Stojantiesiems

Kūrybiški miestų identitetai, gimę auditorijose

Gegužės 20, 2026

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto trečio kurso Kūrybinių industrijų bakalauro programos studentai pavasario semestro pabaigoje pristatė savo sukurtas Lietuvos miestų ženklodaros ir komunikacijos kampanijos idėjas. Ženklodaros ir komunikacijos kampanijos sprendimus studentai kūrė dr. Rasos Lužytės vestuose praktiniuose vietovių ženklodaros užsiėmimuose, kurie yra dalis Kūrybinių industrijų studijų dalyko.

Semestro pradžioje studentai pasiskirstė komandomis ir pasirinko vietovę – dažnai miestą ar miestelį Lietuvoje, iš kurio yra kilęs bent vienas komandos narys, tačiau buvo pasirinkti ir keli užsienio miestai. Kas savaitę studentai analizavo vis kitas pasirinktų vietovių aplinkas – gamtinę-geografinę, istorinę-architektūrinę, socialinę, kultūrinę, ekonominę. Analizės tikslas buvo nustatyti, kuri aplinka labiausiai charakterizuoja vietovę ir gali padėti formuoti išskirtinę pasirinkto miesto ar miestelio ženklodarą.

Vėliau studentai kūrė ženklodaros koncepcijos ir komunikacijos kampanijos idėjas. Tam studentams reikėjo panaudoti atliktos miestų aplinkos analizės rezultatus, pritaikyti strateginį ir kritinį mąstymą, atlikti siekiamų pritraukti auditorijų analizę, priderinti vizualinę estetiką bei sukurti originalius, kūrybiškus komunikacinius sprendimus.

Daugelyje darbų studentams pavyko autentiškai atskleisti savitą miestų charakterį, emociją, ir sukurti įdomų ženklodarinį pažadą būsimiems lankytojams. Sunkiausia studentams buvo atlikti vieną sudėtingiausių ženklodarinių užduočių – nustatyti ir kūrybiškai išryškinti vietovės išskirtinumą. Kalbant apie mažus miestelius, svarbus kriterijus buvo vengti visiems mažiems miesteliams būdingo „žalio, ramaus, lėto“ miestelio apibūdinimo ženklodaroje, o kalbant apie didmiesčius –  nesistengti apibūdinti visų gausių miesto charakteristikų „sumetant“ jas į neapibrėžtą ženklodarinį kratinį, kuriame pasimestų miesto išskirtinumas.

Vienas įdomiausių sprendimų buvo sukurtas Trakams – studentės Guoda Makauskaitė ir Novilė Krutkevičiūtė (KIf 23/3) pasiūlė atsitraukti nuo įprasto Trakų pilies įvaizdžio ir miestą pristatyti per medinę architektūrą, gamtą ir mažąsias detales: medinius langų raižinius, senovines duris, akmeninius medinių namų pamatus, apgriuvusius senus laiptus, kalviškas metalines namų detales, senas užuolaidas lange, kiemus ir kitą kasdienio Trakų gyvenimo estetiką. Guoda ir Novilė savo kampanijos idėjoje „Įkvėpk istoriją, iškvėpk patirtį“ Trakus pristato kaip gyvai patiriamą miestą, jame siūloma lėtai pasivaikščioti, atkreipiant dėmesį į kiemų meną ir smulkias detales.

    

Raseinių ženklodaros koncepcijoje studentės Greta Žickytė ir Agnė Žigunytė (KIf-23/3) pasirinko netikėtą ir išskirtinę kryptį – miestą ir jo rajoną pristatyti kaip vidinės ramybės ir dvasingumo erdvę. Komunikacijos kampanija „Raseiniai – protui ir sielai“ remiasi Šiluvos kaip Mergelės Marijos apsireiškimo vietos, Dubysos slėnių ir piligriminės dvasinės patirties motyvais. Ženklodarinėje komunikacijoje kviečiama sustoti, įsiklausyti, pabūti. Greta ir Agnė vizualiniams komunikacijos sprendimams parinko Šiluvos bazilikos, Šiluvos mitologinio akmens, piligrimų kelio tarp Raseinių ir Šiluvos medinių stogastulpių vaizdinius, sukuriančius dvasingą atmosferą, kviečiančią Raseinių lankytojus pažvelgti į savo gyvenimą piligrimo akimis.

Konceptualus ir strategiškai stiprus sprendimas sukurtas Biržams. Studentės Livija Radzevičiūtė ir Agnieška Lokutijevska (Kif 23/2) miestą pasiūlė pozicionuoti dviem kryptimis skirtingoms auditorijoms: trumpalaikiams lankytojams – kaip Lietuvos baroko ir kultūros miestą, o investuotojams – kaip augančių technologijų ir dar neužpildytų galimybių erdvę. Renginių lankytojams Livija ir Agnieška sukūrė poetišką „Baroko istorija aidi“ kampaniją su Barboros Radvilaitės naratyvu, baroko muzikos festivaliais ir istorinėmis patirtimis, o investuotojams – šiuolaikišką į verslą orientuotą komunikaciją apie augantį ir dar neperkrautą miestą, kuriame lengva idėjas paversti verslu. Šis kontrastingas istorinio baroko ir technologinės ateities derinys yra viena originaliausių studentų idėjų.

Nidos ir Klaipėdos koncepcijos giminingos kūrybos ir įkvėpimo temomis, tačiau tiek kūryba, tiek įkvėpimas šiuose miestuose pristatomi skirtingai. Studentų Eimanto Janovičiaus ir Meidos Paulauskaitės (KIf – 23/3) parengta Nidos komunikacijos kampanija „Tarp pasaulių gimsta idėjos“ remiasi buvimo „tarp“ idėja – tarp jūros ir marių, tarp gamtos ir kultūros, tarp išorinio ir vidinio žmogaus pasaulio. Eimantas ir Meida siekia pakeisti Nidos kaip poilsio kurorto sampratą – ji vaizduojama kaip erdvė kūrėjams, ieškantiems aiškumo, tylos ir gilesnių idėjų.

Tuo tarpu Klaipėdos ženklodarinė koncepcija, sukurta studentės Karinos Kliujevos ir studento Juozo Marozo (KIf 23/1) vaizduoja miestą aktyvų, laisvą ir jaunatvišką – jaunų kūrėjų miestą. Karinos ir Juozo sukurta komunikacijos kampanija „Miestas, kuriame gimsta idėjos“ orientuojasi į alternatyvią kultūrą, industrines erdves, muziką ir jaunų kūrėjų bendruomenes. Lankytojams pažadama, kad jie patirs eksperimentinio, meniško miesto jausmą.

Kūrybinio miesto kryptis atsiskleidė ir Panevėžio bei Gargždų ženklodarines koncepcijas kūrusių studentų darbuose, tačiau studentai kultūrą ir kūrybą šiuose miestuose interpretavo skirtingai. Panevėžys studentų Beno Rasiukevičiaus ir Nedo Šimonio (KIf 23/3) pristatomas kaip atsinaujinantis miestas, kuriame kultūra tampa miesto transformacijos jėga. Benas ir Nedas pabrėžė jaunimo kūrybos įtaką Panevėžio kaip kūrybinių industrijų miesto identiteto formavimuisi, teatro, daugėjančių renginių ir modernėjančių viešųjų erdvių poveikį miesto kultūriniam charakteriui. Komunikacijos kampanijos idėja „Kultūra, kuri keičia miestą“ žada atvykusiems į Panevėžį jaunatviško, kūrybingo, energingo miesto patirtį.

Gargždų koncepcija orientuota į profesionalų, galbūt net rafinuotą meną. Studentai Marija Stalmokaitė ir Edas Vieta (KIf 23/1) savo sukurtoje ženklodaroje miestą pavaizdavo kaip augančios aukštosios kultūros židinį, kuriame vyksta konceptualūs performansai, poezijos vakarai ir įvairias meno šakas jungiantys renginiai. Marija su Edu akcentavo miesto kultūrinę brandą, meno kokybę ir gilesnį meno patyrimą.

Palangos miesto ženklodaros koncepcijoje studentė Emilija Baušytė (KIf 23/4) pasirinko labai šiuolaikišką ir psichologiškai aktualią kryptį – Palanga pristatoma kaip bet kada pasiekiamas emocinio atsitraukimo, poilsio ir vidinės pusiausvyros miestas, atsisakant išskirtinai vasaros kurorto įvaizdžio. Komunikacijos kampanijoje pasirinkta labai aiški emocinė ašis – „Tau laikas į Palangą. Gana yra gana“. Emilija kuria atpažįstamą emocinį momentą: pervargimas, triukšmas, miesto rutina ir spontaniškas poreikis trumpam pabėgti. Palanga pristatoma kaip paprastas sprendimas – arti, lengvai pasiekiama, nereikalaujanti sudėtingo planavimo, turtinga gamta ir veiklomis.

Labai savita ir taikli Marijampolės ženklodaros koncepcija, kurioje studentė Danielė Papečkytė (KIf 23/4) rėmėsi ekonomine miesto aplinka ir Marijampolę pristatė kaip galimybių miestą jaunam žmogui – vietą, kur lengviau pradėti savarankišką gyvenimą, karjerą ir profesinį augimą be didmiesčių spaudimo. Kūrybinė koncepcija „Miestas – starto aikštelė“ Marijampolę paverčia metafora vietos, kur prasideda pirmieji svarbūs suaugusio žmogaus gyvenimo žingsniai. Komunikacijos kampanijos idėja „Tavo pradžios istorija“ kviečia jaunimą pradėti čia savo kelią – žadama, kad būtent Marijampolėje jaunam žmogui bus lengviau gauti pirmą darbą, patogiau studijuoti, saugiau priimti pirmuosius savarankiško gyvenimo sprendimus.

Įdomi ir Alytaus komunikacinė kryptis, pasiūlyta studento Emilio Šukevičiaus (KIf 23/2) . Ji paremta „jungčių miesto“ idėja ir išsiskiria architektūrine-kraštovaizdžio vaizduote. Alytų Emilis pristato kaip miestą, kuriame tiltai, takai ir judėjimo maršrutai jungia miesto erdves, žmones, bendruomenes bei kasdienes patirtis.

Dar liko neišvardinta virtinė įdomių sprendimų, kurių sukūrimui studentai įdėjo daug pastangų, išryškino savitus miestų charakterius – nuo daugiakultūriškumo iki romantikos. Visi studentai praktinių užsiėmimų metu pademonstravo gebėjimą atrasti miesto charakterį, emociją, išskirtinumą ir paversti tai autentiška istorija skirtingoms auditorijoms. Nemaža dalis skyrė laiko nukeliauti į pasirinktą miestą, kur dronų pagalba, talkinant draugams, šeimai, ar patys filmavo ir fotografavo, o vėliau sukūrė miestų ženklodaros koncepciją perteikiančius video filmukus ar nuotraukų serijas. Džiugu, kad Kūrybinių industrijų fakultete stutentams pavyksta atsiskleisti ir ugdyti savo įgimtą kūrybiškumą tokių praktinių užduočių pagalba. Studentų Lietuvos miestams sukurtos ženklodarinės kryptys kai kuriais atvejais visai realiai galėtų būti pasiūlytos miestų savivaldybėms. Akivaizdu, kad VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų studentai – būsimi kūrybinės komunikacijos profesionalai, kurie ateityje formuos Lietuvos miestų įvaizdį.

Parengė Dr. Rasa Lužytė, lektorė. Kūrybinių industrijų fakultetas, Kūrybos komunikacijos katedra

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau