„Kam to reikia?!“ pataria: Daugiau drąsos renkantis IT kryptį (interviu)

Liepos 20, 2016
Sakoma, kad svajonėms lemta pildytis, tereikia kryptingai to siekti. Su tuo visiškai sutinka profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ dalyvė, įmonės „Teo LT“ Unix paslaugų valdymo padalinio vadovė Lina Strelkauskienė, kuri paskutinėmis stojimų dienomis jaunuolius ragina drąsiau rinktis IT srities studijas ir dalinasi savo pavyzdžiu: „Esu inžinerinės informatikos magistrė, studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tai buvo vienintelė vieta, kur stojau mokytis, nes jau žinojau sritį, kurią noriu studijuoti, o, kad ateityje būsiu vadovė, nujaučiau dar mokykloje.“
 
̶  Ar sudėtinga buvo nuspręsti, kurį karjeros kelią pasirinkti? Galbūt dar mokydamasi mokykloje atlikote tam tikrus žingsnius, stengėtės susipažinti su įvairiomis specialybėmis, kad pasirinkimas būtų paprastesnis?
 
̶  Nebuvau iš tų, kurie jau nuo mažų dienų žino, kuo bus užaugę. Mokykloje sekėsi beveik visi dalykai, sėkmingai dalyvavau daugybėje olimpiadų ir renginių. Apsisprendžiau, berods, vienuoliktoje klasėje, supratusi, kad norint būti sėkmingu, reikia rinktis specialybę, kuri tau ne tik patinka, bet ir sekasi. Tuo metu lankiau „Achemos“ papildomo ugdymo mokyklą, kurioje KTU dėstytojai mokė informatikos. Supratau, kad puikiai programuoju ir „užkibau“! Įtaką galėjo padaryti ir mano mėgstama mokslinė fantastika – labai laukiau robotų eros. Beje, asmeninį kompiuterį įsigijau tik antrame studijų kurse, o išmaniųjų telefonų tuo metu net nesapnavome.
 
̶  Papasakokite, kokios yra jūsų atsakomybės? Kaip atrodo jūsų darbo diena?
 
̶  Esu IT padalinio vadovė, todėl pagrindinė mano užduotis – užtikrinti kokybiškų IT paslaugų teikimą klientams. Tai apima daugybę aspektų: sklandų darbų organizavimą, strateginių ir taktinių sprendimų priėmimą, prioritetų nustatymą, biudžeto valdymą, reikiamų kompetencijų užtikrinimą, darbuotojų motyvavimą ir t. t. Darbe susiduriu tiek su technologiniais, tiek su personalo valdymo iššūkiais – abi sritys labai įdomios! Darbo diena turi tam tikrų pasikartojančių užduočių, tarkim, kokybės rodiklių analizė, susitikimai su kolegomis, bet turiu būti pasiruošusi ir nenumatytiems atvejams, kai reikalinga žaibiška reakcija sprendžiant gedimus. Klientams paslaugos turi veikti 24 val. per parą, todėl esu nuolatiniame budėjimo režime. „Neperdegti“ man padeda geri klientų atsiliepimai ir tikrai šauni, profesionali komanda.
 
 
̶  Kokius mitus girdėjote apie savo profesiją ir ar visus juos galėtumėte paneigti? Galbūt kai kurie – visiška tiesa?
 
̶  Populiarų mitą, kad IT administratorius yra barzdotas, ilgaplaukis vaikinas, rūsyje žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, šiomis dienomis pakeitė kitas – apie astronominius IT specialistų atlygius. IT – išties labai plati sritis, kur savo gabumus gali pritaikyti patys įvairiausi žmonės, IT kompanijos yra vienos progresyviausių pasaulyje, todėl pirmasis mitas seniai nebėra tiesa. Ir net ne visi informatikai sugebėtų pataisyti jūsų kompiuterį!
 
O antrajame mite dalis tiesos yra – „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje tarp 30 daugiausiai uždirbančių profesijų net 8 atstovauja IRT sektorių. Tačiau atlygis visada priklauso nuo darbuotojo kompetencijos, gebėjimų, specializacijos, stažo ir net regiono.
 
̶  Dar vienas mitas – apie IT ir moteriškosios lyties atstoves. Ko gero, dauguma jūsų studijų bei darbo kolegų – vaikinai. Kaip jums sekasi siekti karjeros vyriškoje aplinkoje? Ar susidūrėte su kokiomis nors kliūtimis?
 
̶  Iš tiesų, tiek studijų metu, tiek darbo aplinkoje turėjau daugiau kolegų vyrų. Kasdien apie tai tikrai negalvoju – už klaviatūros visi esame tiesiog specialistai. Karjeros galimybės, mano nuomone, daugiau susiję su asmeninėmis savybėmis ir gebėjimais, noru įveikti kliūtis, užsispyrimu siekti rezultato. IT sritis šiuo atžvilgiu (ir ypač šiuo metu!) yra dėkinga: lengviau nei kitur derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, plačioje sferoje rasti savo nišą, ugdyti kompetenciją, realizuoti savo gebėjimus.
 
Merginoms palinkėčiau tik drąsiau rinktis IT, visais kitais atžvilgiais jos nenusileidžia specialistams vyrams. Ieškodama darbuotojų į savo komandas, labai laukiu CV iš merginų, bet, deja, jų kol kas beveik nėra. Vis dėlto išlieku optimistė, anksčiau ar vėliau komandoje turėsiu ir Linux administratorę (šypsosi).
 
̶  Ką manote apie IT situaciją darbo rinkoje? Ar ši sritis jums, kaip asmeniui, atrodo įdomi, perspektyvi? Ar jauniems žmonėms, baigiantiems mokyklą, rekomenduotumėte rinktis šį kelią?
 
̶  Šiuo metu IT specialistų tikrai trūksta ir ES tyrimai rodo, kad 2020 m. Europoje trūks iki 900 tūkst. IT darbuotojų. IT specialistai dažnai gali rinktis lankstų grafiką, darbo vietą, pavyzdžiui, dirbti iš namų, jų potencialūs darbdaviai – visame pasaulyje. IT srityje taip pat sąlyginai lengva keisti specializaciją. Tarkim, aš pati, dešimt metų dirbusi aplikacijų priežiūroje, neseniai pakeičiau sritį ir dabar gilinuosi į Unix paslaugas. Ši sritis nuolat vystosi, sparčiai keičiasi, todėl mokytis reikės visą gyvenimą – jokios rutinos!
 
 
̶  Kaip manote, ką galėtų padaryti moksleivis, jo mokytojas ar šeima, jog profesijos pasirinkimas būtų lengvesnis? Galbūt turite patarimų, jaunuoliams, jau pasiryžusiems siekti IT specialisto karjeros, kaip tai pradėti, sėdint dar mokyklos suole?
 
̶  Būtų šaunu, jei moksleivis apsispręstų šiek tiek anksčiau nei dvyliktoje klasėje – turėtų daugiau laiko kryptingai ruoštis, patirtų mažiau streso dėl ateičiai ne tokių svarbių dalykų. Tačiau suprantu, kad tokiame jauname amžiuje tai yra tikrai sunku. Patarčiau atkreipti dėmesį, kurie dalykai patinka bei sekasi ir rinktis tą kryptį. Sudėtinga tapti geru specialistu, jei neturi tam gebėjimų, o kankintis nemielame darbe, nes kažkada pasirinkai populiarią profesiją, tikrai neverta. Jei baigus mokyklą vis dar neaišku, kuo norisi gyvenime užsiimti, geriau metus praleisti, ramiai pagalvoti, nei stoti bet kur. Tėvams ir mokytojams tokie sprendimai gali pasirodyti per daug lengvabūdiški, bet jaunoji karta labai skiriasi nuo mūsų kartų tiek galimybėmis, tiek poreikiais.
 
Būsimiems IT specialistams, sėdintiems dar mokyklos suole, patarčiau pasidomėti vasaros stovyklomis, praktikomis, papildomomis mokyklomis, e-mokymais ar tokiomis konferencijomis kaip, pavyzdžiui, „Login“, kas gali įkvėpti lemtingam pasirinkimui.
 
Apie „Kam to reikia?!“
 
„Kam to reikia?!“ yra iniciatyva, prie kurios prisijungę organizacijų atstovai visoje Lietuvoje padeda mokiniams susipažinti su skirtingomis profesijomis ir karjeros galimybėmis. Būdami šios iniciatyvos nariais, savo sričių profesionalai vyksta į mokyklas pasakoti apie savo profesijas, priima mokinius vienai dienai tapti jų „šešėliais“ darbo vietoje, arba pasikviečia mokinių grupes į ekskursiją savo organizacijoje, kur jie gali tiesiogiai susipažinti su darbuotojų veikla. Prieš penkerius metus šią programą inicijavo „Swedbank“ ir „Omnitel“, o šiandien prie jos prisijungusios apie 550 įmonių bei 920 mokyklų. Visi, kuriems rūpi vaikų pasirinkimai, gali prisijungti prie „Kam to reikia?!“ www.kamtoreikia.lt.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau