Statistika rodo, kad per dieną vidutiniškai išsiunčiama 500 milijonų elektroninių žinučių. Elektroninį paštą naudojantis žmogus vidutiniškai per dieną sulaukia 88 laiškų ir išsiunčia 34, o tai iš viso sudaro daugiau nei 200 milijardų elektroninių laiškų per dieną. Analitikai prognozuoja, kad iki 2020 metų apie kiekvieną planetos žmogų bus sukaupta 5 200 gigabaitų informacijos. Ekspertai pastebi, kad kiekvieną dieną bendras visų egzistuojančių duomenų kiekis pasipildo dar 2,5 trilijono gigabaitų. Prognozuojama, kad dėl nuolatinio elektroninių prietaisų naudojimo šis skaičius tik augs ir verslo įmonės dar didesniu mastu skaitmenizuos savo veiklą.
Nenuostabu, kad informacijos kiekiams augant tokiais mastais atsiranda poreikis šiuos duomenis suvaldyti bei analizuoti. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Verslo analitikos studijų programos vadovo prof. dr. Kęstučio Peleckio, ypač tai daryti būtina verslo įmonėms.
„Didelių duomenų valdymas ir analizė leidžia įmonėms suprasti klientų elgseną bei jų poveikį verslo rezultatams, numatyti naujų ir esamų produktų rinkos plėtros galimybes. Tad duomenų analizės įžvalgos ir priimti sprendimai neabejotinai turi įtakos įmonės pelnui. Sėkmingai valdydamos duomenis įmonės daug operatyviau reaguoja į kintančius veiklos procesus. Be to, nauji diegiami sprendimai ateityje sudarys sąlygas analizuoti duomenis įvairius poreikius turintiems ekspertams: ekonominės analizės, pardavimų, rinkodaros, pirkimų bei kitiems specialistams“, – teigia K. Peleckis.
Spartus duomenų kiekio augimas ir jo vertės vertinimas skatina pasaulinę verslo analitikų paklausą. Kas tai per profesija, apie kurią prieš keletą metų dar net nebuvo kalbama? Pasak VGTU profesoriaus, verslo analitikai konsultuoja įmones apie tai, kaip inicijuoti pokyčius, kurie garantuotų finansinę sėkmę. „Verslo analitikų veikla įvairiose įmonėse gali skirtis. Kai kur jie gali atlikti techninę rolę neturėdami daug verslo žinių, o kitose, priešingai – turi platų supratimą apie verslą neturėdami daug IT ir kitų techninių žinių. Verslo analitikų karjeros kelias turi būti suplanuotas taip, kad jie geriausiai įvykdytų deleguotas užduotis“, – pasakoja K. Peleckis.
Tačiau net ir didžiosios globalios įmonės, tokios kaip „British Airways“, pripažįsta, jog verslo analitikų veikla produktyvesnė ir sukuria didesnę vertę verslui, kai specialistai dirba komandose. „Siekdama sukurti labiau individualizuotą požiūrį į klientą, „British Airways“ yra subūrusi ekspertų-analitikų komandą tam, kad gautų gilesnes įžvalgas apie klientų poreikius ir išplėtotų naujas iniciatyvas. Šioje komandoje pardavimų analitikai, ekspertai iš operacijų tyrimų komandos, duomenų žvalgybos komanda ir kai kurie išorės analitikai dirba kartu“, – atkreipia dėmesį VGTU Verslo vadybos fakulteto profesorius. Jis akcentuoja, kad didėjant verslo analitikų komandoms, atitinkamai auga ir šių specialistų poreikis. Anot jo, dėl verslo analitikų trūkumo, kai kurie įmonių vadovai juos net vadina „vienaragiais“.
Lietuvos didžiosios įmonės taip pat jau nebeįsivaizduoja savo kasdienybės be verslo analitikų, gebančių valdyti didžiuosius duomenis. UAB „Biovela group“ vadovo Audriaus Kantausko teigimu, modernius verslo analitikos sprendimus prieš 5 metus pradėjusi diegti įmonė naudą pajuto iškart. „Šiandien reikiamą informaciją galime gauti ne tada, kai paruošiame ataskaitas, o bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje – tai leidžia priimti operatyvius ir teisingus sprendimus dinamiškoje verslo aplinkoje“, – tvirtina įmonės vadovas.
Anot jo, pasitelkdama verslo analitikos specialistus įmonė suvaldė nuostolingas veiklas, išgrynino tikslinius segmentus, pašalino vertę griaunančius procesus, pagreitino ir atpigino pačios informacijos surinkimą bei paruošimą. „Dabar realiu laiku žinome kaip sekasi įmonei, todėl galime iš karto reaguoti į bet kokius pasikeitimus ar nukrypimus nuo suplanuoto rezultato. Didelės konkurencijos aplinkoje negalime sustoti vietoje – turime ieškoti vis naujesnių ir efektyvesnių informacijos analizės bei valdymo būdų“, – teigia A. Kantauskas.
Augantys verslo poreikiai kelia būtinumą ruošti universitetinį išsilavinimą turinčius verslo analitikus. Tokią studijų programą, anot K. Peleckio, siūlo ir VGTU: „Verslo analitikos studijų programa skirta rengti specialistus, gebančius analizuoti ir tirti rinką, taikyti ekonomikos ir vadybos žinias ieškant praktinių sprendimų įmonės veiklai analizuoti, vertinti ir prognozuoti atsižvelgiant į išorinės bei vidinės aplinkos pokyčius ir perspektyvas. Verslo analitikas – tarsi įmonės gydytojas. Jis nuolat seka įmonės būklę, jaučia jos pulsą, todėl gali užkirsti kelią krizei ar rasti būdų įmonei sustiprinti“. VGTU profesoriaus teigimu, verslo analitika yra viena sparčiausiai pasaulyje besiplėtojančių mokslo ir studijų krypčių.
Galerija
