Kas labiausiai motyvuoja ir skatina veikti Z kartą?

Liepos 23, 2019

Į darbo rinką jau įsilieja naujoji Z karta – jaunuoliai, gimusieji nuo 2003 metų. Ekspertai šią generaciją vadina pasaulio užkariautojais ir google karta, kuri nuolat ieško informacijos ir žino, kur ją rasti, nemėgstanti ilgų pamokslų, tačiau turinti realistiškų ateities svajonių.

Gaiviųjų gėrimų gamintojui „Coca-Cola“ priklausančios mineralinio vandens gamyklos „Neptūnas“ vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Tadas Narankevičius nuolat skubančiam Lietuvos Z kartos jaunimui pataria rinktis savo kelią pirmiausia įsiklausant į save ir siekti savo tikslų bei karjeros palaipsniui. 

T. Narankevičius turi progos pabendrauti ir pasidalinti savo patirtimi su Lietuvos Z karta dalyvaudamas tarptautinėje programoje „Youth Empowered“, skatinančioje jaunimo verslumą ir savęs pažinimą. Su Tadu kalbame apie tai, kas mokyklą baigiantiems jaunuoliams šiandien svarbiausia – kaip pažinti save ir sėkmingai atrasti savo kelią.

Ar jums greitai pavyko atrasti savo pašaukimą ir kas jums padėjo priimti sprendimą, renkantis profesiją? 

Mane dominusi sritis visuomet buvo tikslieji, inžinieriniai mokslai, todėl baigęs Alytaus Adolfo Ramanausko vidurinę mokyklą (šiuo metu gimnazija) pasirinkau inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Pirmasis mano darbas buvo „Coca-Cola HBC Lietuva“ gamykloje Alytuje. Baigęs 12 klasių sezono metu čia dirbau operatoriumi. Vėl čia sugrįžau su statybos inžinieriaus bakalauro diplomu, baigęs studijas Vilniuje.

Jaunuoliams suprasti, ką nori veikti ateityje, nėra paprasta. Mano norai, baigus vidurinę, taip pat nuolat keitėsi, kaip ir keičiausi aš pats. Tačiau man pasisekė sutikti žmogų, mentorių, tapusiu sektinu pavyzdžiu – juo man buvo „Coca-Cola HBC Lietuva“ gamyklos vadovas, iš kurio daug ko išmokau. Jo pavyzdys mane įkvėpė, norėjau tapti tokiu vadovu kaip ir jis. Vienas svarbiausių dalykų, padedančių pasirinkti savo karjeros kelią – tai ne tik įgytos žinios ir darbo patirtis, bet ir savęs pažinimas, savųjų vertybių supratimas. Savo karjerą aš visuomet norėjau susieti su sveika gyvensena. Manau, man pavyko rasti darbą, atitinkantį mano vertybes. Dirbdamas mineralinio vandens gamykloje, manau, prisidedu prie žmonių geros savijautos ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimo.

Kas, jūsų nuomone, svarbiausia renkantis profesiją? Ką patartumėte jauniems žmonėms? 

Mano galva – svarbiausia yra paklausti savęs: ką pasirinkęs šią profesiją aš noriu pasiekti ir kokius tikslus ateityje noriu įgyvendinti. Pasirinkta profesija turėtų atitikti vidines žmogaus vertybes. Tuomet, kai turi ateities viziją ir kai ji susijusi su tavo paties vidinėmis vertybėmis, daug lengviau rasti motyvacijos ir judėti į priekį. 

Kokių žinių, inspiracijos, jūsų nuomone, mokyklose trūksta šiuolaikiniams mokiniams? 

Mokykloje jaunuoliai gauna daug teorijos žinių, atlieka laboratorinius darbus ir panašiai, bet, mano manymu, mokyklos turėtų kooperuotis ir glaudžiau bendradarbiauti su verslu. Tik taip galima suteikti praktinių žinių, parodyti mokiniams realius pavyzdžius, kur mokykloje dėstomas mokslas gali būti pritaikomas, kodėl yra svarbu išmanyti fiziką, chemiją, matematiką ar bet kokį kitą dalyką. 

Jūs esate tarptautinio projekto „Youth Empowered“ mentorius. Kuo ši programa svarbi moksleiviams? 

Šis neformalaus ugdymo projektas suteikia galimybę moksleiviams pabendrauti su įvairią profesinę patirtį sukaupusiais žmonėmis, prisiliesti prie realių pavyzdžių. Tai padeda jaunimui suprasti savuosius tikslus, ieškoti ir atrasti savo gyvenimo kryptį, kurioje jie nori toliau tobulėti. Labai džiaugiuosi, kad tokie projektai kaip „Youth Empowered“ apkritai yra vykdomi. Prieš dešimtmetį tokių iniciatyvų tikrai buvo labai nedaug. Jaunimui nebuvo tiek galimybių pasisemti patirties, bendrauti su mentoriais, verslininkais, įvairių sričių specialistais, semtis patirties ar tiesiog užduoti rūpimus klausimus. 

Neabejoju, kad kai kuriems jauniems žmonėms galimybė pamatyti verslą iš vidaus ar pabendrauti su dominančios srities verslo atstovu suteikia naujų žinių, patirties ir gal net padeda atrasti savo kelią ir profesiją. Sėkmingos verslo ar karjeros istorijos neretai įkvepia jaunus žmones generuoti ir realizuoti savo idėjas.

Jei tokia programa kaip „Youth Empowered“ būtų vykdoma tuo metu, kai aš buvau moksleivis – tikrai būčiau joje dalyvavęs. Todėl šiandien aš pats asmeniškai dalyvaudamas šioje programoje kaip mentorius noriu padėti jauniems žmonėms atsakyti į jiems rūpimus klausimus, pasidalinti savo patirtimi. Ir jei bent vienam moksleiviui pagelbėsiu – tuomet valio! – mano misija įvykdyta. 

Kaip vertinate jaunimo darbo, verslumo galimybes prieš 10 ar 15 metų ir dabar? 

Jaunimo verslumo ir darbo galimybės šiandien labai didelės. Daug įtakos tam turi internetas, socialiniai tinklai, informacijos sklaida – ko gero ne veltui ši karta vadinama google generacija. Jaunimas dabar labai drąsus, nori visko ir visko greitai. Negalime nepastebėti, kaip išaugęs jaunimo vartotojiškumas, palyginus su tuo, koks jis buvo prieš 10 –15 metų. Be to, šiandieninis jaunimas – labai nekantrus. Tačiau jauniems žmonėms taip pat būtina suprasti, kad kokia veikla užsiimtum, kokios darbo pozicijos siektum, patiems reikia augti ir tobulėti palaipsniui. Rezultatai nepasiekiami per dieną ir vos tik mokyklą baigęs jaunuolis netampa subrendusiu lyderiu ar vadovu. Tam pasiekti reikia laiko.

Štai tokį skirtumą tarp mano ir šios kartos jaunų žmonių aš pastebiu šiandien. Tačiau bendraudamas su šiuolaikiniu jaunimu, matau, kad jie labai pažangūs, išmanūs ir tikrai daug galvojantys apie ateitį. 

Kas jūsų manymu šiuolaikinį jaunimą labiausiai motyvuoja domėtis ir veikti? 

Manau, kad daugelio jaunų žmonių varomoji jėga – žingeidumas, todėl visiems jaunuoliams, kurie dar tik ieško savo kelio, noriu palinkėti išlikti smalsiems, nenustoti domėtis ne tik būsima profesija, bet ir pažinti bei atrasti save. Jaunam žmogui, pakilusiam mokyklos suolą, patarčiau nebijoti bandyti ir klysti. Visuomet galima išbandyti kažkokią profesijos sritį ir jei nepatiks – galima ją keisti ir atrasti tą sritį, kuri tau tikrai prie širdies. Todėl linkiu jaunimui nebijoti semtis patirties, nes kiekviena patirtis yra labai vertinga. 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau