Stojantiesiems

Kino komunikacijos studentų filmavimo ekspedicijų dienoraštis (IV dalis)

Spalio 23, 2024

2024 m. spalio 15 d. VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto, Pramogų prodiusavimo, kino komunikacijos studentai, kartu su projekto vadove Inesa Kurklietyte ir vaizdo operatorium Paulium Orlovskiu vyko į ketvirtąją filmavimo ekspediciją Vilniaus rajone, kurios metu apsilankė Europos parke, esančiame Joneikiškių kaime ir Liubavo dvare. Šios ekspedicijos pašnekovas – Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, skulptorius, visuomenės ir kultūros veikėjas Gintaras Karosas.

Pirmiausia apsilankėme netoli Vilniaus įsikūrusiame Europos parke. Europos parkas – vienintelis toks muziejus Lietuvoje, išsiskiriantis surinkta ir saugoma išskirtine garsiausių viso pasaulio kūrėjų šiuolaikinio meno kolekcija. Po natūralios gamtos meniškai suformuotą kraštovaizdį vingiuoja miško takeliai, kuriais galima apeiti net 55 hektarus užimančią parko teritoriją.

Muziejuje eksponuojami išskirtiniai, taip pat ir vienų žinomiausių šiuolaikinio meno pasaulio atstovų kūriniai, tokie kaip M. Abakanowicz „Neatpažinto augimo erdvė“, Sol leWitt „Dvigubo negatyvo piramidė“, D. Openheimo „Krėslas baseinas“ ir kiti. Muziejaus kolekcijoje – ir garsių lietuvių kūrėjų darbai. Europos parke eksponuojami Broniaus Vyšniausko, Vytauto Kašubos, Liongino Virbicko, Evaldo Pauzos, Tado Gutausko ir kitų kūrėjų darbai. Čia vietą atrado ramybe ir susikaupimu dvelkiantys Japonijos ir kitų Azijos menininkų kūriniai, išraiškingi JAV ir Pietų Amerikos kūrėjų, įvairių Europos šalių darbai. Čia saugoma garsaus scenografo Adomo Jacovskio sukurta „Makbeto“ „Galva“. Ir netgi – Berlyno sienos fragmentas. Anot Gintaro Karoso, Europos parke vykstančių meno simpoziumų metu, būna sukuriami unikalūs dalykai, kurie vėliau tampa parko eksponatais.

Taip pat apsilankėme, netoli Europos parko esančiame, viename seniausių Lietuvos dvarų – Liubavo dvare, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Gintaro Karoso pasakojime Liubavo dvaras apibūdinamas, kaip perlas tarp vandenų. Šį dvarą supa vandens barjeras sudarytas iš viduramžiškų tvenkinių. Dvaro statiniai senoviški, išskirtiniai, ypatingi, unikalūs, daugiasluosnės architektūros. Pavadinimas kildinamas iš prūsų kalbos, kuris reiškia meilę, santuoką.

Liubavo dvaras yra išskirtinis architektūros, kraštovaizdžio ir technikos paveldo objektas. Tai vienintelis dvaras Lietuvoje, kurio technologinė įranga šiandien yra šimtu procentų restauruota. Liubavo dvaro svarbą liudija 2012 metais jam suteiktas garbingas „Europa Nostra“ apdovanojimas. Ši nepriklausoma visos Europos mastu veikianti organizacija už itin kokybišką restauraciją muziejų pripažino vienu iš geriausių kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.

Su VILNIUS TECH docente kino režisierės  Inesos Kurklietytės bei operatoriaus Pauliaus Orlovskio  pagalba, studentai toliau praktiškai atliko kiekvienam skirtas užduotis: režisieriaus, operatoriaus ir komunikacijos specialisto roles bei toliau mokėsi dirbti su šviesų, garso ir kitomis technikomis. Tobulino interviu atlikimą. Taip studentai mokosi dirbti ateities svajonių darbus, komunikuoti su komanda, mokosi subtilybių, kurias dėstytojai atkleidžia iš savo ilgametės darbo patirties.

Dėkojame rėmėjams: Vilniaus Rajono Vietos Veiklos Grupė (VRVVG), Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto studentų atstovybė, Vilniaus krašto etnografinis muziejus, Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazija.

Pranešimą rengė VILNIUS TECH KKF-22/3 studentė Austėja Čepaitytė
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau