Kultūriniai mainai: Europos eksperčių patirtys ir patarimai

Lapkričio 22, 2023

Prieš keletą dienų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Kūrybinių industrijų fakulteto, Pramogų industrijų katedros lektorius Žilvinas Žusinas surengė atvirą paskaitą su Europos chorų asociacijos narėmis (ECA) Joana Costa iš Portugalijos ir Kertu Süld iš Estijos.

Anot Kūrybinių industrijų fakultete muzikos industriją ir medijų projektų prodiusavimą dėstančio Ž. Žusino, šis universiteto bendruomenės, studentų ir tarptautinių kultūros profesionalų susitikimas apjungė įvairias galimybes ir padėjo geriau suprasti kultūros sektoriaus iššūkius bei perspektyvas, o taip pat, tapo puikia proga apžvelgti kultūros sektoriaus esminius aspektus ir aptarti projektus, vykstančius Vilniaus mieste.

Viešnios iš užsienio pasidalino savo patirtimi ir žiniomis apie tarptautinių kultūros organizacijų bendradarbiavimą, pasakojo apie jaunimo įsitraukimą į Kultūros ir kūrybinių industrijų veiklas bei akcentavo naudą, kurią jaunimas gauna dalyvaudamas šių sektorių organizacijose bei ECA veikloje.

„VILNIUS TECH mane sužavėjo profesionalia komanda ir gražia architektūra. Susitikimas su prodekanais ir profesoriais buvo įkvepiantis, turėjome daug idėjų, dėl kurių galėjome rasti bendrą kalbą. Be to, studentai leido mums jaustis laukiamiems ir labai tikiuosi, kad mums pavyko paskatinti juos ateityje įsitraukti ir dalyvauti kultūrinių organizacijų veiklose, – savo įspūdžiais dalinosi Kertu Süld, taip pat dirbanti administracijos vadove didžiausiame Baltijos šalių muzikos industrijos festivalyje „Tallinn Music Week“.  – Dalyvavimas kultūros organizacijų veikloje suteikia jauniems žmonėms kūrybinės saviraiškos ir asmeninio tobulėjimo galimybių, ugdo komandiškumo ir tikslo pajautimą. Vykdydamos įvairią veiklą, pavyzdžiui, renginius, švietimo programas ir remdamos kylančius talentus, kultūros organizacijos prisideda prie gyvybingo ir turtingo kultūrinio kraštovaizdžio kūrimo, formuoja meninės raiškos ir bendruomenės dalyvavimo ateitį. Siūlydamos dalyvavimo galimybes, šios organizacijos suteikia galimybę naujajai kartai atskleisti savo kūrybinį potencialą ir prasmingai prisidėti prie kultūrinio gyvenimo“.

Europos tautų tarpusavio supratimas, jų muzikos, kalbų ir kultūrinis gyvenimas  yra atviri visiems, be jokių apribojimų dėl politinių ir religinių pažiūrų, lyties, seksualinės orientacijos, gebėjimų, kultūrinės kilmės ar pilietybės. Šiomis vertybėmis remiasi ir Europos chorų asociacija (ECA), kuri yra didžiausia ir įtakingiausia žemyno chorinė struktūra, kuriai priklauso daugiau kaip 60 organizacijų iš 41 valstybės. 

„Į Vilnių atvykome, nes šį savaitgalį čia vyko Europos chorų asociacijos Generalinė asamblėja, renginys, kuris kasmet vyksta vis kitame mieste ir kuriame šiais metais dalyvavo 120 profesionalų iš 26 Europos valstybių. Šį renginį Lietuvoje koordinavo Lietuvos nacionalinės kultūros centras ir Lietuvos chorų sąjunga, kurie taip pat pristatė ir supažindino su Lietuvos dainų šventės 100–mečiu, kuris vyks Vilniuje 2024 metų vasarą,  – apie vizito į Vilnių tikslus pasakojo Joana Costa, taip pat turinti rinkodaros vadybos, žmogiškųjų išteklių ir organizacinio valdymo išsilavinimus. – Man buvo labai malonu turėti galimybę pasidalyti su studentais tuo, ką mes darome, ir galbūt įkvėpti juos labiau įsitraukti į chorinę veiklą ar kultūros organizacijų veiklas. Apsilankius VILNIUS TECH itin gražų įspūdį paliko universiteto architektūra bei infrastruktūra“.

Europos chorų asociacija rūpinasi chorinės muzikos politika, sklaida ir raida Europoje, inicijuoja ir koordinuoja tarptautinius bendradarbiavimo projektus, atstovauja chorinei muzikai Europos parlamente. Taip pat asociacija organizuoja bei skatina chorų, dainininkų, vokalo ir dainavimo vadovų, dirigentų, muzikos kūrėjų, kompozitorių, pedagogų ir lektorių, vadybininkų ir organizacijų veiklas bei renginius. 

Norėdami plačiau susipažinti su ECA veikla bei pasiekimais, galite peržiūrėti asociacijos metinį pranešimą čia: https://europeanchoralassociation.org/wp-content/uploads/2023/08/ECA-Annual-Report-2022.pdf

 

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau