Stojantiesiems

Kas labiausiai motyvuoja ir skatina veikti Z kartą?

Liepos 23, 2019

Į darbo rinką jau įsilieja naujoji Z karta – jaunuoliai, gimusieji nuo 2003 metų. Ekspertai šią generaciją vadina pasaulio užkariautojais ir google karta, kuri nuolat ieško informacijos ir žino, kur ją rasti, nemėgstanti ilgų pamokslų, tačiau turinti realistiškų ateities svajonių.

Gaiviųjų gėrimų gamintojui „Coca-Cola“ priklausančios mineralinio vandens gamyklos „Neptūnas“ vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Tadas Narankevičius nuolat skubančiam Lietuvos Z kartos jaunimui pataria rinktis savo kelią pirmiausia įsiklausant į save ir siekti savo tikslų bei karjeros palaipsniui. 

T. Narankevičius turi progos pabendrauti ir pasidalinti savo patirtimi su Lietuvos Z karta dalyvaudamas tarptautinėje programoje „Youth Empowered“, skatinančioje jaunimo verslumą ir savęs pažinimą. Su Tadu kalbame apie tai, kas mokyklą baigiantiems jaunuoliams šiandien svarbiausia – kaip pažinti save ir sėkmingai atrasti savo kelią.

Ar jums greitai pavyko atrasti savo pašaukimą ir kas jums padėjo priimti sprendimą, renkantis profesiją? 

Mane dominusi sritis visuomet buvo tikslieji, inžinieriniai mokslai, todėl baigęs Alytaus Adolfo Ramanausko vidurinę mokyklą (šiuo metu gimnazija) pasirinkau inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Pirmasis mano darbas buvo „Coca-Cola HBC Lietuva“ gamykloje Alytuje. Baigęs 12 klasių sezono metu čia dirbau operatoriumi. Vėl čia sugrįžau su statybos inžinieriaus bakalauro diplomu, baigęs studijas Vilniuje.

Jaunuoliams suprasti, ką nori veikti ateityje, nėra paprasta. Mano norai, baigus vidurinę, taip pat nuolat keitėsi, kaip ir keičiausi aš pats. Tačiau man pasisekė sutikti žmogų, mentorių, tapusiu sektinu pavyzdžiu – juo man buvo „Coca-Cola HBC Lietuva“ gamyklos vadovas, iš kurio daug ko išmokau. Jo pavyzdys mane įkvėpė, norėjau tapti tokiu vadovu kaip ir jis. Vienas svarbiausių dalykų, padedančių pasirinkti savo karjeros kelią – tai ne tik įgytos žinios ir darbo patirtis, bet ir savęs pažinimas, savųjų vertybių supratimas. Savo karjerą aš visuomet norėjau susieti su sveika gyvensena. Manau, man pavyko rasti darbą, atitinkantį mano vertybes. Dirbdamas mineralinio vandens gamykloje, manau, prisidedu prie žmonių geros savijautos ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimo.

Kas, jūsų nuomone, svarbiausia renkantis profesiją? Ką patartumėte jauniems žmonėms? 

Mano galva – svarbiausia yra paklausti savęs: ką pasirinkęs šią profesiją aš noriu pasiekti ir kokius tikslus ateityje noriu įgyvendinti. Pasirinkta profesija turėtų atitikti vidines žmogaus vertybes. Tuomet, kai turi ateities viziją ir kai ji susijusi su tavo paties vidinėmis vertybėmis, daug lengviau rasti motyvacijos ir judėti į priekį. 

Kokių žinių, inspiracijos, jūsų nuomone, mokyklose trūksta šiuolaikiniams mokiniams? 

Mokykloje jaunuoliai gauna daug teorijos žinių, atlieka laboratorinius darbus ir panašiai, bet, mano manymu, mokyklos turėtų kooperuotis ir glaudžiau bendradarbiauti su verslu. Tik taip galima suteikti praktinių žinių, parodyti mokiniams realius pavyzdžius, kur mokykloje dėstomas mokslas gali būti pritaikomas, kodėl yra svarbu išmanyti fiziką, chemiją, matematiką ar bet kokį kitą dalyką. 

Jūs esate tarptautinio projekto „Youth Empowered“ mentorius. Kuo ši programa svarbi moksleiviams? 

Šis neformalaus ugdymo projektas suteikia galimybę moksleiviams pabendrauti su įvairią profesinę patirtį sukaupusiais žmonėmis, prisiliesti prie realių pavyzdžių. Tai padeda jaunimui suprasti savuosius tikslus, ieškoti ir atrasti savo gyvenimo kryptį, kurioje jie nori toliau tobulėti. Labai džiaugiuosi, kad tokie projektai kaip „Youth Empowered“ apkritai yra vykdomi. Prieš dešimtmetį tokių iniciatyvų tikrai buvo labai nedaug. Jaunimui nebuvo tiek galimybių pasisemti patirties, bendrauti su mentoriais, verslininkais, įvairių sričių specialistais, semtis patirties ar tiesiog užduoti rūpimus klausimus. 

Neabejoju, kad kai kuriems jauniems žmonėms galimybė pamatyti verslą iš vidaus ar pabendrauti su dominančios srities verslo atstovu suteikia naujų žinių, patirties ir gal net padeda atrasti savo kelią ir profesiją. Sėkmingos verslo ar karjeros istorijos neretai įkvepia jaunus žmones generuoti ir realizuoti savo idėjas.

Jei tokia programa kaip „Youth Empowered“ būtų vykdoma tuo metu, kai aš buvau moksleivis – tikrai būčiau joje dalyvavęs. Todėl šiandien aš pats asmeniškai dalyvaudamas šioje programoje kaip mentorius noriu padėti jauniems žmonėms atsakyti į jiems rūpimus klausimus, pasidalinti savo patirtimi. Ir jei bent vienam moksleiviui pagelbėsiu – tuomet valio! – mano misija įvykdyta. 

Kaip vertinate jaunimo darbo, verslumo galimybes prieš 10 ar 15 metų ir dabar? 

Jaunimo verslumo ir darbo galimybės šiandien labai didelės. Daug įtakos tam turi internetas, socialiniai tinklai, informacijos sklaida – ko gero ne veltui ši karta vadinama google generacija. Jaunimas dabar labai drąsus, nori visko ir visko greitai. Negalime nepastebėti, kaip išaugęs jaunimo vartotojiškumas, palyginus su tuo, koks jis buvo prieš 10 –15 metų. Be to, šiandieninis jaunimas – labai nekantrus. Tačiau jauniems žmonėms taip pat būtina suprasti, kad kokia veikla užsiimtum, kokios darbo pozicijos siektum, patiems reikia augti ir tobulėti palaipsniui. Rezultatai nepasiekiami per dieną ir vos tik mokyklą baigęs jaunuolis netampa subrendusiu lyderiu ar vadovu. Tam pasiekti reikia laiko.

Štai tokį skirtumą tarp mano ir šios kartos jaunų žmonių aš pastebiu šiandien. Tačiau bendraudamas su šiuolaikiniu jaunimu, matau, kad jie labai pažangūs, išmanūs ir tikrai daug galvojantys apie ateitį. 

Kas jūsų manymu šiuolaikinį jaunimą labiausiai motyvuoja domėtis ir veikti? 

Manau, kad daugelio jaunų žmonių varomoji jėga – žingeidumas, todėl visiems jaunuoliams, kurie dar tik ieško savo kelio, noriu palinkėti išlikti smalsiems, nenustoti domėtis ne tik būsima profesija, bet ir pažinti bei atrasti save. Jaunam žmogui, pakilusiam mokyklos suolą, patarčiau nebijoti bandyti ir klysti. Visuomet galima išbandyti kažkokią profesijos sritį ir jei nepatiks – galima ją keisti ir atrasti tą sritį, kuri tau tikrai prie širdies. Todėl linkiu jaunimui nebijoti semtis patirties, nes kiekviena patirtis yra labai vertinga. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau