Stojantiesiems

Kompiuterių svarba šiandieniniame pasaulyje: be jų gyvenimas sustotų

Liepos 5, 2023

Jeigu kompiuteris iki šiol nebūtų išrastas, pasaulis būtų visiškai kitoks. Ši sudėtinga mašina laikoma viena labiausiai žmogaus ir visuomenės gyvenimą pakeitusių ir žmonijos pažangą lemiančių technologijų. Svarbu suprasti, kad kompiuteris – tai ne vien tik įprastas prietaisas, esantis namuose ar biure. Fiziškai jis gali būti realizuotas ir kaip vienas lustas, kuris yra beveik visuose skaitmeniniuose įrenginiuose. Kompiuteriai yra visuomenės narių progreso dalis, be jų žmonės turėtų daug sunkumų ir apribojimų, nes jie padeda ne tik mokytis ar dirbti, bet ir gydyti sveikatos sutrikimus, bendrauti ir pramogauti.  

Kaip atrodytų pasaulis be kompiuterių? 

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros novatoriaus, docento dr. Gedimino Gražulevičiaus, pasaulis be kompiuterių kardinaliai skirtųsi nuo to, kokiame gyvename dabar. Be kompiuterių ne tik sutriktų elektros, dujų ar vandens tiekimas, bet ir nebūtų įmanoma gauti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Juk kompiuteriai padeda greitai ir tiksliai analizuoti tyrimus ir diagnozuoti ligas.  

„Šiuolaikiniai automobiliai ir viešasis transportas turi kompiuterizuotas dalis, tad jeigu nebūtų kompiuterių, mes paprasčiausiai nebegalėtume keliauti. Dar vienas svarbus dalykas – internetas, kuris taip pat neegzistuotų, jei ne kompiuteriai. Pastarojo pagalba mes galime ne tik bendrauti su savo giminaičiais ar draugais, gyvenančiais svetur, bet ir mokytis, naudotis programiniais įrankiais, interaktyviomis mokymosi priemonėmis“, – pabrėžia docentas.  

Pasak jo, kompiuteriai, kaip mokslo įrankis, itin svarbūs ir reikalingi mokslininkams, kuriems be jų būtų labai sunku arba neįmanoma atlikti sudėtingus skaičiavimus, modeliuoti procesus, analizuoti duomenis ir, svarbiausia – kurti naujas technologijas.  

Kas yra kompiuterių inžinerija? 

G. Gražulevičiaus teigimu, kompiuterių inžinerija yra labai dinamiška ir kūrybinga inžinerijos sritis, nes ji nuolat prisitaiko prie naujų technologijų ir poreikių. Ji yra visuomenės vystymosi ir pažangos variklis. Dėl šios priežasties darbo rinkai reikia vis daugiau naujų žinių turinčių kompiuterių inžinierių, kurie sukuria naujas technologijas, palengvinančias kasdienį gyvenimą. 

„Tam, kad kompiuteris funkcionuotų ir žmonės galėtų juo naudotis, pirmiausia pastarąjį reikia suprojektuoti, pagaminti ir būtinai parašyti valdymo programą. Kompiuterių inžinerija apjungia elektronikos inžineriją ir kompiuterijos mokslus šiems tikslams realizuoti“, –  teigia docentas.

Besimokydami Kompiuterių inžinerijos studijų programą studentai įgyja informatikos, elektronikos ir kompiuterijos mokslo sričių žinių bei gebėjimų, leidžiančių jiems darbo rinkoje būti ypač konkurencingiems ir lengvai prisitaikantiems prie darbo pobūdžio. 

„Kompiuterių inžinieriai reikalingi daugelyje sektorių ir organizacijų, kurios naudoja kompiuterius ir kitas technologijas bei dirba elektroninės, kompiuterinės ir telekomunikacinės įrangos projektavimo, gamybos, diegimo, atnaujinimo ir palaikymo srityse. Taip pat – Lietuvos bankų ir valstybinių įstaigų informacinių technologijų (IT) skyriuose bei Lietuvos ir užsienio aukštųjų technologijų pramonės ir paslaugų sektoriuose“, – sako G. Gražulevičius.

Kompiuterių inžinerijos studijos VILNIUS TECH 

Docentas pabrėžia, kad VILNIUS TECH Kompiuterių inžinerijos studijų programoje ruošiami kompiuterių inžinieriai gebantys projektuoti, diegti ir taikyti įterptinius kompiuterius, sudarytus iš mikrovaldiklių, mikroprocesorių, signalų procesorių ar programuojamųjų loginių lustų, integruoti kompiuterines sistemas su kitomis sistemomis ir užtikrinti jų efektyvumą. Taip pat – kurti ir administruoti saugius kompiuterių tinklus, taikyti kibernetinio saugumo technologijas bei programuoti įvairios paskirties kompiuterių sistemas. 

Šios srities specialistai, baigę studijas, turi galimybę dirbti įvairiose srityse – pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI), medicinos, kompiuterinių 3D žaidimų ir kt. Studijuojant įgyjamos elektronikos, robotikos, programinės įrangos projektavimo bei programavimo žinios. Baigus šią bakalauro studijų programą, toliau galima gilinti žinias magistrantūros studijose. 

„Noriu atkreipti dėmesį, kad naujais mokslo metais, nuo rugsėjo 1 d., Kompiuterių inžinerijos studijų programa bus vykdoma naujajame Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos (METIF) laboratorijų korpuse. Jame įrengtos modernios įterptinių kompiuterių, daiktų interneto, intelektualios kompiuterijos ir tinklų, mikroprocesorių ir pažangiosios elektronikos projektavimo laboratorijos, leidžiančios įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių Kompiuterių inžinerijos žinių ir gebėjimų“, – pastebi VILNIUS TECH novatorius.

Kompiuterių inžinerijos studijų programoje studentams dėsto ne tik ilgametę patirtį turintys dėstytojai, bet ir praktikos profesionalai iš Lietuvos informacinių technologijų ir Elektronikos pramonės sektorių. VILNIUS TECH veikia profesorių–partnerių, docentų–partnerių programa, leidžianti pritraukti ir į dėstymo procesą įtraukti profesionalus-praktikus. Tai – puiki galimybė perduoti studentams išskirtinę mokymo patirtį, kurioje gaunama tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių apie realaus gyvenimo situacijas ir iššūkius, su kuriais susiduria minėti pramonės sektoriai. 

„Kompiuterių inžinerijos studijų programos populiarumas auga – vis daugiau užsienio studentų iš svetur atvyksta studijuoti į VILNIUS TECH. Kiekvienais metais pastebimas studentų skaičiaus iš Ukrainos, Indijos, Turkijos, Azerbaidžano, Egipto ir kitų šalių augimas. Tai rodo, kad Kompiuterių inžinerijos studijų programa tampa vis labiau pastebima ir pripažįstama tarptautiniu mastu. Studijuojant kultūriškai įvairioje aplinkoje įgyjama patirties, kuri pravers ateityje dirbant ir bendradarbiaujant su įvairiais specialistais iš skirtingų šalių“, – pabrėžia VILNIUS TECH docentas G. Gražulevičius.

Daugiau informacijos apie Kompiuterių inžinerijos bei kitas Elektronikos fakultete siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau