Kviečiame išbandyti analitinį įrankį SciVal

Spalio 21, 2022
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Elsevier suteikė laikiną nemokamą prieigą prie SciVal įrankio iki 2022-11-15.

Šį įrankį galima pasiekti iš Scopus duomenų bazės:


Arba adresu: https://www.scival.com/

SciVal – tai analitinis įrankis greitam, patogiam ir visapusiškam mokslinės produkcijos įvertinimui ir analizavimui. Įrankyje naudojami Scopus duomenų bazės duomenys, apimantys daugiau nei 55 mln. publikacijų (nuo 1996 m.), paskelbtų daugiau nei 5 000 leidėjų leidžiamuose virš 24 000 seraliniuose leidiniuose duomenis. Šie duomenys leidžia analizuoti daugiau nei 20 000 mokslinių institucijų ir jas atstovaujančių tyrėjų iš daugiau nei 230 šalių mokslinę produkciją.

SciVal įrankis sudarytas iš kelių analizės modulių, padedančių atvaizduoti vykdomų tyrimų aprėptį, poveikį, prioritetines sritis; įvertinti pažangą lyginant duomenis įvairiuose kontekstuose ir lygmenyse; atrasti bendradarbiavimo ar net finansavimo galimybes; identifikuoti aktualiausias ir perspektyviausias tyrimų sritis ir tendencijas; bei rengti įvairaus pobūdžio ataskaitas.


Apžvalgos modulis (Overview)
Naudojantis šiuo moduliu galima įvertinti pasirinktos institucijos (ar jų grupės), tyrėjo (ar jų grupės), šalies ar regiono, ar atskiruose Scopus indeksuojamuose šaltiniuose paskelbtą mokslinę produkciją įvairiais aspektais ir pagal pasirinktą mokslo sričių klasifikaciją. Apžvalgoje pateikiami publikacijų ir jų peržiūrų skaičiai, cituojamumo duomenys, populiariausios tyrimų temos, produktyviausi autoriai, įvykdyti projektai ir jų finansavimo informacija, publikacijų technologinis reikšmingumas (citavimai patentuose), ir net socialinė įtaka (paminėjimai žiniasklaidoje (anglų kalba)). Publikacijas papildomai galima įvertinti pagal mokslo kategorijas, tvaraus vystymosi tikslus (angl. Sustainable Development Goals (SDGs)), Scopus šaltinius ir jų atstovaujamas pasirinkto rodiklio (CiteScore, SJR, SNIP) kvartiles (Q). Taip pat, šiame modulyje pateikiami pagrindiniai mokslinės produkcijos rodikliai pagal pasaulinių universitetų reitingų (QS, ARWU, THE) metodologijas ir galimybė juos analizuoti detaliau (THE reitingų atžvilgiu), kas itin aktualu vertinant universitetų pažangą ir formuluojant ateities strategiją. Šiais aspektais galima įvertinti ir atskiras tyrimų temas, jų grupes ar mokslo sritis, ar kitais būdais sudarytus publikacijų rinkinius.

Palyginimo modulis (Benchmarking)
Šis modulis itin vertingas nustatant tyrimų prioritetus ir formuojant ateities strategijas, nes leidžia įvertinti analizuojamo vieneto pažangą bei stipriausias sritis ir stebėti jų kaitą laike bet kokio lygmens kontekste (nuo individualaus tyrėjo iki šalies ar regiono). Pažymėtina, kad vienu metu galima lyginti skirtingų tipų ir lygmens vienetus (pavyzdžiui, tyrėjus, institucijas, šalis, mokslų sritis ar temas, publikacijų rinkinius, šaltinius ir t. t.).
Bendradarbiavimo modulis (Collaboration)
Šiame modulyje galima vizualiai (žemėlapyje) ar lentelės pavidalu identifikuoti analizuojamo vieneto esamas bendradarbiavimo tendencijas ir potencialias galimybes globaliu, atskirų šalių ar regionų, ar konkrečių sektorių kontekste, remiantis publikacijų ir jų cituojamumo duomenimis.

Tendencijų modulis (Trends)
Skirtas įvertinti atskirų mokslo sričių bendras tendencijas bei identifikuoti labiausiai konkrečioje srityje pasižymėjusias šalis ar regionus, institucijas bei tyrėjus. Šiame modulyje taip pat išskiriamos daugiausia analizuojamos mokslų srities tyrimų finansavusios organizacijos, Scopus indeksuojami šaltiniai, kuriuose tos srities tyrimai publikuojami dažniausiai, bei dažniausiai analizuojamoje mokslo srityje naudojamos reikšminės frazės ar žodžiai.

Ataskaitų modulis (Report)
Šiame modulyje galima greitai sukurti analizuojamo vieneto duomenų ataskaitas, naudojantis SciVal ar partnerių pateikiamais šablonais, arba kuriant ataskaitas patiems. Bet kuriuo atveju, atskiras ataskaitų dalis galima lengvai redaguoti. Ataskaitas taip pat galima papildyti arba sudaryti iš kituose moduliuose sugeneruotų analizės duomenų.

Visuose moduliuose analizę galima tikslinti keičiant laikotarpį bei taikant įvairiausius papildomus filtrus. Taip pat, galima pasirinkti, kokius rodiklius taikyti analizėse ir palyginimuose. Pažymėtina, kad visi moduliai yra tarpusavyje susieti, ir pereinant iš vieno modulio į kitą ne tik išlaikomas pasirinktas analizės vienetas (jei atitinka analizės modulio tipą), bet ir kituose moduliuose pritaikyti papildomi filtrai.

Visus SciVal įrankyje sugeneruotus analizės duomenis, jų grafinio atvaizdavimo paveikslus (diagramas), publikacijų rinkinius ir ataskaitas galima išsaugoti, eksportuoti ar pasidalinti su kitais SciVal vartotojais (tam reikalinga prisijungti prie SciVal paskyros, tačiau jei turite Scopus asmeninę paskyrą, naujos paskyros kurti nereikia – prie SciVal galite prisijungti Scopus paskyros duomenimis).
SciVal įrankyje galima analizuoti duomenis ir iš išorės šaltinių: pavyzdžiui, galima importuoti Scopus duomenų bazėje atliktos paieškos rezultatus.

Papildoma informacija apie SciVal įrankį ir jo naudojimą
Pačiame pradiniame įrankio puslapyje yra pateikiama gausi informacija ir papildomos nuorodos apie SciVal įrankį ir jo naudojimą:


Taip pat, įrankis yra aprašytas ir Elsevier tinklapyje.

Išsamesnė informacija apie SciVal modulius ir jų naudojimą, kartu su praktiniais pavyzdžiais, pateikiama internetinių seminarų įrašuose:
https://www.elsevier.com/en-xm/events/webinars/elsevier-training-and-demo-webinars 
Scopus, SciVal & Rankings: What is good to know? (Passcode: ILP1Y+@7)
SciVal Camp 2022 Day 1 (Passcode: 9PVP0J*$)
SciVal Camp 2022 Day 2 (Passcode: Q@zwiDG1)
SciVal Camp 2022 Day 3 (Passcode: q8w!^Kit)

Taip pat, kviečiame sudalyvauti spalio 25 d. vyksiančiame Elsevier internetiniame seminare „Scopus & SciVal towards reporting data“, kuriame sužinosite kaip efektyviai pritaikyti Scopus ir SciVal savo veikloje.
Registracijos nuoroda >>> 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau