Stojantiesiems

Ketvirtojoje „Pertraukoje su rektoriumi“ pristatyti numatomi pokyčiai aukštajame moksle

Vasario 6, 2017
Šiandien Centriniuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rūmuose vyko jau gražia tradicija tapęs ketvirtasis susitikimų ciklo „Pertrauka su rektoriumi“ renginys. Jo metu VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas universiteto bendruomenei pristatė svarbiausius numatomus pokyčius aukštojo mokslo srityje, taip pat universiteto aktualijas.
 
„Šiuo metu aukštajame vyksta nemažai pokyčių – apie juos girdime, juos svarstome, bet iki galo nežinome, kaip bus. Taip pat turime nuspręsti, kaip mums patiems būtų geriausia, tad labai gerai, kad susitinkame ir apie tai kalbame“, – sakė A. Daniūnas.
 
Nors universitetas yra pakankamai stabili struktūra, personalo kaita maža, bet ir čia kartais įvyksta pokyčių – šįkart rektorius pristatė dvi naujas padalinių vadoves: bendruomenei jau gerai pažįstamą Viešosios komunikacijos direkcijos vadovę Dovilę Juršytę, iki šiol dirbusią Rinkodaros skyriaus vedėja, bei naujai prie VGTU kolektyvo prisijungusią Viešųjų pirkimų skyriaus vadovę Kristiną Gaižutienę.
 
„Labai džiaugiuosi tapusi jūsų bendruomenės nariu. Esu čia dar tik mėnesį, tačiau siekiu įgyti kuo daugiau patirties, susipažįstu su universiteto ir jo bendruomenės poreikiais. Stengsiuosi, kad jie būtų kuo geriau patenkinti ir kviečiu gražiai bei efektyviai bendradarbiauti“, – kalbėjo K. Gaižutienė.
 
Rektorius bendruomenei taip pat papasakojo Universitetų pažangos konferenciją (UPK), dėl kurios ketinimų sutartį pasirašė keturi didieji Lietuvos universitetai: VGTU, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
 
„Šie keturi universitetai, sukurdami UPK, prisiima didesnę atsakomybę nei kiti. Universitetų situacija yra labai skirtinga: vieniems aktualūs stiprėjimo klausimai, kitiems – išlikimo. Neabejoju, jog šios konferencijos įkūrimas yra teisingas sprendimas, įpareigojantis, verčiantis dar labiau pasitempti. Vienas UPK aktualių sprendimų – kad šių metų minimalus stojamasis balas būtų 3, o dar po metų – 4. 2016 metais, kuomet minimalus stojamasis balas buvo 2, tik labai maža dalis įstojusiųjų į VGTU netenkino 3 balų reikalavimo“, – sakė VGTU rektorius.
 
A. Daniūnas taip pat pastebėjo, jog taip duodamas ženklas moksleiviams, kad, norint studijuoti geriausiuose universitetuose, jie turi pademonstruoti atitinkamus rezultatus. Kiekvienais metais stojimas į aukštąsias mokyklas sudėtingėja, tad jauniems žmonėms reikia labiau pasistengti vidurinėje mokykloje, čia kruopščiai kaupti ir tobulinti savo žinių bagažą.
 
VGTU rektorius susitikimo su bendruomene metu taip pat atkreipė dėmesį į iš universiteto iškrentančius studentus: „Daugelis atėjusių studentų tikrai nori mokslo, tačiau dėl įvairių priežasčių atsiduria tokioje situacijoje. Ši karta mums atrodo ryžtinga, drąsi, apsisprendusi, bet daugiau pabendravus su jos atstovais akivaizdu, kad, kaip ir visi jauni žmonės, jie turi dvejonių, neapsisprendimų. Turime pagalvoti, ar visi dėstytojai, administracijos darbuotojai, padrąsiname juos tęsti savo studijų kelią, prireikus suteikiame pagalbą“.
 
A. Daniūnas susitikimo metu taip pat kalbėjo ir apie universitetų tinklo optimizaciją. Pasak jo, jau labai greitai Vyriausybė, Seimas priims sprendimus, kaip turėtų būtų elgiamasi toliau.
 
„Esame gavę raštą teikti pasiūlymus, kaip galėtume optimizuoti universitetų tinklą. Tai yra kvietimas konsoliduotis tiek horizontalia, tiek vertikalia kryptimi. Pastaroji kalba apie ryšių tarp kolegijų ir universitetų sustiprinimą. Tai nėra labai naujas dalykas, tokia patirtis dažna Vokietijoje, Olandijoje. Horizontalioji kryptis yra tarp universitetinio lygmens aukštųjų mokyklų. VU ir VGTU yra du Vilniaus universitetai, apie kuriuos turi bazuotis sistema. Kaip technologijos universitetas, su mokytojų rengimu nelabai galime turėti ką bendro, tad jungimasis su LEU nesvarstomas. Tuo tarpu MRU yra socialinių mokslų universitetas, tad tam tikras mūsų interesas gali būti, gali būti diskusija“, – sakė A. Daniūnas.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį VGTU rektorius universiteto bendruomenei pristato aktualiausius universiteto įvykius, sprendimus bei atsako į Jūsų klausimus. Susitikimai vyksta įvairiuose VGTU rūmuose didžiosios pertraukos metu nuo 13.45 iki 14.30 val.
 
Iki susitikimo penktojoje „Pertraukoje su rektoriumi“ kovo mėnesį!

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau