Dabar karjerą baigiantys žmonės darbo rinkoje išsilaikė apie 40 metų. Nesunku suvokti, kaip radikaliai per tą laiką pasikeitė technologijos. Kaip galime nuspėti, kas laukia dar po 40 metų?
Šiuo metu daug kalbama apie tai, kad dirbtinis intelektas (DI) išstums iš rinkos kai kuriuos darbus, pakeis dalį specialistų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentas dr. Justas Nugaras įsitikinęs, kad taip ir bus. „Tyrimai rodo, kad vien per ateinančius 20 metų maždaug pusę JAV darbų gali pakeisti DI, automatizacija. Visose specialybėse dalies darbų nebeliks, net jei pati specialybė ir neišnyks, tiesiog dalį procesų, kuriuos dabar atlieka žmogus, perims ir atliks kompiuteris“, – sako jis.
Profesiją renkantis dabar, J. Nugaras siūlo pagalvoti, kuriose specialybėse kompiuteris negalės pakeisti žmogaus arba rinktis kitą kelią ir pačiam įvaldyti dirbtinio intelekto ir automatizacijos technologijas ir būti tuo, kuris pats kuria naujus sprendimus.
Kuriose srityse reikės daugiau specialistų?
VILNIUS TECH docentas atkreipia dėmesį, jog šiuo metu vyksta itin aktyvūs „prisijungimai“ (angl. conectivity) – skirtingų sričių, profesijų, įgūdžių persipynimas, susijungimas. Anot jo, aplinka ir tvarumas, statyba, sumanus miestas, mechanika ir pramonė, transportas – šioms sritims reikės naujų specialistų ir naujų žinių, tų sričių specialistų gretas turės papildyti išmaniosios elektronikos, IT ir duomenų mokslo, aviacijos ir kosmoso žinių turintys specialistai.
„Paprastas pavyzdys – mažieji palydovai labai pasitarnaus daiktų internetui. Jei mes norėsime pastatus aplinkoje, transporto priemones sumaniame mieste, įvairius pramonės įrenginius ir gamybos sistemas, automobilius, dronus ir kt. prijungti prie interneto, mums reikės kur kas daugiau elektroniką, IT ir duomenų mokslą bei aviaciją ir kosmoso palydovus išmanančių specialistų“, – atkreipia dėmesį J. Nugaras.
Anot jo, daugelį sričių ir toliau keis robotai: „Mums suformuotas vaizdinys, kad robotai yra panašūs į žmones. Bet dronas irgi yra robotas. Pramoninės automobilių surinkimo sistemos – taip pat. Robotų, kurių mes šiandien dar net negalime įsivaizduoti, tikrai reikės statyboje, sumaniame mieste, mechaninėse sistemose bei autonominėse transporto priemonėse“.
Kokie nauji įgūdžiai bus privalomi ateities specialistams?
VILNIUS TECH docentas įvardija, kad galvojant apie dabar matomas ir ateityje įžvelgiamas tendencijas, itin svarbūs taps nauji raštingumai, kuriuos turės ugdyti universitetai. Šalia skaitymo ir rašymo, bei prieš keletą metų ypatingą svarbą įgavusio kompiuterinio raštingumo, ateityje visose srityse turėtų atsirasti keli nauji.
„Vienas jų, angliškai vadinamas „humanics“ – gebėjimas ieškoti vietų ir sričių, kuriose žmogus bus pranašesnis už DI, robotus. To turėtų mokyti ateities universitetai – kaip atskleisti kūrybiškumą, įprasminti kiekvieno žmogaus individualius gebėjimus ir išmokyti jais naudotis“, – pasakoja J. Nugaras.
Apie didžiuosius duomenis bei jų svarbą kalbama jau kurį laiką. VILNIUS TECH docento nuomone, didieji duomenys ir darbas su jais į antrą vietą nustums statistiką – dabar jau nebereikia imti gabaliuko duomenų ir iš jų spręsti apie visumą, nes didieji duomenys atveria visus duomenis, tereikia gebėti juos valdyti.
VILNIUS TECH docentas įvardija ir itin svarbų ateičiai algoritminį mąstymą, leidžiantį susikalbėti, bendrauti su kompiuteriu, pasakyti jam, ko man reikia. „Algoritminio mąstymo tikrai reikės mokyti visų sričių studentus. Jau dabar studijų metu visi studentai gauna programavimo pagrindus, bet ateityje turėsime galvoti ne apie tos kalbos techninį užrašymą, bet labiau apie tai, kaip savo idėjas pavesti algoritmais“, – akcentuoja J. Nugaras. Anot jo, tie, kurie sugebės tai padaryti, tikrai bus paklausūs rinkoje, ypač ne IT specialybėse.
Kuriose srityse DI jau neaplenksime?
Pasak VILNIUS TECH docento, yra kelios funkcijos, kurias DI geba atlikti geriau už žmones. Tai rutininių veiksmų vykdymas, gebėjimas pastebėti dėsningumus, nuspėti bei žaisti/veikti pagal taisykles. „Dar visai neseniai oro uoste bilietus ir pasą tikrindavo žmogus, dabar tą puikiai padaro robotas. Ir, tikėtina, savo pareigas jis atlieka geriau, nes nepavargsta, neserga, neima laisvadienių ir neišeina atostogų“, – pastebi J. Nugaras.
DI taip pat geriau sugeba surasti dėsningumus bei nuspėti. Pastarajam veiksmui vartojamas angliškas naujadaras „prognostics“, apimantis prognozavimo ir diagnostikos veiksmus. Pasak J. Nugaro, tai ypač aktualu aplinkai ir tvarumui, statybai, sumaniam miestui – srityse, kur diegiami skaitmeniniai dvyniai.
„DI tikrai galės geriau nuspėti, kaip ateityje elgsis žmonės, kaip jie judės vietovėse, kur galimai susidarys transporto spūstys, kaip vystysis miestas ir t.t. Tačiau, ką su tais pastebėtais dėsningumais daryti – žinos ir sprendimus priims žmogus. Tad jei ateityje analitinio darbo žmonėms ir sumažės, jie turės kitų – analizės rezultatus versti naujomis idėjomis, efektyviais sprendimais“, – sako VILNIUS TECH docentas.
Panaši situacija ir su DI gebėjimu veikti pagal taisykles. „Pavyzdžiui, aplinkos tvarumo srityje, DI gebės pranešti, kai Nemune atsiranda tam tikri pasikeitimai dėl Astravo elektrinės veiklos arba kai kūrybos ir komunikacijos srityje neveikia tam tikri reklamos sprendimai, DI galės pakeisti jos rodymo strategiją. DI puikiai gebės nuspėti žmonių elgseną ir pritaikyti tam tikrą veiksmą pagal numatytas taisykles. Bet tas taisykles kažkam reikės sukurti“, – atkreipia dėmesį J. Nugaras.
Visą VILNIUS TECH docento dr. Justo Nugaro pranešimą galima peržiūrėti čia:
Galerija
