Ketvirtojoje „Pertraukoje su rektoriumi“ pristatyti numatomi pokyčiai aukštajame moksle

Vasario 6, 2017
Šiandien Centriniuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rūmuose vyko jau gražia tradicija tapęs ketvirtasis susitikimų ciklo „Pertrauka su rektoriumi“ renginys. Jo metu VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas universiteto bendruomenei pristatė svarbiausius numatomus pokyčius aukštojo mokslo srityje, taip pat universiteto aktualijas.
 
„Šiuo metu aukštajame vyksta nemažai pokyčių – apie juos girdime, juos svarstome, bet iki galo nežinome, kaip bus. Taip pat turime nuspręsti, kaip mums patiems būtų geriausia, tad labai gerai, kad susitinkame ir apie tai kalbame“, – sakė A. Daniūnas.
 
Nors universitetas yra pakankamai stabili struktūra, personalo kaita maža, bet ir čia kartais įvyksta pokyčių – šįkart rektorius pristatė dvi naujas padalinių vadoves: bendruomenei jau gerai pažįstamą Viešosios komunikacijos direkcijos vadovę Dovilę Juršytę, iki šiol dirbusią Rinkodaros skyriaus vedėja, bei naujai prie VGTU kolektyvo prisijungusią Viešųjų pirkimų skyriaus vadovę Kristiną Gaižutienę.
 
„Labai džiaugiuosi tapusi jūsų bendruomenės nariu. Esu čia dar tik mėnesį, tačiau siekiu įgyti kuo daugiau patirties, susipažįstu su universiteto ir jo bendruomenės poreikiais. Stengsiuosi, kad jie būtų kuo geriau patenkinti ir kviečiu gražiai bei efektyviai bendradarbiauti“, – kalbėjo K. Gaižutienė.
 
Rektorius bendruomenei taip pat papasakojo Universitetų pažangos konferenciją (UPK), dėl kurios ketinimų sutartį pasirašė keturi didieji Lietuvos universitetai: VGTU, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
 
„Šie keturi universitetai, sukurdami UPK, prisiima didesnę atsakomybę nei kiti. Universitetų situacija yra labai skirtinga: vieniems aktualūs stiprėjimo klausimai, kitiems – išlikimo. Neabejoju, jog šios konferencijos įkūrimas yra teisingas sprendimas, įpareigojantis, verčiantis dar labiau pasitempti. Vienas UPK aktualių sprendimų – kad šių metų minimalus stojamasis balas būtų 3, o dar po metų – 4. 2016 metais, kuomet minimalus stojamasis balas buvo 2, tik labai maža dalis įstojusiųjų į VGTU netenkino 3 balų reikalavimo“, – sakė VGTU rektorius.
 
A. Daniūnas taip pat pastebėjo, jog taip duodamas ženklas moksleiviams, kad, norint studijuoti geriausiuose universitetuose, jie turi pademonstruoti atitinkamus rezultatus. Kiekvienais metais stojimas į aukštąsias mokyklas sudėtingėja, tad jauniems žmonėms reikia labiau pasistengti vidurinėje mokykloje, čia kruopščiai kaupti ir tobulinti savo žinių bagažą.
 
VGTU rektorius susitikimo su bendruomene metu taip pat atkreipė dėmesį į iš universiteto iškrentančius studentus: „Daugelis atėjusių studentų tikrai nori mokslo, tačiau dėl įvairių priežasčių atsiduria tokioje situacijoje. Ši karta mums atrodo ryžtinga, drąsi, apsisprendusi, bet daugiau pabendravus su jos atstovais akivaizdu, kad, kaip ir visi jauni žmonės, jie turi dvejonių, neapsisprendimų. Turime pagalvoti, ar visi dėstytojai, administracijos darbuotojai, padrąsiname juos tęsti savo studijų kelią, prireikus suteikiame pagalbą“.
 
A. Daniūnas susitikimo metu taip pat kalbėjo ir apie universitetų tinklo optimizaciją. Pasak jo, jau labai greitai Vyriausybė, Seimas priims sprendimus, kaip turėtų būtų elgiamasi toliau.
 
„Esame gavę raštą teikti pasiūlymus, kaip galėtume optimizuoti universitetų tinklą. Tai yra kvietimas konsoliduotis tiek horizontalia, tiek vertikalia kryptimi. Pastaroji kalba apie ryšių tarp kolegijų ir universitetų sustiprinimą. Tai nėra labai naujas dalykas, tokia patirtis dažna Vokietijoje, Olandijoje. Horizontalioji kryptis yra tarp universitetinio lygmens aukštųjų mokyklų. VU ir VGTU yra du Vilniaus universitetai, apie kuriuos turi bazuotis sistema. Kaip technologijos universitetas, su mokytojų rengimu nelabai galime turėti ką bendro, tad jungimasis su LEU nesvarstomas. Tuo tarpu MRU yra socialinių mokslų universitetas, tad tam tikras mūsų interesas gali būti, gali būti diskusija“, – sakė A. Daniūnas.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį VGTU rektorius universiteto bendruomenei pristato aktualiausius universiteto įvykius, sprendimus bei atsako į Jūsų klausimus. Susitikimai vyksta įvairiuose VGTU rūmuose didžiosios pertraukos metu nuo 13.45 iki 14.30 val.
 
Iki susitikimo penktojoje „Pertraukoje su rektoriumi“ kovo mėnesį!

Galerija

Panašios naujienos

Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau
VILNIUS TECH el. knygų platforma
VILNIUS TECH el. knygų platforma
Ieškote elektroninių knygų mokslui ir studijoms? Kviečiame naudotis VILNIUS TECH elektroninių knygų platforma ebooks.vilniustech.lt Čia rasite virš 700 įvairių mokslo sričių VILNIUS TECH išleistų elektroninių knygų. Prieigos galimybės: Esate VILNIUS TECH bendruomenės narys? Visos el. knygos platformoje ebooks.vilniustech.lt prieinamos nemokamai (universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungus prie universiteto tinklo per VPN) Institucijos ir įmonės gali pasinaudoti prenumeratos galimybe ir suteikti nemokamą prieigą visiems savo studentams ar darbuotojams. Daugiau galimybių prisijungus prie asmeninės paskyros ir skaitant knygą internetu: Pažymėti tekstą ir pridėti žymą, pridėti pastabą arba kopijuoti pažymėtą tekstą Pridėti pastabą pasirinktoje puslapio vietoje Ieškoti raktažodžio knygos tekste Pasinaudoti teksto vertimo funkcija Spausdinti, nustatyti vaizdą per visą ekraną Kur galima skaityti elektronines knygas? El. knygas skaityti galima kompiuteryje („Windows“, „Macos“), išmaniajame telefone ir planšetiniame kompiuteryje. Norėdami skaityti el. knygas be interneto, vartotojai turi atsisiųsti „Mon`k“ neprisijungus veikiančią programėlę, apsilankydami pagrindiniame puslapyje ir pasirinkdami atsisiuntimo skyrių. Norėdami įdiegti skaitytuvą savo telefone, atsisiųskite Mon`k programėlę iš Google Play parduotuvės arba Apple App Store. Planuojate įsigyti spausdintą knygą? Prieš įsigyjant spausdintą knygą labai svarbu įsitikinti, ar joje yra visa reikalinga informacija. Reikalingos informacijos (žodžio, frazės ar sakinio) ieškoti galima tarp visų ebooks.vilniustech.lt esančių knygų. Prieš įsigyjant spaudintą knygą, galima peržiūrėti elektroninė knygos turinį ir perskaityti ištraukas.   Visais knygų įsigijimo ir prenumeratos klausimais kviečiame kreiptis ebooks@vilniustech.lt
Plačiau