Stojantiesiems

Klaidos matematikos egzamine – ne dėl žinių trūkumo: „VBE Ready“ platforma padės moksleiviams save išbandyti

Gegužės 5, 2026

Valstybinis matematikos brandos egzaminas neretai 11–12 klasės moksleivius gąsdina labiausiai, o lemtingąją dieną stresas iš vėžių išmuša net ir tuos, kurie jam stropiai ruošėsi visus metus. Kartais dėl to nukenčia galutinis rezultatas bei paveikia ateities studijų planus.

Pastebėjęs šią problemą, VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos trečiakursis Tomas Išaras pristato naują mokymosi platformą „VBE Ready“, skirtą padėti moksleiviams praktiškai pasiruošti matematikos egzaminui.

Šios platformos veikimo principas paprastas: moksleivis užsiregistruoja, atlieka bandomąjį egzaminą realiomis sąlygomis, gauna detalų įvertinimą ir aiškų veiksmų planą tolesniam pasiruošimui. Visa tai – per trumpą laiką ir orientuojantis į konkrečius rezultatus bei tinka mokantis tiek A, tiek B lygiu.

„VBE Ready“ T. Išaras

Koją pakiša jaudulys

Idėja sukurti „VBE Ready“ T. Išarui gimė iš asmeninės patirties dirbant su 11–12 klasių mokiniais. Kaip pastebi pats kūrėjas, daugelis moksleivių turi reikiamų žinių – geba spręsti lygtis, supranta funkcijas ar stereometriją, tačiau susidūrę tikrame egzamine neretai praranda pasitikėjimą savimi: stresas, laiko spaudimas ir nežinomybė lemia, kad net gerai išmokta medžiaga „išgaruoja“.

„Stiprios matematikos žinios ne visada reiškia aukštą egzamino rezultatą. Tam reikia patirties, kurios mokykloje trūksta“, – sako platformos kūrėjas.

Būtent šią spragą siekia užpildyti „VBE Ready“. Platforma siūlo moksleiviams išbandyti save tikromis egzamino sąlygomis dar prieš oficialų valstybinį matematikos brandos egzaminą: su aiškiu laiko limitu, oficialiomis užduočių formuluotėmis ir vertinimu pagal valstybinių brandos egzaminų reikalavimus. Be to, šie bandomieji egzaminai vyksta auditorijose, popierine forma, taip atkuriant tikrą egzamino aplinką. Pasak kūrėjo, tokia patirtis leidžia išmokti valdyti laiką, susidoroti su stresu ir iš anksto susipažinti su egzamino atmosfera.

Po egzamino – detalus mokymosi planas 

Vienas didžiausių platformos privalumų – detalus grįžtamasis ryšys. Po bandomojo egzamino dalyviai gauna ne tik įvertinimą, bet ir išsamiai pakomentuotą darbą: pažymėtas klaidas, paaiškinimus, kaip reikėjo spręsti, bei teisingų atsakymų pavyzdžius. Kartu pateikiama ir asmeninė ataskaita su stipriųjų bei silpnųjų vietų analize ir individualiu mokymosi planu iki tikrojo egzamino.

Platforma taip pat leidžia moksleiviams objektyviau įsivertinti savo lygį – ataskaitoje pateikiamas ne tik individualus rezultatas, bet ir viso srauto vidurkis. Tai suteikia galimybę palyginti savo pasiekimus su kitais ir geriau suprasti bendrą pasirengimo lygį.

Bandomieji „VBE Ready“ matematikos egzaminai vyks gegužės 9 d. ir 16 d., nuo 9.00 val., VILNIUS TECH Plytinės rūmuose (Plytinės g. 25).

Daugiau informacijos apie „VBE Ready“ rasite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau