Stojantiesiems

Koks įgūdžių derinys atvers duris į perspektyvią karjerą daugelyje sektorių?

Liepos 16, 2024
Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorė Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Milena Seržantė

Šiandienos darbo rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik techniniams įgūdžiams, bet ir minkštųjų įgūdžių svarbai. Remiantis „LinkedIn“ ataskaita, 92 % darbdavių teigia, kad minkštieji įgūdžiai yra tiek pat svarbūs, kiek ir techniniai įgūdžiai. 2023 m., palyginti su praėjusiais metais, technologijų sektoriuje vadybos pozicijų skaičius išaugo net 12 %. Tuo pačiu 2024 m. numatomas 3 % technologijų sektoriaus augimas, kuris reiškia apie 300 000 naujų darbo vietų šiame sektoriuje​. Vadybos specialistai tampa itin paklausūs įvairiuose sektoriuose, įskaitant aviaciją, mediciną ir technologijas. Šių specialistų karjeros galimybės yra plačios ir įvairios, todėl norintys išsiskirti rinkoje turėtų atsižvelgti ir į technologijų supratimą. Rinkdamiesi studijų programas, derinančias vadybą su technologijų išmanymu, pavyzdžiui, ekonomikos inžineriją, gauna ne tik klasikinės ekonomikos žinių, tačiau papildomai ir šiais technologijų laikais labai svarbias inžinerines žinias ir tokiu būdu įgyja konkurencinį pranašumą.

Vadybos ir ekonomikos specialistų poreikis įvairiuose sektoriuose

Technologijų sektorius yra viena sparčiausiai augančių sričių, kurioje vadybos specialistų poreikis taip pat didėja. Vadybininkai šioje srityje padeda valdyti projektus, koordinuoti komandas ir užtikrinti sklandų produktų vystymą bei jų pateikimą rinkai. Pavyzdžiui, aviacijos sektoriuje net apie 30 % visų darbo vietų sudaro vadybos specialistai. Šie specialistai dirba tokiose srityse, kaip logistikos valdymas, klientų aptarnavimas, personalo valdymas ir strateginis planavimas. Aviacijos sektorius nuolat auga, o su juo auga ir auga ir kvalifikuotų vadybininkų poreikis. Net ir specifiniam medicinos sektoriui nuolat reikia efektyvių vadybininkų ir ekonomistų, kurie čia užima svarbias pozicijas, padedančias valdyti ligonines, klinikas ir sveikatos priežiūros organizacijas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2030 metų sveikatos priežiūros sektoriuje reikės daugiau nei 18 milijonų papildomų, taip pat ir vadybos, specialistų.

Vadybos ir ekonomikos žinių išmanymas suteikia galimybę rinktis daug platesnį spektrą karjeros galimybių. Šie įgūdžiai yra ypatingai aktualūs tiems, kurie dar neapsisprendė dėl savo būsimos profesijos, nes jie suteikia lankstumo ir gebėjimų prisitaikyti prie įvairių darbo rinkos poreikių. Toks išsilavinimas atveria duris ne tik į tradicines vadybos ir ekonomikos sritis, bet ir į technologijų, sveikatos priežiūros, transporto ir daugelį kitų sektorių, kur kvalifikuoti vadybininkai yra būtini sėkmingai organizacijų veiklai užtikrinti.

Technologijų išmanymo svarba, siekiant vadybos ar ekonomikos laipsnio

Remiantis „Deloitte“ 2024 metų technologijų sektoriaus apžvalga, prognozuojama, kad per artimiausius metus dirbtinio intelekto, debesų kompiuterijos ir kibernetinio saugumo sritys patirs didžiausią augimą, o 62% vadovų teigia, jog technologiniai įgūdžiai taps būtini norint išlikti konkurencingiems darbo rinkoje. Ši statistika rodo augantį poreikį specialistams, kurie geba ne tik vadovauti, bet ir suprasti technologinius aspektus.

Šiais laikais nebepakanka būti tiesiog vadybininku arba ekonomistu. Dėl sparčiai besivystančių technologijų ir jų integracijos į visas verslo sritis, vadybos specialistai turi turėti supratimą apie technologijas. Todėl rekomenduojama rinktis studijų programas, kurios derina vadybą su technologijų supratimu, pavyzdžiui, ekonomikos inžineriją, o ne klasikinę ekonomiką, arba finansų inžineriją, o ne finansus arba auditą.

Studijuodami techniškajame universitete vadybą arba ekonomikos inžineriją, studentai įgyja inžinerijos pagrindus, mokosi programuoti ir suprasti techninius brėžinius. Tai suteikia jiems galimybę geriau suprasti technologinius procesus ir efektyviau valdyti projektus, kuriuose technologijos vaidina svarbų vaidmenį. Tokie specialistai tampa itin vertingi darbdaviams, nes jie sugeba ne tik vadovauti, bet ir suprasti bei pritaikyti technologinius sprendimus praktikoje.

Sužaidybintas metodas stiprinti studentų minkštuosius įgūdžius

Kadangi techniškajame universitete dauguma studentų studijuoja techniškąsias specialybes, jau kurį laiką esame įdiegę inovatyvią skaitmeninių ženkliukų sistemą. Ši sistema ypatingai aktuali inžinerijos studijas pasirinkusiems studentams, kuriems trūksta minkštųjų įgūdžių. Aktyviai dalyvaudami papildomose veiklose, tokiose kaip sporto, meno, šokių būreliai, studentų atstovybė veiklos, Erasmus programos kelionės ar savanoriavimas, organizuojant įvairius renginius, studentai gali rinkti skaitmeninius ženkliukus.

VILNIUS TECH sukurta skaitmeninių ženkliukų sistema leidžia studentams per mobiliąją programėlę rinkti duomenis per QR kodus ir siekti aukščiausio „lygmens“. Baigę studijas, jie gauna ne tik universiteto diplomą, bet ir kompetencijų aplanką, kuriame surašytos visos įgytos kompetencijos ir minkštieji įgūdžiai. Skaitmeniniai ženkliukai yra inovatyvi priemonė, padedanti studentams ne tik įgyti svarbių įgūdžių, bet ir parodyti juos potencialiems darbdaviams, tai suteikia jiems pranašumą darbo rinkoje.

Minkštųjų įgūdžių svarba ir vadybos specialistų poreikis yra neabejotinas daugybėje skirtingų sektorių. Nesvarbu, ar tai būtų aviacija, medicina, technologijos ar kita sritis, vadybos specialistai turi reikšmingą įtaką organizacijų sėkmei. Tačiau šiandieninėje rinkoje ypatingai svarbu turėti ir technologinį pagrindą. Todėl, jei galvojate apie karjerą vienoje iš šių sričių, nepamirškite, kad socialiniai įgūdžiai kartu su technologijų žiniomis gali atverti daug durų ir suteikti įvairių karjeros galimybių.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau