Stojantiesiems

Kokiuose miestuose gyvensime ateityje?

Kovo 4, 2021

Kokiuose miestuose turėsime gyventi ateityje tam, kad būtų užtikrintas tvarumas ir atsakingas vartojimas? Koks miestas yra tvarus miestas? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ inovacijų strategas Matas Olendra, kovo 2 d. vykusios virtualios paskaitos „Miestai ir skaitmeninė gamyba“ metu.

VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ inovacijų strategas M. Olendra atviros paskaitos metu aptarė žmonių prigimtinį norą kurti ir ieškoti sprendimų, ir kaip šį suvokimą keičia ketvirtoji pramonės revoliucija. 

Paskaitos „Miestai ir skaitmeninė gamyba“ metu inovacijų strategas trumpai apžvelgė ir skaitmeninių gamybos laboratorijų (angl. Digital Fabrication Lab arba Fabrication Laboratory „Fab Lab“) atsiradimo istoriją bei papasakojo, kaip prie šios istorijos prisidėjo Neilas Adamas Gershenfeldas, MIT Bitų ir atomų centro direktorius su savo paskaita „Kaip pagaminti (beveik) bet ką“. 

Paskaitos metu aptartas ir Pažangios architektūros instituto Katalonijoje (IaaC Barcelona) inicijuotas „FabCity“ iššūkis, kurio tikslas – iki 2054 m. miestuose pagaminti viską, ką jie suvartoja. Paskaitos pabaigoje M. Olendra pabrėžė generatyvinio dizaino ir architektūroje naudojamų elementų gamybos optimizavimo teikiamą naudą. 

Pasak „LinkMenų fabriko“ inovacijų stratego, medžiagų optimizavimas leidžia mažinti reikalingų medžiagų kiekius. Optimizuoti ištekliai sugeneruoja mažiau atliekų, sutrumpina laiką, praleistą statybos aikštelėje, o visa tai mažina neigiamą įtaka miestui, jo gyventojams ir klimatui. 

Paskaitos pabaigoje M. Olendra pažymėjo, kad nesvarbu ar statome pačius tvariausius pastatus, ar kuriame mažiausiai resursų naudojančią sistemą, svarbiausia – nepamiršti, kad miestai kuriami žmonėms. Todėl svarbu įgalinti žmones keisti miestus į tvaresnius ir darnesnius. 

Galiausiai inovacijų strategas M. Olendra pakvietė studentus naudotis VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ erdvėmis ir suteikiamomis kūrybinėmis galimybėmis, nes, pasak jo, inovacijos ir kūrybiškumas lemia adaptyvumą šiuolaikiniame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje. 

Visą paskaitos įrašą galite rasti čia. 

Paskaita „Miestai ir skaitmeninė gamyba“ – studentų idėjų konkurso „Tvarus demonstracinis pastatas“, organizuojamo VILNIUS TECH ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos, dalis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau