Stojantiesiems

„Kam to reikia?!“ pataria: Daugiau drąsos renkantis IT kryptį (interviu)

Liepos 20, 2016
Sakoma, kad svajonėms lemta pildytis, tereikia kryptingai to siekti. Su tuo visiškai sutinka profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ dalyvė, įmonės „Teo LT“ Unix paslaugų valdymo padalinio vadovė Lina Strelkauskienė, kuri paskutinėmis stojimų dienomis jaunuolius ragina drąsiau rinktis IT srities studijas ir dalinasi savo pavyzdžiu: „Esu inžinerinės informatikos magistrė, studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tai buvo vienintelė vieta, kur stojau mokytis, nes jau žinojau sritį, kurią noriu studijuoti, o, kad ateityje būsiu vadovė, nujaučiau dar mokykloje.“
 
̶  Ar sudėtinga buvo nuspręsti, kurį karjeros kelią pasirinkti? Galbūt dar mokydamasi mokykloje atlikote tam tikrus žingsnius, stengėtės susipažinti su įvairiomis specialybėmis, kad pasirinkimas būtų paprastesnis?
 
̶  Nebuvau iš tų, kurie jau nuo mažų dienų žino, kuo bus užaugę. Mokykloje sekėsi beveik visi dalykai, sėkmingai dalyvavau daugybėje olimpiadų ir renginių. Apsisprendžiau, berods, vienuoliktoje klasėje, supratusi, kad norint būti sėkmingu, reikia rinktis specialybę, kuri tau ne tik patinka, bet ir sekasi. Tuo metu lankiau „Achemos“ papildomo ugdymo mokyklą, kurioje KTU dėstytojai mokė informatikos. Supratau, kad puikiai programuoju ir „užkibau“! Įtaką galėjo padaryti ir mano mėgstama mokslinė fantastika – labai laukiau robotų eros. Beje, asmeninį kompiuterį įsigijau tik antrame studijų kurse, o išmaniųjų telefonų tuo metu net nesapnavome.
 
̶  Papasakokite, kokios yra jūsų atsakomybės? Kaip atrodo jūsų darbo diena?
 
̶  Esu IT padalinio vadovė, todėl pagrindinė mano užduotis – užtikrinti kokybiškų IT paslaugų teikimą klientams. Tai apima daugybę aspektų: sklandų darbų organizavimą, strateginių ir taktinių sprendimų priėmimą, prioritetų nustatymą, biudžeto valdymą, reikiamų kompetencijų užtikrinimą, darbuotojų motyvavimą ir t. t. Darbe susiduriu tiek su technologiniais, tiek su personalo valdymo iššūkiais – abi sritys labai įdomios! Darbo diena turi tam tikrų pasikartojančių užduočių, tarkim, kokybės rodiklių analizė, susitikimai su kolegomis, bet turiu būti pasiruošusi ir nenumatytiems atvejams, kai reikalinga žaibiška reakcija sprendžiant gedimus. Klientams paslaugos turi veikti 24 val. per parą, todėl esu nuolatiniame budėjimo režime. „Neperdegti“ man padeda geri klientų atsiliepimai ir tikrai šauni, profesionali komanda.
 
 
̶  Kokius mitus girdėjote apie savo profesiją ir ar visus juos galėtumėte paneigti? Galbūt kai kurie – visiška tiesa?
 
̶  Populiarų mitą, kad IT administratorius yra barzdotas, ilgaplaukis vaikinas, rūsyje žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, šiomis dienomis pakeitė kitas – apie astronominius IT specialistų atlygius. IT – išties labai plati sritis, kur savo gabumus gali pritaikyti patys įvairiausi žmonės, IT kompanijos yra vienos progresyviausių pasaulyje, todėl pirmasis mitas seniai nebėra tiesa. Ir net ne visi informatikai sugebėtų pataisyti jūsų kompiuterį!
 
O antrajame mite dalis tiesos yra – „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje tarp 30 daugiausiai uždirbančių profesijų net 8 atstovauja IRT sektorių. Tačiau atlygis visada priklauso nuo darbuotojo kompetencijos, gebėjimų, specializacijos, stažo ir net regiono.
 
̶  Dar vienas mitas – apie IT ir moteriškosios lyties atstoves. Ko gero, dauguma jūsų studijų bei darbo kolegų – vaikinai. Kaip jums sekasi siekti karjeros vyriškoje aplinkoje? Ar susidūrėte su kokiomis nors kliūtimis?
 
̶  Iš tiesų, tiek studijų metu, tiek darbo aplinkoje turėjau daugiau kolegų vyrų. Kasdien apie tai tikrai negalvoju – už klaviatūros visi esame tiesiog specialistai. Karjeros galimybės, mano nuomone, daugiau susiję su asmeninėmis savybėmis ir gebėjimais, noru įveikti kliūtis, užsispyrimu siekti rezultato. IT sritis šiuo atžvilgiu (ir ypač šiuo metu!) yra dėkinga: lengviau nei kitur derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, plačioje sferoje rasti savo nišą, ugdyti kompetenciją, realizuoti savo gebėjimus.
 
Merginoms palinkėčiau tik drąsiau rinktis IT, visais kitais atžvilgiais jos nenusileidžia specialistams vyrams. Ieškodama darbuotojų į savo komandas, labai laukiu CV iš merginų, bet, deja, jų kol kas beveik nėra. Vis dėlto išlieku optimistė, anksčiau ar vėliau komandoje turėsiu ir Linux administratorę (šypsosi).
 
̶  Ką manote apie IT situaciją darbo rinkoje? Ar ši sritis jums, kaip asmeniui, atrodo įdomi, perspektyvi? Ar jauniems žmonėms, baigiantiems mokyklą, rekomenduotumėte rinktis šį kelią?
 
̶  Šiuo metu IT specialistų tikrai trūksta ir ES tyrimai rodo, kad 2020 m. Europoje trūks iki 900 tūkst. IT darbuotojų. IT specialistai dažnai gali rinktis lankstų grafiką, darbo vietą, pavyzdžiui, dirbti iš namų, jų potencialūs darbdaviai – visame pasaulyje. IT srityje taip pat sąlyginai lengva keisti specializaciją. Tarkim, aš pati, dešimt metų dirbusi aplikacijų priežiūroje, neseniai pakeičiau sritį ir dabar gilinuosi į Unix paslaugas. Ši sritis nuolat vystosi, sparčiai keičiasi, todėl mokytis reikės visą gyvenimą – jokios rutinos!
 
 
̶  Kaip manote, ką galėtų padaryti moksleivis, jo mokytojas ar šeima, jog profesijos pasirinkimas būtų lengvesnis? Galbūt turite patarimų, jaunuoliams, jau pasiryžusiems siekti IT specialisto karjeros, kaip tai pradėti, sėdint dar mokyklos suole?
 
̶  Būtų šaunu, jei moksleivis apsispręstų šiek tiek anksčiau nei dvyliktoje klasėje – turėtų daugiau laiko kryptingai ruoštis, patirtų mažiau streso dėl ateičiai ne tokių svarbių dalykų. Tačiau suprantu, kad tokiame jauname amžiuje tai yra tikrai sunku. Patarčiau atkreipti dėmesį, kurie dalykai patinka bei sekasi ir rinktis tą kryptį. Sudėtinga tapti geru specialistu, jei neturi tam gebėjimų, o kankintis nemielame darbe, nes kažkada pasirinkai populiarią profesiją, tikrai neverta. Jei baigus mokyklą vis dar neaišku, kuo norisi gyvenime užsiimti, geriau metus praleisti, ramiai pagalvoti, nei stoti bet kur. Tėvams ir mokytojams tokie sprendimai gali pasirodyti per daug lengvabūdiški, bet jaunoji karta labai skiriasi nuo mūsų kartų tiek galimybėmis, tiek poreikiais.
 
Būsimiems IT specialistams, sėdintiems dar mokyklos suole, patarčiau pasidomėti vasaros stovyklomis, praktikomis, papildomomis mokyklomis, e-mokymais ar tokiomis konferencijomis kaip, pavyzdžiui, „Login“, kas gali įkvėpti lemtingam pasirinkimui.
 
Apie „Kam to reikia?!“
 
„Kam to reikia?!“ yra iniciatyva, prie kurios prisijungę organizacijų atstovai visoje Lietuvoje padeda mokiniams susipažinti su skirtingomis profesijomis ir karjeros galimybėmis. Būdami šios iniciatyvos nariais, savo sričių profesionalai vyksta į mokyklas pasakoti apie savo profesijas, priima mokinius vienai dienai tapti jų „šešėliais“ darbo vietoje, arba pasikviečia mokinių grupes į ekskursiją savo organizacijoje, kur jie gali tiesiogiai susipažinti su darbuotojų veikla. Prieš penkerius metus šią programą inicijavo „Swedbank“ ir „Omnitel“, o šiandien prie jos prisijungusios apie 550 įmonių bei 920 mokyklų. Visi, kuriems rūpi vaikų pasirinkimai, gali prisijungti prie „Kam to reikia?!“ www.kamtoreikia.lt.
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau