Europoje ir Lietuvoje netyla diskusijos dėl imigrantų, jų skaičiaus, poveikio darbo rinkai ir šalies kultūrai. Migracijos departamento duomenimis, į Lietuvą dirbti 2025 m. leista atvykti 24.830 užsieniečių, šiemet – apie 100 mažiau. Į šią kvotą neįtraukiami aukštą pridėtinę vertę kuriantys specialistai – Ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinimu, Lietuvoje trūksta 85 profesijų specialistų, daugiausia – iš IT, inžinerijos, robotikos ir chemijos mokslo sričių.
Nors daugiausia atvykėlių matome gatvėse skubančių pristatyti maistą, kai kurie jų, tokie kaip Ramilas Balaghayevas iš Azerbaidžano, į Lietuvą atvyko būtent todėl, kad jį dominančioje kibernetinio saugumo srityje gimtojoje šalyje nebuvo galimybių nei studijuoti, nei gauti darbo. Šiandien jis jau 6 metus dirba pagal specialybę.
Grąžina skolą šalies ekonomikai
Šiuo metu R. Balaghayevas dirba jau 5-oje darbovietėje Lietuvoje – JAV bendrovėje „Cencora“. Studijoms Lietuvoje ir pragyvenimui studijų laikotarpiu jis gavo stipendiją, todėl dabar, kaip pats teigia, jaučia poreikį „grąžinti skolą šios šalies ekonomikai“.
Ramilas atvyko studijuoti kibernetinio saugumo magistro VILNIUS TECH universitete. Jis jau buvo baigęs kompiuterinės inžinerijos bakalauro studijas Baku.
„Norėjau gilintis į nanotechnologijas, tinklo saugumą, kibernetinį saugumą. Tuo metu, 2019 m., kibernetinio saugumo tema Azerbaidžane nebuvo populiari ir savo šalyje negalėjau gilintis į šią sritį. Pradėjau ieškoti užsienio universitetų ir vienas iš mano kriterijų buvo gauti pilną stipendiją. Tai buvo iššūkis nes tuo metu studentams iš Azerbaidžano (visai šaliai) buvo siūloma tik 1 valstybinė stipendija“, – prisimena R. Balaghayevas.
Į ją pretendavo gal 200 ar 300 norinčiųjų, tačiau Ramilas šią stipendiją gavo. Netrukus jis gavo laišką ir iš Švietimo mainų paramos fondo, dėl skirtos valstybinės stipendijos, kuri leido ne tik nemokamai studijuoti, bet ir pragyventi studijų metu.
„Priėmiau šią valstybės pasiūlytą stipendiją. Apie Lietuvą buvau girdėjęs iš Baltijos šalyse apsilankiusių šeimos narių, draugų, bet taip pat dariau ir savo asmeninį „tyrimą“. Ir man patiko, ką sužinojau: šalis suteikia gerą išsilavinimą, yra saugi, sparčiai auga technologijų srityje, taip pat ir kibernetinio saugumo“, – prisiminė VILNIUS TECH absolventas.
„Jei šeima ruošiasi Tave įsivaikinti – ir pats turi įdėti pastangų“
Studijų metu vienas iš Ramilo dėstytojų jam pasiūlė stažuotis Rostoke, Vokietijoje, baigti specifinę vasaros mokyklą. Azerbaidžanietis šia galimybe taip pat pasinaudojo.
„Ateinančiais metais baigiau ir savo studijas, kur mokėmės labai praktinių dalykų, pavyzdžių, įsilaužimo į sistemas požymių aptikimo. Mano baigiamasis darbas buvo apie įsilaužimo požymius, kuriuos galima identifikuoti pagal sistemos vartotojų elgesį“, – sakė R. Balaghayevas.
Po studijų Ramilas pradėjo dirbti kibernetinio saugumo rizikų analitiku bendrovėje „Baltic Assist“. Jis dar kartą pabrėžia, kad universitete įgytos žinios leido be streso pradėti karjerą, darbovietėje atliekant beveik tas pačias užduotis.
„Kas kėlė didesnį iššūkį – tai draudimas užsieniečiams dirbti pilnu etatu. Įmonės – net ir smulkios, tikrai norėjo turėti saugumo specialistą darbo vietoje visą dieną. Taigi, prireikė daug bandymų, bet aš niekada nebuvau tas žmogus, kurį sustabdytų nesėkmė“, – kalbėjo R. Balaghyevas.
Šiuo metu Ramilas dirba globalioje medicinos priežiūros sprendimų kompanijoje „Cencora“ saugumo inžinieriumi. Jis atidžiai seka procesus, kad nebūtų pažeistos saugumo procedūros, o nutikus incidentui naviguoja kolegas, kaip greičiau jį išspręsti.
Paklaustas, ar jautė skeptišką darbdavių požiūrį dėl to, jog yra kilęs iš Azerbaidžano, pašnekovas sako, kad visi „pirminiai barjerai“ ir įsitikinimai griūdavo, kai jis pademonstruodavo savo gebėjimus.
„Taip pat kai lietuvių kolegos aplink pradeda kalbėti lietuviškai, o Tu nesupranti – gali jaustis atstumtas. Bet aš nepriimdavau tokių nutikimų asmeniškai – juk žmonės gali tiesiog užsimiršti (kad kažkas jų nesupranta, – red. past.). Pats mokiausi lietuvių kalbos ir egzaminą išlaikiau, – sako R. Balaghayevas. – Galėčiau visą procesą palyginti su šeima, kuri ruošiasi tave įsivaikinti – Tu taip pat turi įdėti pastangų, kad viskas sektųsi sklandžiai.“
Reikalavimui mokėti lietuvių kalbą pritaria
Šiandien R. Balaghayevas visiškai palaiko naujovę – reikalavimą užsieniečiams išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Azerbaidžanietis vėl prisimena VILNIUS TECH pasiūlytus lietuvių kalbos kursus ir teigia, jog jie labai pravertė. Magistrantas yra išlaikęs lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus.
„Kažkas sako – „Kodėl privaloma?!“. Bet kitos šalys taip pat įpareigoja išmokti kalbą. Pavyzdžiui, Vokietija. Prekybos centruose, gatvėje yra įvairaus amžiaus žmonių – negali reikalauti, kad jie savo šalyje mokėtų anglų kalbą tik todėl, kad Tu nekalbi lietuviškai“, – svarstė R. Balaghayevas, praėjusiais metais išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą.
Jis prisimena, kad kalbos mokėsi du mėnesius kasdien, ankstyvais rytais, egzaminą pavyko išlaikyti iš antro karto.
„Kai žmonės svarsto apie studijas užsienyje, iškart svajoja apie dideles šalis, tokias kaip JAV ar Didžioji Britanija. Ir nesusimąsto, kad mažose šalyse taip pat gali gauti labai panašaus lygio studijas ir studijų užsienyje patirtį. Apie galimybes Lietuvoje galėčiau pasakyti: jei tik turi gerą išsilavinimą, gali pasiekti viską, ko nori. Rinka čia nėra didelė, tačiau kuriasi daug startuolių, ateina daug stambių užsienio kompanijų. Bent jau kelerius metus dar čia liksiu“, – sakė R. Balaghyevas.
Užsienio studentų atrankas pradeda beveik prieš metus
Dovilė Jodenytė, VILNIUS TECH Tarptautinių studijų centro direktorė, pasakoja kad siekiantys studijuoti šiame universitete, turi pereiti sudėtingas procedūras.
„Užsienio studentų priėmimo procesas yra kitoks: jie paraiškas teikia likus praktiškai metams iki studijų. Kodėl? Nes reikia pereiti daug procedūrų, kurios užtrunka“, – sakė D. Jodenytė.
Pirmiausia studentai nuotoliniu būdu įkelia paraiškos dokumentus, tada universiteto ekspertai juos vertina, vykdo užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą.
„Turime didelę patirtį sukaupusius darbuotojus-ekspertus, bendradarbiaujame ir su Studijų kokybės vertinimo centru, jei turime paraiškų iš įvairių egzotiškų šalių, pavyzdžiui – iš Komoroso (valstybė-sala, esanti tarp Madagaskaro ir Pietų Afrikos, – red. past.). Būsimų studentų mokyklos baigimo pažymėjimai prilyginami lietuvių brandos atestatui, pažymiai – perskaičiuojami į lietuvišką sistemą. Taip apskaičiuojame stojamąjį balą“, – atskleidžia D. Jodenytė.
Užsienio studentai taip pat turi įrašyti interviu. Pasak VILNIUS TECH atstovės, iš šio vaizdo įrašo Tarptautinių studijų centro darbuotojai vertina būsimo studento motyvaciją, patirtį, anglų kalbos lygį, nors atskirai dar reikalaujama pateikti anglų kalbos mokėjimą įrodantį pažymėjimą.
Daugiausia paraiškų plaukia iš Pakistano, Bangladešo, Indijos, Nigerijos – kas nėra keista, nes tai daugiausia gyventojų pasaulyje turinčios šalys – tačiau šie kandidatai nesudaro daugumos tarp priimtų studijuoti. Šiuo metu VILNIUS TECH daugiausia studentų turi iš Ukrainos, Indijos, Azerbaidžano, Maroko, Baltarusijos, Kazachstano, Egipto, Šri Lankos, Turkijos.
Studentų – vos 3 %
Jei būsimas studentas įveikia visus šiuos laiptelius – jis turi susimokėti už metus būsimų studijų. Tik tuomet VILNIUS TECH pradeda bendrauti su Migracijos departamentu, kad jaunuolis ar jaunuolė iš tiesų turėtų teisę atvykti studijuoti į Lietuvą.
„Ši procedūra užtrunka 4–5 mėnesius ir kelia tikrai didelių iššūkių. Statistiškai žiūrint, visos Lietuvos užsienio studentai sudaro vos 5 % visų atvykstančių į Lietuvą dirbti ir gyventi. Tai yra apie 4000 užsienio studentų per metus“, – atskleidė D. Jodenytė.
Tarptautinių studijų centro direktorė pasakoja, kad Migracijos departamentas dirba kartu su kitomis institucijomis, taigi, gali būti atvejų, kai leidimui atvykti nepritaria, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Beje, Migracijos departamentas turi tokią taisyklę – jei du kartus savo paraiškoje padarei klaidą – keturis mėnesius nebegali jos teikti. Turim pripažinti, kad tokiu būdu prarandame studentų, nes kai Tau 18 metų, dar neturi patirties pildant dokumentus – juo labiau užsienio šalies“, – sakė D. Jodenytė.
Užauginame aukštos kvalifikacijos darbuotojus ne vien Lietuvai
Norintys studijuoti labiausiai vertina VILNIUS TECH siūlomas informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, multimedijos, kompiuterinio dizaino, robotikos, mechanikos bei statybos inžinerijos studijas.
Ar užsieniečiai čia atvyksta tik studijuoti, ar ketina pasilikti dirbti?
„Neturiu tikslios statistikos, bet sakyčiau – pusė nusprendžia likti, kita pusė – išvykti. Mūsų tikslas žinoma yra, kad jie liktų, nes baigę studijas jie yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai su čia įgytu išsilavinimu. Neretai jie išvyksta į kitas Europos šalis, kur tiesiog daugiau darbo galimybių. Gali būti, kad prie to prisideda ir Lietuvos įmonės, dar nelabai norinčios įdarbinti užsienio piliečius visai darbo dienai. Visi kartu turime sukurti jiems geresnę aplinką“, – pokalbį užbaigia D. Jodenytė.
Galerija
