Karolis Sankauskas: „Universitetas išmokė savarankiškumo“

Gruodžio 8, 2022

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas Karolis Sankauskas dar besimokydamas universitete įkūrė nuosavą projektavimo įmonę. Jis prisidėjo ne prie vieno žinomo projekto įgyvendinimo – Bernardinų parko, Tiškevičių dvaro Užutrakyje, stadiono Kalnų parke. Taip pat prie Antano Gustaičio aviacijos instituto naujo pastato projekto. Pasak universiteto alumno, tai lyg duoklė, kurią norisi grąžinti už studijų metais įgytas praktines, teorines žinias, kurias darbe jis naudoja dar ir šiandien. Jos taip pat praverčia ir tiekiant pagalbą karo nuniokotai Ukrainai – prasideda pirmieji šalies atstatymo darbai, nugriauti pastatai projektuojami iš naujo. 

Baigęs mokyklą pasirinkote aplinkos apsaugos inžinerijos sritį. Kodėl būtent ši?

Tuo metu, kai baigiau mokyklą, buvo labai populiaru rinktis vadybos, ekonomikos, teisės studijas. Dėl studijų krypties tariausi ir daug diskutavau su savo tėčiu. Jis man patarė rinktis inžinerijos srities studijas ta, kad įgyčiau specialybę, turėčiau techninį išsilavinimą. Iš pradžių su juo nesutikau, norėjau studijuoti tai, kas man madinga, tai, ką renkasi draugai. Tačiau kiek pagalvojęs nusprendžiau mokytis VILNIUS TECH, čia įstojau pirmu numeriu.

Dauguma mano kursiokų atvyko į Vilnių studijuoti iš kitų miestų. Jie suprato, kad jeigu nori pasilikti Vilniuje, turi mokytis, stengtis. Pasibaigus pirmajam semestrui tai supratau ir aš. 

Nuolat prisimenu savo tėčio žodžius: „Studijuok ir įgyk specialybę“. Iki šiol esu dėkingas jam už tai, kad nukreipė mane ten, kur reikia, ten, kur esu dabar. Baigęs bakalauro studijas nusprendžiau tęsti mokslus – įstojau į magistrantūrą. 

Besimokydamas universitete įkūrėte įmonę „Projektavimo sprendimai“. Kaip gimė ši idėja?

Mano klasės draugas dirbo prie tam tikrų projektų ir paprašė mano pagalbos juos įgyvendinant. Pradėjome projektuoti tvenkinius, bendradarbiauti su universiteto dėstytojais, kad būtų iki galima užbaigti tam tikrus darbus, projektus. 

Įmonė pamažu augo, akcijas perpirkau, pradėjau samdyti daugiau darbuotojų, pradėjome projektuoti kelius ir t.t. Šiuo metu įmonėje dirba apie 30 darbuotojų. Dabar projektuojame gyvenamuosius namus, komercinės paskirties pastatus, gatves, melioraciją, prekybos centrus, kurių yra visame mieste. Užaugome ir esame viena iš didesnių projektavimo bendrovių, veikiančių Lietuvoje. Šiuo metu bendrovei yra nei daug, nei mažai – septyniolika metų. 

Prie kokių projektų dirbate dabar?

Pagrindiniai – daugiabučių, gatvių rekonstravimo projektai, kariniai objektai. Pats įdomiausias, kurį projektuojame dabar – būsime pirmoji Europoje projektavimo bendrovė, kuri po karo bus suprojektavusi pastatą, t. y. mokyklą Ukrainoje Borodianka. Esu užsibrėžęs šį tikslą įgyvendinti kuo greičiau. Ukraina pasirinko šį pastatą, kaip vieną tų, kurie turi būti atstatyti.
 
Prasidėjus karui Ukrainoje, intensyviai tiekiate humanitarinę pagalbą šaliai. Kaip gimė ši idėja? Su kokiais sunkumais tenka susidurti? 

Dažniausiai su humanitarinės pagalbos paketais ir kolegomis į Ukrainą išvažiuoju 5-6 dienoms. Neseniai grįžau iš savo 41-osios kelionės pastaruosius devynis mėnesius. 

Noras bent kiek padėti karo nualintoje šalyje likusiems ukrainiečiams gimė tuomet, kai sulaukiau pagalbos prašymų iš draugų, gyvenančių Ukrainoje – jie ieškojo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Bėda ta, kad norint priimti gyventojus, reikia turėti daug vietos. Nutiko taip, kad per parą gyventi pasikviečiau apie 20 žmonių. Jiems išnuomavau keletą butų. Pradėjau raginti savo draugus taip pat prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Ir štai dabar Vilniaus mieste yra įkurtas humanitarinės pagalbos centras, kuriame surinkti daiktai nuolat tiekiami į Ukrainą. 

Misijų į Ukrainą metu važiuoju į zonas, kuriose vyksta kariniai mūšiai, nuolat bendrauju su kareiviais. Kaip įmanoma stengiuosi jiems padėti. Deja, bet tenka pernešinėti ir lavonus. Teikdamas pagalbą kitiems, matau, kad visa tai darau ne veltui, kad tai padeda žmonėms. Skaičiai kalba patys už save – šiuo metu iš Lietuvos jau yra išvežta beveik 80 mašinų humanitarinės pagalbos, kurių didžiąją dalį užpildžiau savo lėšomis. Dalį pagalbos rinkome kartu su kolegomis, savanoriais. Žinau, kad tai dar ne pabaiga.

Pirmuosius du mėnesius, prieš išvykdamas į misijas, suprasdavau, kad galiu ir negrįžti namo. Tačiau po kurio laiko ramiai pagalvojau ir supratau, kad Ukrainoje gyvena 44 mln. žmonių, kiekvieną dieną jų miršta apie 100. Lietuvoje gyvena apie 3 mln. žmonių, o kasdien miršta 6-7 žmonės, bet mes to nejaučiame. 

Kasdien automobilių avarijose taip pat žūsta žmonės. Juk važiuojant į darbą, parduotuvę, vežant atžalas į mokyklą, gerokai didesnė tikimybė žūti, negu esant Ukrainoje. Deja, bet taip jau yra. Karas vyksta ir tai yra baisu. 

Karo nusiaubtose vietose esantys žmonės – pavargę, išsigandę, alkani, nesiprausę. Bet ne todėl, kad nesilaiko asmens higienos įpročių, o todėl, kad paprasčiausiai neturi vandens, skalbimo priemonių. Taip pat – ir pinigų, nes negali dirbti jau 8-9 mėn. Savo mobilųjį telefoną jie galėtų iškeisti į lėkštę maisto. Kai susiduri su tokia realybe, supranti, kad vežama humanitarinė pagalba, deja, bet nepadės visiems ukrainiečiams, ji padės tam tikrai grupei žmonių. 

Kai leidžiuosi į misijas, renkuosi tas vietas, į kurias vykti man atrodo sąžiningiausia. Ten, kur žmonėms pagalbos reikia pirmosiomis valandomis, savaitėmis po karo. Renkuosi padėti pirmosiomis po karo akimirkomis, o ne po pusės metų. Pavyzdžiui, kai atvažiuoji į karo nusiaubtas vietas po pusmečio, parduotuvėse jau galima įsigyti maisto ir kitų būtinų prekių. Bet jeigu tu nesusitvarkai gyvenimo, nesiimi tvarkyti savo sugriauto namo, tai to namo tu nesusitvarkysi net ir praėjus metams. 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau