Kovo 22-ąją, minint pasaulinę Vandens dieną, galime pasidžiaugti, jog Lietuvoje nestokojame švaraus ir geriamojo vandens. Lietuva yra viena turtingiausių gėlo vandens išteklių pasaulyje: visoms reikmėms – nuo pramonės iki namų ūkio – mes naudojame gėlą vandenį. Tačiau, Jungtinių tautų organizacijos (JTO) duomenimis, daugiau nei 3 mln. žmonių kasmet miršta nuo nešvaraus vandens sukeltų ligų. Tai daugiau nei visoje Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius, – pasakoja VILNIUS TECH mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė.
„Skaičiuojama, kad beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių neturi galimybės gauti švaraus geriamojo vandens, o beveik 3 mlrd. žmonių neturi tinkamų sanitarinių sąlygų, jau nekalbant apie centralizuotą nuotekų surinkimą ir jų išvalymą. Visa tai sukelia užkrečiamų ligų protrūkius“, – tęsia docentė.
Tam, kad vanduo į mūsų namus bei vandens telkinius patektų švarus, inžinieriai nuolat kuria įvairias inovacijas teršalams valyti. Vis dėlto, Lietuvoje susiduriame su problema, jog šių specialistų rinkoje ima trūkti.
Kodėl švarus vanduo – būtinybė?
Apie vandens apytakos ratą – jo garavimą, kaupimąsi debesyse ir lietų, kurio metu jis grįžta į vandens telkinius – sužinome dar mokykloje. Tačiau yra ir kitas vandens ratas, pasakoja VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos docentas dr. Mindaugas Rimeika: „Inžinieriai išgauna požeminį vandenį, jį išvalo ir tiekia vartotojams. Tuomet šie vandens vartotojai „generuoja“ nuotekas, kurias požeminių tinklų sistema transportuoja iki miesto nuotekų valyklų. Tada nuotekos yra išvalomos ir išleidžiamos į ežerus ar upes, kurios teka į marias ir jūras. Taip pat vanduo iš upių ir ežerų skverbiasi į gruntą ir iš lėto filtruojasi į požeminius vandenis. Tokiu būdu gauname mažesnį vandens ratą, dažnai jau tik šalies ribose.
Toks nuotekų surinkimas ir valymas yra esminis žmonių sveiko gyvenimo veiksnys. Užteršti upes ir požeminius vandenis – lengva, tačiau vėliau išvalyti užtrunka ilgai ir daug kainuoja. Geriausias to pavyzdys – Kuršių marios, kurios vasarą netinkamos maudytis, kadangi vanduo nuolat yra blogos kokybės. Nors jau gerą 10–15 metų miestuose susidarančios nuotekos iš esmės būna gerai išvalomos, tačiau marių kokybė gerėja labai iš lėto“, – pasakoja mokslininkas.
Paviršinio vandens kokybei įtakos daro ne tik nuotekos, bet ir žmonių veikla. Pavyzdžiui, iš žemės ūkio veiklos į vandens telkinius patenka azoto ir fosforo turinčios trąšos, kurios skatina dumblių žydėjimą ir taip pražudo vietinę vandens fauną. Dėl šios veiklos taip pat patenka ir pesticidų, galinčių pakenkti ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai.
Be to, kenkia ir kasybos darbai, vandens transportas, išskiriantis naftos bei kitus teršalus; pramonė, išleidžianti nuotekas, kuriose būna sunkiųjų metalų, ir taip pat kasdieninis neatsakingas žmogaus elgesys, pavyzdžiui, šiukšlinimas arba chemikalų į vandenį išpylimas. Visa ši veikla kenkia tiek vandens, tiek aplinkinei florai bei faunai, žmonėms, ir gali sukelti sunkius apsinuodijimus, apsigimimus, o neretai – ir mirtį ar rūšių išnykimą, dėl kurio nukenčia ekosistema.
Švarus vanduo – tik technologijų dėka
Tam, kad nuotekos būtų išvalomos nuo visų teršiančių medžiagų, upėse ir ežeruose vanduo būtų švarus, o mes patys gertume tik saugų sveikatai vandenį, inžinieriai nuolat kuria naujas inovacijas.
„Vandens inžinieriai dalyvauja teikiant gyventojams ir verslui gyvybiškai būtiną paslaugą – vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą bei valymą. Šie specialistai sugeba bet kokį vandenį paruošti iki geriamojo vandens kokybės.
Vandens ūkio inžinieriai išvalo nuotekas, kad jų vanduo būtų panašios kokybės kaip ir upių. Daro viską, kad būtų pasiektas tikslas – visi paviršinio vandens telkiniai būtų tinkami maudymuisi ir rekreacijai, tačiau šiuo metu esame tik pusiaukelėje.
Taip pat šie inžinieriai kuria ir prižiūri trečią vandentvarkos sistemą – lietaus vandens surinkimą, šalinimą ir valymą. Lietaus vandens kiekiai vasaros liūčių metu būna iki 100 kartų didesni nei susidarantys buitinių nuotekų kiekiai“, – pasakoja doc. dr. M. Rimeika.
Įvairias nuotekų bei vandens valymo technologijas kuria ir Lietuvos mokslininkai, kuriuos iki šiol Aplinkos technologijų bakalauro studijų programoje vienintelis šalyje ruošia VILNIUS TECH universitetas. Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros mokslininkai yra sukūrę bei ištobulinę šalies požeminiam vandeniui tinkamą valymo technologiją, naudojamą daugelyje šalies vandenviečių. Taip pat šiuo metu kuria naujas medžiagas, kurias bus galima panaudoti vandens ruošimo technologijose, bei tobulina vandens gerinimo, nuotekų ir nuotekų dumblo tvarkymo inovacijas. Prieš metus VILNIUS TECH mokslininkė dr. Julita Šarko disertacijos metu sukūrė technologiją, kurią pasitelkus galima sumažinti azoto ir fosforo cheminių junginių kiekį nuotekose, ir už šį pasiekimą gavo Lietuvos mokslų akademijos premiją.
Be to, VILNIUS TECH mokslininkai parengė bei įteisino vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo taisykles, dalyvauja tobulinant nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių darbo efektyvumą, dirba diegiant naujas technologijas šalies vandentvarkos ūkyje.
Įsidarbina dar nebaigę studijų
VILNIUS TECH mokslininkai doc. dr. A. Zigmontienė bei doc. dr. M. Rimeika pasakoja, jog šiuo metu šalies vandentvarkos ūkyje jaunų specialistų poreikis, o ypač – projektuotojų, technologų, vandens inžinierių, – didžiulis.
„Pagal mūsų studentų įsidarbinimą dar studijų metais, tikrai jaučiame didelį šios srities specialistų poreikį. Labai dažnai jau trečiame-ketvirtame kurse, po profesinės veiklos praktikos, studentai kviečiami dirbti į geriamo vandens ir nuotekų eksploatavimo ar projektavimo įmones. Tai išties viena iš inžinerinių profesijų, kurių atstovai laukiami ir didmiesčiuose, ir regionuose, tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse kompanijose. Tvarus vandens vartojimas, išteklių valdymas, nuotekų tvarkymas bus visada aktualus“, – pasakoja Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. A. Zigmontienė.
Dėstytojai pritaria ir VILNIUS TECH alumnas, įmonės MB „Vandens inžinerija“ direktorius Vytautas Kairys, radęs darbą dar trečiame kurse bei priduria, jog paskutiniame kurse nebuvo nei vieno grupioko, kuris nedirbtų pagal specialybę.
„Vietų kur dirbti pabaigus studijas yra labai daug. Kadangi pats dirbu projektavimo sektoriuje, drįsčiau teigti kad būtent šis sektorius šiuo metu formuoja didžiausią darbo vietų pasiūlą ir inžinierių poreikį, čia itin trūksta jaunų specialistų. Tačiau ir kituose sektoriuose lygiai taip pat nuolat jaučiamas vandens inžinierių trūkumas“, – pasakoja V. Kairys.
Galbūt dar tik mąstantiems apie savo karjeros kelią V. Kairys sako, jog aplinkos, vandens inžinerijos kryptis yra perspektyvi ir bus naudinga visuomet – žmonės nuolatos vartos vandenį savo buityje, o iš dangaus visada lis lietus, todėl reikės inžinierių, kurie prižiūrėtų, projektuotų ar įrengtų su šia specialybe susijusias sistemas.
Galerija
