Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, bet ir bendrajam visuomenės raštingumui, 2013–2014 m. atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą. Tyrimas atskleidė nepakankamą akademinės lietuvių kalbos kokybę.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kaip viena inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų, skatina ne tik mokslo pažangą, bet ir rūpinasi pamatinėmis vertybėmis – lietuvių kalbos puoselėjimu ir raštingumo lygio kėlimu. Universitetas, įvertinęs rezultatus, nusprendė daugiau dėmesio skirti priemonėms, padedančioms kelti dėstytojų ir studentų raštingumą.
„Esame „tiksliukai“ ir didžiausią dėmesį skiriame naujausioms technologijoms. Tačiau, suvokdami svarbiausią universiteto misiją – ugdyti pilietiškai atsakingą ir kultūros vertybėms imlią asmenybę, turime siekti progreso visose srityse. Nors gavome geresnius, negu tikėjomės, VLKK vertinimo rezultatus, suprantame, kad reikėtų kelti ne tik studentų, bet ir dėstytojų raštingumo lygį, todėl šiuo renginiu simboliškai pasitinkame 2017 metus, oficialiai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Lietuvių kalbos kultūros metais“, – apie tai, kaip kilo idėja rengti seminarus, skirtus mokslo kalbai gerinti, kalbėjo VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
Aukšto raštingumo darbais laikomi tokie darbai, kurių dešimtyje puslapių rasta iki 10 klaidų, vidutinio raštingumo – 11–20, žemo – daugiau nei 20 klaidų. Vertinamos rašybos, skyrybos, kalbos kultūros (žodžių reikšmių ir darybos, gramatinių formų, sintaksės) klaidos, o ypač griežtai – didžiosios kalbos klaidos.
„VLKK atlikto tyrimo VGTU rezultatai mane, kaip kalbininkę, nuliūdino ir privertė susimąstyti, jog, susitelkę į mokslo svarbą dėstytojai ir studentai pamiršta, kad mokslinį turinį aiškiai ir tiksliai galima perteikti tik taisyklinga raiška. Kiekvienas kultūringas ir išsilavinęs žmogus privalo kalbėti ir rašyti taisyklingai – tai jo vizitinė kortelė“, – apie magistro darbų ir disertacijų kalbos taisyklingumą sakė Rasuolė Vladarskienė, VGTU Lietuvių kalbos katedros vedėja ir VLKK ekspertė.
VGTU leidyklos „Technika“ Knygų leidybos skyriaus vedėja Rita Malikėnienė pripažino, kad mokslinė, akademinė kalba yra gana sudėtinga: „Moksliniuose tekstuose dominuoja faktai, kartais sunkiai įkandamos sąvokos, gausybė tarptautinių žodžių, specialūs terminai. Privalu paisyti žodžių vienareikšmiškumo, dėstymo nuoseklumo, tikslumo, rišlumo ir kt. Todėl mokslinės kalbos valdymo įgūdžiai yra formuojami nuo studijų pradžių ir praverčia vėliau, rengiant mokslo literatūrą.“
Viena iš priemonių, padedančių gerinti akademinės kalbos kokybę, yra aukštosiose mokyklose VLKK rengiami seminarai kalbos klausimais. VGTU kartu su VLKK jau nebe pirmą kartą universitete organizuoja renginius lietuvių kalbos tematika – pernai pavasarį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, buvo išrinkti ir apdovanoti taisyklingiausiai kalbantys universiteto dėstytojai.
Pirmajame planuojamo ciklo seminare VLKK pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė skaitys pranešimą „Lietuvių kalba ir terminija daugiakalbėje Europoje“, ir Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė, VLKK narė dr. Albina Auksoriūtė, kuri supažindins su bendraisiais lietuvių terminų kūrimo principais ir pagrindiniais ištekliais.
Seminaras „Technikos universiteto studijų ir mokslo kalba“ vyks VGTU lapkričio 15 d. 10 val. SRC 6 aukšto hole (Saulėtekio al. 11). Kviečiami visi universiteto dėstytojai, vadovėlių ir mokomųjų knygų autoriai, doktorantai, baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus rengiantys studentai.
Galerija
