šią baimę studentus konsultuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologės. Pasak vienos iš psichologių Gintės Gudzevičiūtės, reikia išdrįsti pasižiūrėti baimei į akis. Pateikiame psichologės įžvalgas, taip pat dalinamės studento ir dėstytojo pokalbiu apie baimes ir iššūkius, su kuriais susiduria individualiųjų poreikių turintys studentai.  

VILNIUS TECH psichologės G. Gudzevičiūtės komentaras apie viešojo kalbėjimo psichologinius aspektus.

Kaip būtų galima paaiškinti, kas yra viešojo kalbėjimo baimė?

Iš studentų dažnai girdžiu tokius viešojo kalbėjimo baimės apibūdinimus, kaip baimė, kad pamiršiu tekstą, sumaišysiu faktus, žodžius; baimė, kad drebės balsas, rankos ar kojos; baimė, kad kažkas iš klausytojų pradės šaipytis ar juoktis; baimė, kad pasirodysiu blogiau, nei ruošiausi. Tai dažnai kyla iš įvairių klaidingų įsitikinimų apie viešą kalbėjimą, kad suklydus, visi juoksis ar apkalbinės, o dėstytoja pagalvos, kad esi nepasiruošęs, kad balsas jokiu būdu negali drebėti, nes tai rodo silpnumą ir pan. Tai baimės susigadinti savo įvaizdį, parodyti savo pažeidžiamumą, gauti prastesnį įvertinimą ar net kažkam nepatikti. Šių jausmų norisi išvengti, tad žmogui gali pasirodyti, jog lengviausia tiesiog vengti viešojo kalbėjimo, nors tai nėra sprendimas.

Dažnai studentai vengia viešojo kalbėjimo, ar tai gali kelti kokių nors problemų ir kodėl?

Taip, turbūt daugelis esame patyrę, kad norisi vengti to, kas kelia nemalonius jausmus ar potyrius. Nors vengimas, atrodo, tą akimirką padeda, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje baimė ir sunkumai kalbėti viešai tik didėja. Kitaip tariant, kažko išvengdami tik dar labiau pastipriname baimę ir vengimo elgesį, vadinasi, kitą kartą vengti norėsis dar labiau, o kalbėti viešai atrodys dar baisiau – tai tarsi užburtas ratas.

Jei viešo kalbėjimo vengsime ir ilgai to nedarysime, nenuostabu, kad įgūdžiai silpnės ir reikės įdėti daugiau pastangų ruošiantis kitą kartą. Juk kažkada ir dviračiu važiuoti atrodė sunku, o dabar daugeliui tai pavyksta be jokių pastangų. Taip ir su kitais įgūdžiais, jei juos laviname, didėja pasitikėjimas savimi, lengviau sekasi tam tikros veiklos. Bet jei ilgus metus nekalbėsime viešai, vėliau tai daryti atrodys labai sudėtinga.

Kas gali padėti įveikti viešojo kalbėjimo baimę?

Kaip ir minėjau, neretai viešojo kalbėjimo baimę padidina įvairūs klaidingi įsitikinimai, pavyzdžiui: privalau kalbėti tobulai, visus sudominti ir nedaryti klaidų. Asmeniui, kuris turi viešojo kalbėjimo baimę, patarčiau peržvelgti savo įsitikinimus ir pasitikrinti, gal kai kurie iš jų neatitinka realybės, todėl labiau trukdo, nei padeda. Baimę galime įveikti, kai pažvelgiame jai į akis. Kuo dažniau darysime tai, ko bijome, tuo dažniau suprasime, kad pavojaus mums nėra, gerės įgūdžiai, atsiras pasitikėjimas savo jėgomis, o pati baimė sumažės.
 
Galime prie viešojo kalbėjimo pratintis mažais žingsneliais. Pirma, galima pabandyti padaryti pristatymą sau ir įrašyti garso ar vaizdo įrašą. Antras žingsnelis – pristatyti draugui, šeimos nariui ar kaimynui. Trečias žingsnis dažniau kalbėti paskaitų metu, kelti ranką, užduoti klausimus ir pan. Ketvirtas žingsnis – savanoriškai eiti prie lentos spręsti uždavinius. Paskutinis žingsnis daryti pristatymą prieš auditoriją. Tokia žingsnių sistema padeda baimę prisijaukinti ir tuo pat metu gerinti įgūdžius.

Apie individualiųjų poreikių turinčių studentų iššūkius ir kaip įveikti pristatymo baimę, antrojo kurso studentas Ruslan Nigmatullin kalbasi su Kelių katedros dėstytoju doc. dr. Viktoru Vorobjovu.

Kokių iššūkių studijų metu gali kilti studentui, turinčiam individualiųjų poreikių?

Pirma, aplinka, tai yra dėstytojai, kiti studentai. Labai svarbi socializacija tarp bendraamžių, todėl kiti studentai turėtų būti pakantūs. Svarbu, kad nebūtų įžeidinėjimų, nes studentas, turintis individualiųjų poreikių, užsidarys, nebendraus, nebedalyvaus diskusijose. Pačiam studentui vienas iš sunkumų galėtų būti mokymosi tempas. Šie studentai ilgiau užtrunka gilindamiesi, besiaiškindami dalykus. 

Kitas iššūkis – didelis informacijos kiekis. Pradėjus studijuoti atsiranda daug naujos informacijos ir jos nuolat daugėja, šie studentai gali nebespėti. Galbūt problemą išspręstų ištęstinės studijos, pavyzdžiui, galimybė baigti studijas per ilgiau nei ketverius metus. Galbūt būtų galima skirti mažiau studijų dalykų per vieną semestrą. Kiti iššūkiai – darbas grupėse, pristatymai, viešasis kalbėjimas. Dėstytojas turėtų žinoti apie studentų ypatumus ir suteikti galimybę atsiskaityti kitu būdu bei gebėti atpažinti, kai studentui kyla sunkumų.

Galbūt studentui, kuris susiduria su sunkumu pristatyti, reikėtų paskirti daugiau pristatymų? Man tai padėjo. Kai aš mokiausi mokykloje ir vienu metu turėjau labai daug pristatymų, supratau, kad sakyti viešai kalbas nėra didelė problema ir normalu, jog šiek tiek bijau. Todėl dabar nebeturiu baimės kalbėti su žmonėmis. Štai ir mes šiuo metu kalbamės ir aš nejaučiu baimės.

Džiaugiuosi dėl jūsų. Pristatymų rengimas yra gera praktika pristatyti savo idėją, išreikšti savo nuomonę. Tačiau ne visiems studentams lengva daryti pristatymus. Svarbi studentų grupės ir dėstytojo reakcija. Dauguma studentų pristatydami temą jaudinasi, nervuojasi, stringa kalba. Neramu, kad studentui neatsirastų psichologinių barjerų kitą kartą. Todėl jei kalbėsime apie daugiau pristatymų, svarbu, kad būtų sudaryta tinkama palaikanti aplinka. Uždavinys mums visiems: kaip padaryti, kad nepakenktume, bet paskatintume įsitraukti į studijų procesą.

Jei neturėčiau savo sveikatos problemų, turbūt būtų lengviau kalbėti, daryti tokius pristatymus.
 
Visgi perlipote per save, supratote, kad visi žmonės susiduria su baime daryti pristatymus. Aš taip pat ruošiuosi paskaitoms, jaudinuosi, ar pavyks tinkamai perteikti informaciją. Visi turime baimių, kurios vieniems didesnės, kitiems – mažesnės. Kaip sakė psichologė, reikia atpažinti, dėl ko kyla baimė.

Manau, kad maži iššūkiai visai nebūtų iššūkiai „paprastiems“ žmonėms. Bet kai žmogus turi kitų problemų, pavyzdžiui, psichikos sveikatos problemų, jie paveikia mąstymą. Tai yra, ne tik, kaip žmogus mąsto, bet ir ką galvoja apie save ir savo mąstymą. Tokie „maži“ iššūkiai, pavyzdžiui, kaip aš atrodau, kaip aš kalbu, kaip aš vaikštau, kaip aš atrodau, kai vaikštau? Visa tai pablogina situaciją ir priverčia galvoti apie tuos mažus dalykus. Kasdienybėje priverčia galvoti, ar aš viską darau normaliai.
 
Kalbėjome su mūsų psichologe, kad reikia surasti aplinką, kurioje toks asmuo galėtų atsiverti, kurioje jis galėtų kalbėti, diskutuoti. Aš stengiuosi atsižvelgti tiek į studentus, tiek į dėstytojus. Sunku nuolat laviruoti tarp šių dviejų pusių. Universitetas galėtų sudaryti tokią aplinką, paskirti daugiau individualių konsultacijų. Galbūt geriau šiam studentui dirbti bibliotekoje ar kitoje aplinkoje, kur tylu ir ramu. Turime sužinoti, kokie yra provokuojantys veiksniai (angl. triggers). Gavus informaciją iš studento ir suradus tuos veiksnius, būtų galima tinkamai pritaikyti aplinką.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau