Stojantiesiems

Kandidatas į studentus – bakalauro studijų alternatyva stojantiesiems

Liepos 19, 2022

2022 m. valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai rodo niūrią ateitį aukštajame moksle – egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų. Moksleiviai, neišlaikę matematikos, lietuvių kalbos ar laisvai pasirinkto dalyko valstybinio brandos egzamino, negali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. O nesurinkus konkursinio balo 5,4 – negali stoti į universitetinių aukštųjų mokyklų nei į valstybės finansuojamas, nei į valstybės nefinansuojamas vietas.

Prastų valstybinių brandos egzaminų rezultatų pasekmes, tai yra inžinierių, technologų trūkumą Lietuva pajus jau po ketverių metų. Lietuvai siekiant tapti aukštųjų technologijų šalimi labai svarbu paruošti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Tik suteikdami tokią galimybę visiems stojantiesiems galėsime užtikrinti didelį inžinierių poreikį rinkoje ir atrasti talentus, kurie kurs inovacijas. Todėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektorius Romualdas Kliukas siūlo alternatyvas būsimiems studentams.

„Norime suteikti galimybę moksleiviams išbandyti save, neprarasti šių metų, bet juos išnaudoti pasimokymui, pasitempimui iki reikalingo studijų lygmens, įsilieti į universiteto gyvenimą. Tai puiki proga studijuoti“, – teigia R. Kliukas.

Moksleiviams, kurie nesurinko minimalaus konkursinio balo stojimui į universitetą, kurie nelaikė/neišlaikė būtino valstybinio brandos egzamino, rektorius siūlo teikti prašymą tapti kandidatu į studentus. Nuo rugsėjo mėn. kandidatai į studentus galės studijuoti dalinėse studijose bei nemokamai lankyti parengiamuosius matematikos arba fizikos kursus. Tai leis pasivyti bendrakursius arba/ir kitais metais būtų galima perlaikyti šių dalykų valstybinius brandos egzaminus. Dalyvaujant bendrajame priėmime dar kartą, po metų, tai būtų galimybė stoti į valstybės finansuojamą vietą, be to, nebūtų veltui praleisti vieneri studijų metai.

Kandidatai į studentus, kurių konkursinis balas yra ne mažesnis nei 4,3, turi galimybę studijuoti 2 semestrus pasirinktoje programoje, taip save išbandant aukštojo mokslo sistemoje.

Studijų semestro kaina: inžinerijos, informatikos, matematikos, technologijų moksluose – 1762 Eur; socialiniuose moksluose, verslo ir viešojoje vadyboje – 1352 Eur.

„Dalinių studijų metu kandidatai į studentus turės galimybę lankyti parengiamuosius nemokamus matematikos ir fizikos kursus, kurie padės pasiruošti valstybinio brandos egzamino perlaikymui. Tai puiki galimybė pagilinti jau turimas žinias bei įgauti naujų, iš VILNIUS TECH dirbančių savo srities profesionalų“, – teigia R. Kliukas.

Perlaikius egzaminus ir stojant 2023 m. per bendrąjį priėmimą kandidatai į studentus galės stoti į pasirinktos VILNIUS TECH programos I kursą bei užsiskaityti baigtų dalinių studijų dalykus. Sėkmingai baigusiems dalines studijas bus galima pereiti į II kursą, jei nebus kreditų trūkumo.
Tapti kandidatais į studentus galima visose bakalauro studijų programose, išskyrus Architektūroje, Kraštovaizdžio architektūroje, Orlaivių pilotavime ir Skrydžių valdyme.

„Stojantiesiems, kurių konkursinis balas lygus arba didesnis nei 5,4, bet nėra išlaikyti matematikos ar lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai, rekomenduojame stoti ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Pagrindinis jūsų tikslas – pabaigti pirmąjį semestrą be akademinių skolų. Tuomet galėsite dalyvauti konkurse ir pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą“, – vardija prof. R. Kliukas.

Primename, kad studentai, mokantys už studijas, po kiekvieno semestro gali pretenduoti į studijų įmokos kompensaciją. Apie 20 proc. studentų, mokėjusių už studijas, valstybė grąžina pinigus. 

Be to, 2022 m. įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą – 2023 m. galima perlaikyti valstybinį brandos egzaminą, pasiekti minimalų balą ir stoti į tos pačios studijų programos valstybės finansuojamą vietą. Jei finansavimas bus laimėtas, studentas bus perkeltas į II kursą.

„Noriu pabrėžti, kad alternatyvų yra, tik reikia jomis pasidomėti ir pasinaudoti. Kviečiu būti aktyviais ir rasti sau labiausiai tinkantį sprendimą“, – sako VILNIUS TECH rektorius.

Prašymus dalinėms parengiamosioms studijoms galite pateikti čia.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau