Gegužės 6-ąją Europos Parlamente (Briuselyje) vykusioje konferencijoje „Investuojant į Europos ateitį: aukštojo mokslo finansavimo keliai“ („Investing in Europe’s Future: Funding Pathways for Higher Education“) Europos politikos formuotojai, universitetų vadovai, regionų ir verslų atstovai, mokslinių tyrimų ekspertai diskutavo apie Europos aukštojo mokslo ateitį, universitetų aljansų vaidmenį bei ilgalaikio finansavimo būtinybę, stiprinant Europos konkurencingumą.
Konferenciją organizavo ATHENA aljanso narys Maria Curie-Skłodowska universitetas, kartu su savo alumnu Parlamento nariu Europos Krzysztof Hetman. ATHENA aljanso veikloje dalyvauja ir VILNIUS TECH, kartu su Europos partneriais siekdamas stiprinti bendras studijų programas, mokslinių tyrimų bendradarbiavimą, tarptautinį mobilumą ir Europos universitetų integraciją.
Pasak renginyje dalyvavusių VILNIUS TECH Studijų prorektorės prof. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės ir doc. dr. Astos Radzevičienės, jame daug dėmesio skirta naujam Europos universitetų vaidmeniui – universitetų aljansai vis dažniau suvokiami ne kaip laikini projektiniai tinklai, o kaip būsimos ilgalaikės Europos aukštojo mokslo institucijos.
Pagrindinį pranešimą skaitęs Europos Komisijos narys, atsakingas už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą Piotr Serafin pabrėžė, kad sprendimai dėl naujos daugiametės Europos Sąjungos finansinės programos po 2028 metų turės ilgalaikį poveikį Europos konkurencingumui, inovacijų politikai ir universitetų vystymuisi. Anot jo, universitetų aljansai turi tapti stipresni, labiau integruoti ir glaudžiau susieti studijas, mokslinius tyrimus bei inovacijas.
Europos Parlamento narys Krzysztof Hetman akcentavo, kad šiuo metu „Horizon Europe“ programos finansavimas pasiskirstęs netolygiai – apie 85 proc. lėšų tenka valstybėms, nepriskiriamoms „widening“ gruepei. Jo teigimu, tai reiškia, kad Europos Sąjunga neišnaudoja viso savo mokslinio ir inovacinio potencialo. Jis pažymėjo, kad universitetų aljansai gali tapti svarbia priemone mažinant šiuos skirtumus, stiprinant tarpregioninį bendradarbiavimą ir skatinant inovacijų plėtrą visoje Europoje.
Centro-Val de Loire regiono viceprezidentė Anne Besnier konferencijoje daug dėmesio skyrė regioninių inovacijų ekosistemų ir išmaniosios specializacijos svarbai. Jos teigimu, regionai turi aiškiai identifikuoti savo stiprybes ir remtis jomis kurdami tarptautinius bendradarbiavimo tinklus. Ji pabrėžė, kad studentų ir jaunųjų tyrėjų bendradarbiavimas Europos mastu ilgainiui tampa pagrindu bendrai Europos inovacijų erdvei.
„Business & Science Poland“ generalinis direktorius Bartek Czyczerski kalbėjo apie žiniomis grįstos ekonomikos transformaciją ir dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Pasak jo, pagrindinis Europos iššūkis šiandien yra ne tik rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir gebėti pilnai išnaudoti jų kompetencijas ekonomikoje. Jis akcentavo, kad universitetai turės pereiti prie lankstesnių, moduliškesnių ir su praktika glaudžiau susietų studijų modelių, kuriuose daug didesnį vaidmenį atliks dirbtinio intelekto raštingumas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir mokymasis visą gyvenimą.
Poznanės technologijos universiteto tarptautinių ryšių prorektorius ir EUNICE4U projekto vadovas Mariusz Głąbowski pristatė Europos universitetų aljansų finansinio tvarumo ir valdymo modelį. Jis pabrėžė, kad universitetų aljansai nebegali likti tik projektinėmis struktūromis, priklausomomis nuo trumpalaikių finansavimo ciklų. Pasak jo, būtina kurti nuolatines teisiniu, strateginiu ir organizaciniu požiūriu integruotas struktūras, kurios galėtų veikti kaip tikri Europos universitetai.
ATHENA Europos universiteto prezidentas Eric Blond akcentavo, kad tikras Europos universitetas negali būti kuriamas vien studentų mobilumo pagrindu. Jo teigimu, būtina integruoti studijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas į vieną bendrą sistemą. Jis taip pat pažymėjo, kad ATHENA išsiskiria tuo, jog dauguma jos partnerių yra iš „widening“ šalių – Lietuvos, Lenkijos, Graikijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Ukrainos. Pasak jo, šios šalys neturi būti Europos aukštojo mokslo periferija – jos turi tapti aktyviomis Europos transformacijos lyderėmis.
Konferencijoje daug diskutuota apie bendrų europinių diplomų kūrimą, Europos studento kortelę, ilgalaikio universitetų aljansų finansavimo būtinybę bei regioninių ir Europos politikų susiejimą. Dalyviai ne kartą pabrėžė, kad universitetų aljansų vystymui būtina ilgalaikė politinė vizija ir stabilus finansinis modelis, leidžiantis pereiti nuo pilotinių projektų prie realiai veikiančių Europos universitetų.
Diskusijose taip pat akcentuota, kad universitetų aljansai tampa ne tik studijų ar mobilumo tinklais, bet ir regioninės politikos, inovacijų bei konkurencingumo veikėjais. Jie vis aktyviau bendradarbiauja su verslu, regionų valdžiomis, Europos skaitmeninių inovacijų centrais ir kitomis organizacijomis, siekdami stiprinti regionines inovacijų ekosistemas ir kurti bendrą Europos žinių erdvę.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad pagrindinė sąlyga sėkmingai Europos universitetų raidai yra ilgalaikė vizija ir ilgalaikis finansavimo modelis, leidžiantis universitetų aljansams tapti pilnavertėmis Europos aukštojo mokslo institucijomis.
Galerija
