Kviečiame studijuoti Verslo vadybos magistrantūros specializacijoje: marketingas

Vasario 10, 2021
STUDIJOS VILNIUS TECH VERSLO VADYBOS FAKULTETE – PUIKUS PASIRINKIMAS SĖKMEI KARJEROJE
 
Interviu bendraautoriai: VILNIUS TECH Magistrė Aina Vaičiuvienė, Docentė Dr. Vilma Tamulienė, Docentė – partnerė Živilė Šimkienė
 
Gerb., Aina, pasidalinkite savo patirtimi apie marketingo studijų programos žinias įgytas studijų metu ir jų įtaką Jūsų praktinei veiklai?
 
Aš dirbu su prekių ženklais, naujų prekių ženklų įvedimu į Lietuvos rinką bei jau esamų vystymu. Pasirinkdama studijų programą atsižvelgiau į tai, kad studijuodama galėčiau įgyti teorinių žinių, kurias vėliau pritaikysiu savo darbe. Džiaugiuosi, kad ne tik gavau žinių, bet ir galėjau pasirinkti baigiamojo darbo temą. Tyrimas, kurį atlikau savo moksliniame darbe, suteikė man galimybę gautus rezultatus pritaikyti praktiškai.
Marketingo studijų programa tiesiogiai prisidėjo prie mano tobulėjimo kasdienėje darbinėje aplinkoje, manau, kad ateityje žinios turės teigiamos
įtakos siekiant tolimesnės karjeros marketingo ar verslo vadybos srityje.
 
Kaip Jūsų atliktos prekės ženklų marketingo analizės įtakoja Jūsų požiūrį į šių tyrimų būtinybę verslo efektyvumui? Kodėl šie tyrimai yra svarbūs?
 
Atliekant SEMPER ir DANONKI marketingo analizę tyriau, kaip efektyviai prekių ženklai išnaudoja marketingo komunikacijos kanalus. Atlikus tyrimą, galiu pastebėti, kad verslui ypač svarbu atlikti marketingo analizę, kuri gali padėti nustatyti, kaip efektyviai verslas išnaudoja marketingo komunikaciją. Rinka sparčiai kinta, atsiranda naujų technologijų ir galimybių, todėl prieš kelis metus efektyvia laikyta marketingo priemonė (nešiklis), šiandien gali būti jau nebeaktuali, tokiu atveju investicijos verslui neatneštų norimos grąžos.
Įmonei, kuriančiai prekės ženklą ir įvedančiai jį į rinką, svarbiausia, kad šis su laiku taptų žinomas, atpažįstamas vartotojams ir neštų pelną. Šiuo atveju verslas atlieka „namų darbus“, ne tik ištiria esamą rinką, konkurentus, bet ir apgalvoja, kuo prekės ženklas, jo produktai ar paslaugos gali būti patrauklūs tiksliniams vartotojams. Atlikus šiuos veiksmus, toliau jau formuojama marketingo komunikacija. Įmonės dažnai pamiršta atlikti analizę ir aklai investuoja į vieną ar kitą priemonę, nesusimąstę, ar ji gali būti pakankamai efektyvi bei atnešti taip siekiamą prekės ženklo žinomumą ir norimus pardavimus. Įmonėms, kuriančioms prekės ženklus, lygiai taip pat kaip ir dirbančioms su jau rinkoje esamais prekių ženklais, svarbu atlikti konkrečios prekių ar paslaugų kategorijos marketingo komunikacijos kanalų analizę, įvertinant, kokie marketingo komunikacijos kanalai ir kokios priemonės (nešikliai) efektyviausiai gali pasiekti tos kategorijos tikslinius vartotojus.
 
Ar rekomenduotumėte VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto studijų programą planuojantiems studijas? Kodėl?
 
Taip, rekomenduočiau. Marketingo studijų programa orientuota į teorijos pritaikymą praktikoje. Studijuojant programos dalykus, dėstytojai supažindina su konkrečiais rinkos pavyzdžiais, prekių ženklų strategijomis, įmonių sėkmės ir nesėkmės istorijomis, siūloma kaip vieną ar kitą teoriją galima pritaikyti praktikoje ir išspręsti iškilusią problemą.
Marketingo programos dėstytojai nuolat dalinasi aktualiais pavyzdžiais iš rinkos, kelia diskusijas. Kadangi studijuojant programą, studentų grupės nėra didelės, tai paskaitų metu dažniau jautiesi ne studentas auditorijoje, o diskusijos ar pokalbio su savo srities profesionalu dalyvis. Studijų dalykų metu gali būti aptariamos net darbe iškylančios problemos. Viso kurso metu, studijuojant programos dalykus, dėstytojai konsultuoja dėl pasirinktos baigiamojo darbo temos, siūlo, ką iš jo dėstomo dalyko galima pritaikyti baigiamajame darbe. Dėl šių priežasčių baigiamąjį darbą studentai pradeda rašyti ar kaupti jam informaciją jau studijų pradžioje, todėl ir baigiamojo darbo rašymas neatrodo toks sudėtingas.
 
Kaip galėtumėte apibūdinti mokslinio darbo vadovės Docentės Dr. Vilmos Tamulienės įtaką ir pagalbą?
 
Rašant baigiamąjį darbą gavau išties daug pagalbos iš mokslinio darbo vadovės Docentės Dr. Vilmos Tamulienės, todėl norėčiau padėkoti už tai. Svarbiausia, kad vadovė savo patarimais nukreipdavo reikiama linkme, kai pasimesdavau savo pačios darbe, užduodavo klausimų, kuriuos analizuojant, kildavo dar daugiau idėjų tolimesniam darbo vystymui. Ji mane palaikė ir drąsino prieš mokslinio darbo gynimą.

Galerija

Panašios naujienos

Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
„Design Factory Global Network“ (DFGN) tai beveik 40 „Design Factory“ centrų bendruomenė, veikianti visuose žemynuose: nuo Šanchajaus ir Sidnėjaus iki Seulo, Niujorko, San Paulo, Porto ir Rygos. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, Aalto universitete Suomijoje, o šiandien visus narius vienija ta pati filosofija: praktinis, tarpdisciplininis mokymasis, kur studentai, tyrėjai ir verslas kuria kartu. Kiekvienas DF savo vietos bendruomenei suteikia pažįstamą aplinką, o kartu mokosi iš kitų narių ir jų vietinių sprendimų. VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ šio tinklo dalimi tapo dar 2021 m. „Mums tai reiškia daugiau idėjų, daugiau partnerių ir daugiau žmonių, su kuriais galime kurti, o viskas, ką sužinome, ir visi užmegzti kontaktai grįžta mūsų studentams ir meikerių bendruomenei. “ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „DFGN išskirtinis tuo, kad buria įvairius universitetų ir mokslinių tyrimų inovacijų centrus visame pasaulyje. Visi šie centrai yra skirtingi, išsidėstę per kelis žemynus, bet šio tinklo narius sieja noras bendrai kurti, keisti nusistovėjusį požiūrį į mokslą ir mokymąsi. Taip pat – tvirtas įsitikinimas, kad tarpdiscipliniškumas yra pagrindinis kelias, lydintis į sėkmę tiek pavienius žmones, tiek visuomenę”, – teigia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas. Kartą per metus tinklas susitinka gyvai tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje (International Design Factory Week, IDFW), kurią kaskart rengia vis kitas narys. Šiemet spalio 5–9 d. Rygos technikos universiteto Design Factory (RTU DF) priėmė kolegas iš daugiau nei 20 šalių. Savaitė prasidėjo konferencija „UnBoxed26“ (spalio 5–6 d.), skirta mokymo ir mokymosi praktikoms. Šių metų tema „Learning on the Edge“ kvietė dalintis išbandytais metodais ir patirtimi, gauta veikiant už komforto zonos ribų. Konferencijoje dalyvavo 71 dalyvis iš 25 institucijų, o IDFW savaitėje 51 atstovas iš 23 institucijų. Tarptautinės savaitės metu buvo paminėta ir RTU Design Factory 10 metų jubiliejus, o tarp svečių buvo ypatingas žmogus: Kalevi „Eetu“ Ekman, vienas iš „Design Factory“ judėjimo pradininkų ir ilgametis Aalto Design Factory, pirmojo DF pasaulyje, direktorius. DFGN tinklas šiemet mini ir 15-ąjį gimtadienį. IDFW metu startavo net 26 tarptautiniai projektai, o iš jų 17 projektų planuojama tęsti ateinančių metų eigoje. Tarp jų: „Open World Education“, „Labterns 2.0“, „PostDoc Career Design“ ir „Signature Pedagogies Book“. „DFGN mums visų pirma yra žmonės. Gyvename skirtingose šalyse, bet mus vienija tas pats noras kurti, o kai susitinkame gyvai, iš to gimsta tikri projektai ir tarptautinė draugystė.“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „Dėkojame RTU Design Factory už nuostabų svetingumą! 🙌" Daugiau apie tinklą: www.dfgn.org
Plačiau
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Penktadienį VILNIUS TECH praūžė naujienų portalo lrytas.lt trečią kartą organizuota praktinė saugumo konferencija „Saugumo kodas“. Joje – pranešimai ir diskusijos apie gynybą, pilietinę galią, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, įžvalgomis dalijosi daugiau kaip 150 ekspertų, tarp jų – ir VILNIUS TECH mokslininkai bei darbuotojai. Penkiose teminėse salėse buvo kalbama apie geopolitiką, valstybės pasirengimą ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą. Tarp konferencijos dalyvių – gerai žinomi valstybės, kariuomenės, saugumo, verslo ir kitų sričių ekspertai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie šiandienos iššūkius. Vertingomis įžvalgomis dalijosi ir VILNIUS TECH atstovai: Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kalbėjo apie Lietuvos Tech parengties tyrimą ir neseniai įkurtą Tech Fondą, mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė kalbėjo apie naujos Ukrainos kūrimą ir Lietuvos pagalbą jai, mokslininkas Povilas Dabrila diskutavo apie saugius pastatus ir infrastruktūrą, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas dalijosi žiniomis apie duomenų saugumą, o VILNIUS TECH studentas Kovas Juan Lukšas, atvykęs iš Argentinos, dalyvavo diskusijoje apie augančią migraciją Lietuvoje. Šių metų „Saugumo kodo“ lankytojai taip pat galėjo saugumo sprendimus pamatyti iš arti ir išbandyti praktiškai. Daugiau nei 20 stendų lankytojų laukė su įvairia technika, amunicija, mokomosiomis priemonėmis ir praktinėmis veiklomis. Renginyje buvo ieškoma atsakymų, kaip prie savo, artimųjų ir visos visuomenės saugumo galime prisidėti kiekvienas. Neatsiejama konferencijos dalis – ir „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai, kuriuose buvo pagerbti žmonės, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie visuomenės saugumo. Daugiau informacijos apie konferenciją „Saugumo kodas“ rasite čia.
Plačiau